Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) , deklaravusi gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini) , administracine tvarka bausta, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2023 m. balandžio 23 d. apie 21.45 val., ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Škoda Fabia", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai 2023 m. balandžio 23 d. 22.38 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,84 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji A. S. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad prisipažįsta pasielgusi lengvabūdiškai ir netinkamai, neketina daugiau kartoti tokių veiksmų. Balandžio 23 dieną ji buvo Senamiestyje ir sulaukė skambučio iš draugų su kvietimu prisijungti prie jų. Prisijungė restorane, ją pavaišino alkoholiniu gėrimu, užsimezgė pokalbis ir ji išgėrė dar vieną alkoholinį gėrimą, atsipalaidavo. Tuo metu vairuoti transporto priemonės tikrai neketino, bet kažkuriuo momentu pajuto, kad tikrai kontroliuoja save ir savo veiksmus, bei žinodama, kad rytoj laukia sunki diena, nes turėjo vežti giminaitę iš ligoninės į kitą vietą, ir turės dalyvauti visame tame procese, pasivaikščiojusi lauke, klaidingai nutarė, kad gali vairuoti ir grįžti namo. Tačiau važiuodama prie (duomenys neskelbtini žiedo atsitrenkė į priešais stabtelėjusį automobilį, išsiskleidė abi oro pagalvės, ji labai išsigando, garsiai veikė signalizacija, rūko dūmai, ji pasimėtė. Priėjo kitos transporto priemonės vairuotojas, paklausė, ar viskas gerai, atrodė, kad ji nebuvo susižalojusi, jis taip pat. Kadangi nebuvo nukentėjusiųjų, abipusiu susitarimu nutarė nekliudyti eismui ir patraukti automobilius į šalia esančią stovėjimo aikštelę bei ten užpildyti deklaraciją. Tačiau kažkuriuo metu atsirado moteris, kuri iškvietė policiją. Su ta moterimi nebendravo, neturėjo jokio kontakto, bet ji buvo įvykio liudininkė ir jos iniciatyva atvyko policijos ekipažas. Įpūtė jau minėtą daugiau negu 1,5 promilės ir susisiekė su savo įstaigos partneriu, kad policijos leidimu jis galėtų tuo metu laiduoti už ją ir nugabenti automobilį į aikštelę. Savo poelgį vertina labai neigiamai, negali argumentuotai ir aiškiai paaiškinti, kodėl taip pasielgė, žino, kad padarė klaidą, ir dėl to labai gailisi. Prašytų teismo, kad atleistų ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir atsižvelgtų į kitus pateiktus prašymus dėl automobilio vertės nustatymo ir teisės vairuoti atėmimo termino. Problemų su alkoholio vartojimu neturi, tiesiog tuo momentu susidėjo keli veiksniai: labai didelis krūvis darbe paskutinį mėnesį ir tai, kad beveik metus esanti veganė ir kažkaip neįvertino, kad jos organizmas, tikėtina, lėčiau skaido alkoholį. O., kuri sutiko būti jos laiduotoja, yra jos labai artimas žmogus, kuriam ji visada skambina patarimo, į kurį lygiuojasi, kuriuo seka, kuris jai yra autoritetas nuo vaikystės. O. pati nevartoja alkoholio, augina mažą sūnų, kurio krikšto mama ji tapo (duomenys neskelbtini) mėnesį. Jau vien tas dalykas, kad gali ją nuvilti arba kitaip pakenkti jų santykiams, pasikeistų jos nuomonė, yra atsakomybė. Jau pati save perauklėjo, todėl norėtų, kad laidavimo terminas būtų kuo trumpesnis ir laidavimas būtų be užstato. Byloje nurodyta automobilio vertė yra kiek per didelė, todėl užsisakė nepriklausomą vertintoją, kuris įvertino automobilį 6 610 eurų. Be to, jis šiuo metu yra apgadintas ir jo likutinė vertė yra 2 590 Eur. Automobilis priklauso įstaigai, todėl ji atsako dvigubai, kad ne savo transporto priemonę apgadino. Prašo teismo atsižvelgti į pateiktą nepriklausomo vertintojo išvadą bei konfiskuoti likutinę vertę. Pripažįsta, kad nusikaltimo padarymo įrankis buvo neapgadintas automobilis. Visas paskirtas administracines nuobaudas sumokėdavo iš karto. Prašo atsižvelgti į jos gaunamas pajamas, finansinius įsipareigojimus. Jai ši finansinė našta būtų per sunki, nes ji jau atlygino apgadinto automobilio vertę. Teisių vairuoti transporto priemones prašo neatimti, kadangi jos darbas susijęs su vairavimu, ji dirba (duomenys neskelbtini). Įstaigoje yra tik du darbuotojai, direktorius ir ji, todėl įprastai į jos pareigas įeina vairuoti, keliauti, vykti su atlikėjais, todėl praradus teisę vairuoti transporto priemones, praktiškai neįmanoma bus vykdyti darbo funkcijas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamoji, jos gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji A. S. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. balandžio 23 d. apie 22.20 val. nuo Pylimo g. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu "Škoda Fabia", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko link namų į (duomenys neskelbtini). Prieš sėsdama į automobilį, maždaug nuo 16.30 val. iki 21.30 val. restorane vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė kelias taures šampano. Nesijautė apsvaigusi. Dar šiek tiek pasivaikščiojo, jautėsi gerai. Važiuodama (duomenys neskelbtini) g., ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) žiedą, (duomenys neskelbtini). važiuodama antra eismo juosta, nepastebėjusi sustojusio priešais ją važiavusio automobilio "Toyota Prius", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į minėto automobilio galą. Važiavo viena. Po smūgio sustojo. Automobilis pradėjo rūkti, išsiskleidė oro pagalvė. Kai išlipo iš savo automobilio, šalia jau stovėjo minėto automobilio vairuotojas, jo duomenų nežino. Kadangi abu sužalojimų išvengė, susitarė, kad pildys eismo įvykio deklaraciją. Kad netrikdyti eismo, įvažiavo į šalia buvusią automobilių stovėjimo aikštelę, prie kioskų. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė jai nepažįstama moteris, ėjusi pro šalį. Ji priėjo, kai buvo jau patraukę automobilius iš žiedo. Su ta moterimi nebendravo. Atvykus policijos pareigūnams pūtė į jų alkotesterį du kartus su maždaug 15 minučių pertrauka. Pirmu pūtimu įpūtė 1,84 promilės, antruoju pūtimu įpūtė 1,94 promilės. Dėl eismo įvykio buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Po įvykio alkoholio nevartojo. Automobilį parvairavo įmonės (duomenys neskelbtini) partnerių atstovas V. Č. (įmonės (duomenys neskelbtini) vadovo B. J. sutikimu). Dėl padaryto nuoširdžiai apgailestauja. Pasielgė labai lengvabūdiškai, tačiau buvo tikra, kad nėra apgirtusi ir gali vairuoti transporto priemonę. Prašytų atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoją nurodys teisme (b. l. 77-78, 84-85).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas N. K. parodė, kad 2023 m. balandžio 23 d. apie 22 val. važiavo automobiliu "Toyota Prius", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). g., (duomenys neskelbtini), antra eismo juosta. Prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) žiedą (duomenys neskelbtini žiedą), sustojo praleisti važiuojančių automobilių. Staiga pajuto, kad į jo vairuojamo automobilio galą stipriai atsitrenkė kitas automobilis. Nuo smūgio jis nesusižalojo. Išlipęs iš automobilio priėjo prie į jį atsitrenkusio automobilio "Škoda Fabia.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos. Vairuotojo vietoje sėdėjo jam nepažįstama moteris, jos duomenų nežino. Automobilyje ji buvo viena, po įvykio niekas iš jos automobilio neišlipo. Jos automobilis rūko, veikė signalizacija, buvo išsiskleidusi oro pagalvė. Netrukus moteris išlipo iš automobilio, paprašė nekviesti policijos, sutarė užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Pagal reikalavimus jis nufotografavo automobilius, apgadinimus, įvykio vietą. Kad netrukdytų eismo, įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, prie kioskų, esančią iš karto pasukus į dešinę prieš pirmą išvažiavimą. Ten bendraujant moteris drebėjo, buvo sumišusi, galvojo, kad taip ji elgiasi dėl išgąsčio, kurį patyrė atsitrenkus į jo automobilį. Kadangi laikėsi nuo jos atstumo, nuo moters sklindančio alkoholio kvapo nepajuto. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kuriuos, kaip suprato, iškvietė kažkokia nepažįstama moteris, kuri po kiek laiko po įvykio buvo priėjusi prie jų automobilių. Prie jo moteris pūtė į policijos pareigūnų alkotesterį du kartus. Vieną kartą girdėjo pareigūnus sakant, kad ji pripūtė 1,9 promilės, kiek kitą kartą - negirdėjo. Buvo įformintas eismo įvykis, jis paliko automobilį ir išvažiavo namo (b. l. 21-23).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Z. V. parodė, kad jam priklauso automobilis "Toyota Prius", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 23 d. minėtą automobilį vairavo jo pažįstamas N. K.. 2023 m. balandžio 23 d. apie 21.47 val. jam paskambino N. ir informavo, kad (duomenys neskelbtini). g. (duomenys neskelbtini) žiedo į automobilio galą atsitrenkė iš galo važiuojantis automobilis. Jie nori užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Atvykęs į vietą, pamatė, kad prie eismo įvykį sukėlusio automobilio "Škoda", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi moteris, kuri buvo labai sutrikusi, jos elgesys jam sukėlė įtarimų, kad galimai ji arba yra vartojusi alkoholio arba vartojusi kokių vaistų. Artyn prie jos nebuvo priėjęs, taigi alkoholio kvapo nejautė. Moteris pripažino, kad ji kalta dėl eismo įvykio. Sutarė pildyti eismo įvykio deklaraciją. Nufotografavus automobilius ir įvykio vietą, kad netrikdyti eismo, pasiūlė patraukti automobilius į dešinėje, prieš įvažiavimą į žiedą esančią aikštelę. Taip ir padarė. Aikštelėje netrukus priėjo jam nepažįstama moteris, kuri pasakė, kad eismo įvykį sukėlusi moteris esanti akivaizdžiai neblaivi ir reikia kviesti policiją. Ji iškvietė policiją. Kadangi policija ilgai neatvažiavo, jis dar kartą paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Automobilio "Škoda" vairuotoja jo akivaizdoje alkoholinių gėrimų nevartojo, buvo viena. Atvykę policijos pareigūnai jai nustatė daugiau kaip 1,9 ir 1,8 promilės neblaivumą. Įforminę įvykį išsiskirstė (b. l. 27-29).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. G. parodė, kad dirba Eismo valdymo tarnybos specialiste. Jos darbo laikas nuo 6.00 val. iki 22.00 val. 2023 m. balandžio 23 d. prieš 22 val., tikslaus laiko neatsimena, per monitorius pastebėjo (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), prieš įvažiuojant į) žiedą eismo įvykį, o būtent, kad į vieno automobilio "Toyota Prius" galą atsitrenkė kitas lengvasis automobilis "Škoda", dabar valstybinių numerių neatsimena. Stebėdama įvykį pamatė, kad eismo įvykio kaltininkė - moteris, išlipusi iš vairuojamo automobilio, svirduliavo, atrodė arba apsvaigusi nuo alkoholio ar kokių kitų psichoaktyvių medžiagų, arba eismo įvykio metu susitrenkusi. Dėl šios priežasties apie įvykį pranešė policijos budėtojų numeriu. Baigusi darbą 22.00 val., važiuodama viešuoju transportu, išlipo persėdimui (duomenys neskelbtini) stotelėje, ir pamatė, kad stebėti automobiliai jau yra pavažiavę į šalimai, prie gėlių kiosko esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Įvažiavusi į aikštelė, prie moters, sukėlusios eismo įvykį, artyn nebuvo priėjusi, taigi alkoholio kvapo nejautė, tačiau iš jos laikysenos, stovėsenos, bendros išvaizdos jai pasirodė, kad ji apsvaigusi, taigi paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Jai atvykus moteris jokių gėrimų nevartojo, buvo viena. Atvykus policijos ekipažui, matė, kad jai davė pūsti į alkotesterį, jo rodmenų nežino, nematė. Girdėjo, kad pareigūnai pasakė, kad ji galės pakartoti pūtimą po 20 min. Detaliau įvykio aplinkybių nesiaiškino, įvykio dalyvių duomenų nežino. Pasitikslinusi pareigūnų, kad yra įvykio vietoje nebereikalinga, išvažiavo namo (b. l. 33-35).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. S. parodė, kad 2023 m. balandžio 23 d. apie 22.29 val., dirbant kartu su vyriausiąja patrule A. L., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Pranešėja - Eismo valdymo centro operatorė, per vaizdo stebėjimo kameras matė eismo įvykį žiede prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios (duomenys neskelbtini). Susidūrė automobilis "ŠKODA", valst. Nr (duomenys neskelbtini, ir automobilis "TOYOTA Prius", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuodama namo pranešėja priėjo prie eismo įvykio dalyvių. Matėsi, kad "ŠKODA" automobilio vairuotoja akivaizdžiai neblaivi. Šiuo metu automobiliai stovi stovėjimo aikštelėje prie gėlių kiosko. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko "TOYOTA PRIUS" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas N. K., kuris paaiškino, kad ji(duomenys neskelbtini) g. sustojo prieš įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) žiedą, kad praleistų transporto priemones, judančias žiedinėje sankryžoje, ir pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Išlipęs iš automobilio, pamatė, kad į jį atsitrenkė "Škoda Fabia", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už vairo sėdėjo moteris, kuri atrodė akivaizdžiai neblaivi. Vairuotojai nusprendė atlaisvinti gatvę ir patraukti transporto priemonės į gretimai esančią aikštelę, kadangi norėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau nuo moters sklido alkoholio kvapas, todėl iškvietė policiją. Pagal pateiktą asmens tapatybės dokumentą, nustatė, kad automobilį ŠKODA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusi moteris - tai A. S.. Paklausus prieš kiek laiko ji vartojo alkoholį, atsakė, kad prieš 3 valandas. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu "Drager Alcotest", pirmu pūtimu 22.38 val. A. S. nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, antru pūtimu 22:53 val. 1.94 promilių neblaivumas. Moteris su pažeidimu sutiko, paaiškino, kad išgėrė ir nusprendė važiuoti aplankyti sergančių giminaičių. Dėl šio įvykio pradėta administracinio nusižengimo teisena. Automobilis "Škoda Fabia", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas atsakingam asmeniui V. Č., įmonės (duomenys neskelbtini) “ direktoriaus B. J. nurodymu, kadangi pastarasis išvykęs. A. S. įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus m. 3-ąjį policijos komisariatą (b. l. 39-41).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėjos L. Z. 2023 m. balandžio 24 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. balandžio 23 d. apie 21.47 val., prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios, adresu (duomenys neskelbtini), A. S. gim. (duomenys neskelbtini) m., pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,84 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 1-3).

Iš 2023 m. balandžio 23 d. neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio rodmenų nustatyta, kad 2023 m. balandžio 23 d. 22.38 val. A. S. nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, 2023-04-23 22.55 val. nustatytas 1,94 promilių neblaivumas. Neblaivumas nustatytas alkotesteriu "Alcotest 6810", Nr. ARAA-0132, patikros sertifikatas Nr.1753517, išduotas 2022 m. gruodžio 7 d., galioja iki 2023 m. birželio 6 d. (b. l. 58-61).

Iš 2023 m. gegužės 4 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas „PSS-20230423-223626UTC+0300“, kurio trukmė 12 minučių 55 sekundės. Vaizdo įrašas fiksuotas 2023 m. balandžio 23 d. 22:36 val. pareigūnės kūno kamera, jame matomas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskeltbini), esančios Vilniuje, vaizdas. Įraše matyti, kaip iš tarnybinio automobilio išlipa filmuojanti pareigūnė. Lauke matyti stovinčius kelis asmenis. Netrukus prie pareigūnų prieina moteris, kuri praneša, jog per kameras pastebėjo galimai neblaivią vairuotoją. Netrukus pareigūnė nueina prie pastatyto „Škoda“ markės automobilio (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įjungtu avariniu signalu. Automobilyje matyti išsileidusios oro pagalvės, bet jokių asmenų nematyti, todėl pareigūnė pasiteirauja, kur yra moteris. Netrukus matyti, kaip prie pareigūnės prieina moteris (įtariamoji, asmuo Nr. 1), pareigūnė su ja pasisveikina ir įspėja, kad daromas vaizdo ir garso įrašas. Įtariamoji trumpų šviesių plaukų, dėvi juodos spalvos odinį švarką, šviesios spalvos marškinius, pilkos spalvos kelnes ir juodus batus. Pareigūnė netrukus įspėja, jog patikrins moters blaivumą ir paklausia, ar įtariamoji vartojo kokių nors alkoholinių gėrimų ir prieš kiek laiko. Įtariamoji nurodo, jog vartojo alkoholinių gėrimų prieš 3 valandas. Įtariamoji moteris taip pat nurodo, jog pateko į eismo įvykį žiede, bet atvažiavo ir automobilį pastatė nuošaliau. Netrukus pareigūnė patikrina įtariamosios blaivumą ir dar kartą pasitikslina, ką ir prieš kiek laiko ji vartojo. Moteris nurodo, jog vartojo šampaną prieš 3 valandas. Šalimai stovintis vyras (liudininkas, asmuo Nr. 2) nurodo, jog eismo įvykis įvyko prieš maždaug pusvalandį, galbūt šiek tiek daugiau. Liudininkas dėvi tamsios spalvos kepurę su snapeliu, žalsvos spalvos džemperį, juodas kelnes, avi tamsios spalvos batus. Netrukus pareigūnė paprašo moters vairuotojo pažymėjimo. Tuo metu prie pareigūnės prieina užsienietis vyras (asmuo Nr. 3) ir ištiesęs dešinę ranką paduoda vairuotojo pažymėjimą. Asmuo Nr. 3 trumpų tamsių plaukų, su trumpa barzda, dėvi baltos spalvos marškinėlius, pilkšvos spalvos marškinius, juodas kelnes ir juodus batus. Vyras (asmuo Nr. 3) kažką pasako, bet įraše negirdėti ką. Pareigūnė kartu su moterimi (asmeniu Nr. 1) nueina link tarnybinio automobilio. Įraše matyti, kaip pareigūnė priliečia alkotesterį prie spausdintuvo ir atspausdina alkotesterio rezultatų kvitą. Pareigūnas pasiteirauja pareigūnės, kokie alkotesterio rodmenys, pareigūnė nurodo „1,84“ promilės. Prie tarnybinio automobilio matyti sustoję keli asmenys, pareigūnė bendrauja su jais rusų kalba. Pareigūnė paprašo vieno iš vaikinų (asmens Nr. 4) prieiti ir pasirašyti dokumentus. Asmuo Nr. 4 dėvi šviesios spalvos marškinėlius, žalsvą džemperį, tamsiai mėlynos spalvos džinsus. Asmuo Nr. 4 ir pareigūnė bendrauja tarpusavyje rusų kalba. Netrukus pareigūnė paprašo vieno iš liudytojų (asmens Nr. 2) parodyti įvykio nuotraukas. Liudininkas (asmuo Nr. 2) paduoda savo telefoną pareigūnei. Pareigūnė peržiūri nuotraukas ir paprašo liudininko jas atsiųsti pareigūnei el. paštu. Liudytojas paduoda pareigūnei telefoną, kuriame pareigūnė suveda savo el. paštą ir išsiunčia nuotraukas. Asmuo Nr. 4 toliau pasirašinėja dokumentus. Pareigūnė grįžta į tarnybinį automobilį, įrašas baigiasi.

Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas „PSS-20230423-223631UTC+0300“, kurio trukmė 20 minučių. Vaizdo įrašas fiksuotas 2023 m. balandžio 23 d. 22:36 val. pareigūno kūno kamera. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio. Pareigūnas paima iš automobilio alkotesterį ir nueina prie pareigūnės. Toliau vaizdo įraše užfiksuotos tos pačios įvykio aplinkybės, kaip ir „PSS-20230423-223626UTC+0300“ įraše. Vėliau įraše girdėti, kaip tarnybiniame automobilyje pareigūnė bendrauja su moterimi ir paklausia jos, kiek butelių šampano vartojo moteris. Įtariamojo atsako, jog išgėrė tik porą taurių šampano ir porą taurių vyno. Pareigūnė atsako, jog abejoja moterimi ir netrukus paklausia, ar ši bandė apvažiuoti automobilį. Įtariamoji nurodo, jog ji automobilio nebandė apvažiuoti, bet užsigalvojo ir atsitrenkė į priešais stovinčio automobilio galą. Moteris netrukus nurodo, kad pats incidentas įvyko (duomenys neskelbtini) g. žiede. Netrukus pareigūnas vėl patikrina įtariamosios blaivumą. Pareigūnas nurodo, jog alkotesterio rezultatai - 1,94‰. Pareigūnas netrukus atspausdina alkotesterio testo rezultatų kvitą. Įrašas baigiasi (b. l. 62-66).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu užfiksuota, kad išoriškai transporto priemonė „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai neapgadinta. Nuotraukose matyti, kad apgadintas automobilio kairės pusės priekis (bamperis, variklio dangtis). (b. l. 43-46, 47-53).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra VšĮ (duomenys neskelbtini) (b. l. 55).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo nustatyta, kad automobilio "S. F.", valst.Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. gamybos, dyzelinu varomu 1,422 cm³ darbinio tūrio variklio, hečbeko kėbulu, vidutinė rinkos kaina 2023 metų balandžio mėnesiui Lietuvoje yra 7 879 eurai su PVM (b. l. 56-57).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamosios A. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį, visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamoji A. S. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad ji, 2023 m. balandžio 23 d. apie 21.45 val., ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini)Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Škoda Fabia", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai 2023 m. balandžio 23 d. 22.38 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,84 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamosios kaltę be jos parodymų patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėjos L. Z. 2023 m. balandžio 24 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, liudytojų N. K., Z. V., J. G.. R. S. parodymų ikiteisminio tyrimo metu protokolai, 2023 m. balandžio 23 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys, kitų objektų apžiūros protokolas, kita bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ji padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nėra teista.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo posėdyje kaltinamoji nuoširdžiai išgyveno dėl susiklosčiusios situacijos ir padarytos veikos. Pažymėtina, kad nors kaltinamoji, padarydama šią nusikalstamą veiką, elgėsi ypač pavojingai ir savo, ir aplinkinių atžvilgiu, visgi iš byloje surinktų duomenų matyti, jog tokia jos veika yra atsitiktinio pobūdžio, savo elgesį kaltinamoji įvertino kritiškai. Įvertinęs bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad A. S. anksčiau nėra teista (b. l. 131-133), administracine tvarka bausta, tačiau skirtos baudos sumokėtos (b. l. 124-128), dirba (b. l. 121-123) teismas tiki, kad ne bausmė ir teistumas, o būtent kaltinamosios atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – t. y. teismo suteiktas pasitikėjimas (kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurios atitinka padarytos veikos pavojingumą) gali padaryti reikiamą teigiamą įtaką ateity elgtis teisėtu būdu. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas tiki, kad A. S. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, taigi sprendžia, kad ji atitinka įstatymo nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Nagrinėjamu atveju A. S. laiduotoja sutinka būti jos draugė O. P.. Tiek kaltinamoji, tiek O. P. teismo posėdyje parodė, jog A. S. O. P. papasakojo apie padarytą nusikaltimą, jai yra labai svarbi jos nuomonė. A. S. parodė, kad išvadas dėl netinkamo poelgio pasidarė ir ateity elgsis atsakingai. Nagrinėjamu atveju galima padaryti išvadą, kad A. S. su drauge sieja artimi ryšiai. Ji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad O. P. yra jai autoritetas, jos dažnai bendrauja, ji yra O. P. sūnaus krikšto mama, dažnai klausia ir klauso draugės patarimų. O. P. tikra, kad darys A. S. teigiamą įtaką, jos daug ir dažnai bendrauja, leis sau užduoti klausimus apie šį įvykį, padės jai ateityje išvengti tokių klaidų. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad O. P. dirba Vilniaus senojo teatro vadove (b. l. 174), neteista (b. l. 166), administracine tvarka bausta, tačiau baudos sumokėtos (b. l. 166-171). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad O. P. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima A. S., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką jai, kad kaltinamoji laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, A. S., padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos O. P. atsakomybei pagal laidavimą, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Teismas įvertinęs aukščiau minėtas A. S. charakterizuojančias aplinkybes, jog iki šiol nedarė nusikalstamų veikų, bausta administracine tvarka, dirba, atsakingai vertina savo veiksmus, konstatuoja, kad vienerių metų laidavimo terminas yra pakankamas, užstatas neskirtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti A. S. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio "Škoda Fabia", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę pagal turto vertinimo ataskaitą, atitinkančios pinigų sumos – 6 610 Eur, konfiskavimą (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

A. S. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,84 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taigi nėra abejonių, kad ji kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos 2 svetimos transporto priemonės. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Kaltinamoji pirmą kartą neblaivi vairavo transporto priemonę, ji nėra padariusi ir kitokio pobūdžio teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, todėl specialiosios teisės atėmimo terminas skirtinas mažesnis nei šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis. Jai skirtinas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. balandžio 24 d. (b. l. 101-104). Teismo vertinimu, toks terminas bus pakankamas, kad būtų pasiekti baudžiamosios poveikio priemonės tikslai. Pažymėtina, kad kaltinamoji ir jos gynėjas prašė teismo, kad A. S. visai nebūtų taikomas teisių atėmimas arba būtų taikomas vienerių metų ar trumpesnis terminas uždraudžiant jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Skirti trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kaip prašė kaltinamoji, nėra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, kadangi kaltinamoji įvykdė ne administracinį nusižengimą, o nusikaltimą, todėl ir jai taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminas turi būti ne trumpesnis nei tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, nustatančios atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai neblaivumas neviršija 1,50 promilių. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn ir asmenų traukiamų administracinėn atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas, kuris lygus ar mažesnis už administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminą, nustatytą už mažiau pavojingą administracinį nusižengimą, nebūtų proporcingas padarytai nusikalstamai veikai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020).

Kaltinamajai taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, sprendžiant klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas yra konfiskuojamas.

Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo A. S., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilis "Škoda Fabia", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. S., nuosavybės teise priklauso VšĮ (duomenys neskelbtini). Taigi, kaltinamosios vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamosios, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė 2015 m. gamybos automobilio „Škoda Fabia “ kaina su PVM Lietuvoje 2023 m. balandžio mėnesiui buvo 7879 Eur, pagal kaltinamosios pateiktą turto vertinimo ataskaitą šios konkrečios transporto priemonės rinkos vertė prieš apgadinimą buvo 6 610 Eur. Kaip matyti iš nustatytų nusikaltimo padarymo faktinių aplinkybių, be minėtos transporto priemonės panaudojimo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymas iš esmės būtų buvęs neįmanomas, kadangi minėtas straipsnis imperatyviai draudžia asmenims vairuoti transporto priemones esant neblaiviems. Transporto priemonė buvo apgadinta būtent nusikaltimo darymo pasekoje, kadangi autoįvykis įvyko dėl to, kad A. S. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas gali asmeniu sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams arba, kad jos paskyrimas reikštų netinkamą įstatymo taikymą. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamosios atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas būtų išimtinai neproporcingas. Teismas nemato pagrindo mažinti konfiskuotiną sumą iki transporto priemonės likutinės vertės, kadangi nusikalstama veika padaryta automobiliui esant nesugadintam. Todėl remiantis aukščiau išdėstytais argumentais bei siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamosios A. S. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 6 610 Eur. Nustatant konfiskuotiną sumą, teismas remiasi kaltinamosios pateikta 2023 m. birželio 7 d. AUB „Asistavita“ parengta Turto vertinimo ataskaita, kadangi joje nurodyta konkretaus automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankis, rinkos vertė.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 97-108), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

A. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vienas kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. S., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją O. P. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir išieškoti iš jos konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 6 610 EUR (šešis tūkstančius šešis šimtus dešimt eurų) į valstybės biudžetą.

A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus A. S. vairuotojo pažymėjimą Nr.(duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti A. S., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti O. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti A. S., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (6610 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų (prieš tai nurodytų) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.