Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam V. S., jo atstovui advokatui Vidmantui Žylei, gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis draudimo brokeriu, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. buvo kaltinamas tuo, kad paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, t.y. tuo, kad jis, 2012-07-21 23:46 val. iš adresu (duomenys neskelbtini), esančio interneto, tinklalapyje „Skundai.lt“ id 25346 (IP (duomenys neskelbtini)) parašė skundą apie UAB „Gipsata“ bei jos direktorių V. S., viešai pavadindamas jį „paskutiniu lochu“.

Be to, M. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad savo veiksmais ir žodžiu užgauliai pažemino žmogų, t.y. tuo, kad jis, 2012-07-17 12:00 val. privačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), priimdamas statybos darbus iš rangovo UAB „Gipsata“, darbų vadovą V. S. išvadino necenzūriniais žodžiais, galų gale pavadindamas jį „žąsinu“ išvijo jį iš baigtų remontuoti patalpų.

Kaltinamasis M. K. kaltės nepripažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) yra jo gyvenamasis namas, kurio remonto darbus atliko UAB „Gipsata“, darbams vadovavo direktorius V. S.. 2013 m. liepos 17 d. jis nebuvo susitikęs V. S. , su juo nebendravo ir jo skunde minimo įvykio tą dieną nebuvo. Darbus minėta įmonė atliko nekokybiškai, todėl 2012m. liepos 21d. trims objekte buvusiems darbininkams jis paliepė išvykti ir pakviesti direktorių, kuris atvyko maždaug po valandos, tai buvo apie pietus. Jis jam pasakė, kad atsisako jo paslaugų ir pinigų nemokės, nes darbai padaryti nekokybiškai, tačiau „žąsinu“ jo nevadino, jokių necenzūrinių žodžių nevartojo. Darbai turėjo būti baigti iki 2012-07-17, bet buvo dirbama iki 2012-07-21. Komentarą internete parašė todėl, kad buvo nepatenkintas atliktų darbų kokybe, jo nuomone, žodis „lochas“ nėra įžeidimas, tai jo nuomonė apie blogai atliktą darbą.Jis komentarą internete ištrynė po to, kai gavo šaukimą į policiją.

Nukentėjusysis V. S. parodė, kad M. K. name Daubarų km. dirbo apie savaitę, atliko pirmo aukšto dažymo darbus, įstatė duris. Tiek M. K., tiek jo žmona kabinėjosi prie smulkmenų, buvo nepatenkinti darbų kokybe, o iš objekto išvarė jo darbininkus. Darbus turėjo baigti 2013-07-17, tą dieną į namą atvyko M. K. su trimis asmenimis – tėvu, broliu ir žmona, o su juo taip pat buvo keli žmonės. Pasipylė iš M. K. rusiški keiksmažodžiai jo atžvilgiu, kurių įvardinti nenori. Išėjo iš namo, nes bijojo smurto. M. K. jį pavadino „žąsinu“ , o tai jį žemina. Necenzūrinius žodžius girdėjo ir M. K. giminaičiai. Iš savo darbuotojų sužinojo apie tai, kad internete apie jį patalpintas komentaras, kuriame jis vadinamas „lochu“ . Perskaitęs jį, kreipėsi į policiją, nes komentaras sužlugdė jo reputaciją. Žodį „lochas“ jis supranta kaip atitinkantį žodžiui padugnė. Perskaitęs komentarą , su M. K. nekontaktavo, neprašė, kad jis paneigtų paskleistą informaciją. Komentaras vėliau buvo ištrintas. Po įvykio susirgo depresija, nebepasitikėjo savimi, o iš jo įmonės išėjo trys darbuotojai. Mano, kad jo darbai buvo pakankamai geros kokybės. Nuotraukose, kurias teismui pateikė M. K., yra ne jų padaryti darbai. Galėjo sienas sugadinti ir jiems išvykus. Į antstolį nesikreipė dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, defektinio akto taip pat nebuvo. Nurodė, kad M. K. jį susirado pagal skelbimą, tai buvo pirmas jo užsakymas, prieš tai dirbo užsienyje. Jis prašo priteisti 10000 Lt neturtinės žalos dėl patirtų dvasinių išgyvenimų.

Liudytojas J. B. parodė, kad 2012 metais 10 dienų dirbo UAB „Gipsata“, direktorius buvo V. S.. (duomenys neskelbtini) objekte jis nedirbo. Nurodė, jog bendrovėje dirbo dar du vyrai, kurie sakė, kad direktorius internete buvo pavadintas „lochu“, tačiau jam tai nesukėlė jokių abejonių direktoriumi. Iš bendrovės išėjo savo noru, nes manė, kad darbo nebebus.

Iš Juridinių asmenų registro elektroninio sertifikuoto išrašo matyti, kad UAB „Gipsata“ vadovu nuo 2012-07-10 yra V. S. (b.l. 56).

Iš 2013 m. spalio 7 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-262-904/2013 matyti, kad visiškai patenkintas UAB „Gipsata“ ieškinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš M. K. (b.l. 59-61).

Iš 2013 m. spalio 23 d. apeliacinio skundo matyti, kad M. K. apskundė 2013 m. spalio 7 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-262-904/2013 (b.l. 63-68).

Iš M. K. pateiktų nuotraukų matyti nekokybiški namo vidaus apdailos darbai (b.l. 69-83).

Iš 2013-08-28 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos pažymos „Apie A. K. darbą“ Nr. S-18896 (3.43) matyti, kad laikotarpyje nuo 2012-07-09 iki 2012-07-31 jis nebuvo kasmetinėse atostogose (b.l. 84).

Iš internetiniame tinklapyje skundai.lt 2012-07-31 patalpinto pranešimo matyti, kad rašoma „Klaipėdoje veikia tokia UAB „Gipsata“, statybos darbai ir kt. Venkite ir nesusidėkite. Ale direktorius V. S. loch paskutinis. Nemoka vyrai dirbti visiškai. Baisu. Šaraškino kontora.“ (ikiteisminio tyrimo medžiaga l. 3).

Iš Klaipėdos AVPK Operatyvinės veiklos biuro 2012-10-10 rašto matyti, kad IP adresas 78.61.238.160 priklausė J. K., Rūko g. 5-23, Klaipėda (ikiteisminio tyrimo medžiaga l. 10).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią, t.y. prasimanytą informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo. LR BK 154 str. numatyta veika nusikalstama veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia

M. K. neneigia internetiniame puslapyje „Skundai.lt“ parašęs pranešimą apie bendrovę „Gipsata“ir jos vadovą, tačiau neigia, jog siekęs apšmeižti V. S.. Jo tikslas buvęs tik parašyti skundą dėl jo darbų kokybės, kad ir kiti žinotų.

Iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų matyti, jog anksčiau jie pažįstami nebuvo, o iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog tarp M. K. ir UAB „Gipsata“, vadovaujamos V. S., yra kilęs ginčas dėl M. K. name, esančiame (duomenys neskelbtini), UAB „Gipsata“ atliktų vidaus apdailos darbų bei atsiskaitymo už juos. Šis ginčas iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo persikėlė į Klaipėdos apygardos teismą, kur tesprendžiamas civiline tvarka (civilinės bylos Nr. 2A-192-125/2014).

Nustatyta, kad iki 2012-07-21 23:46 val. tarp M. K. ir V. S. jau buvo kilęs konfliktas dėl remonto darbų kokybės ir neatsiskaitymo , todėl interneto tinklalapyje, kuriame talpinami skundai, M. K. parašytas tekstas traktuotinas kaip to konflikto išraiška ir tęsinys. Nors nukentėjusysis mano, kad M. K. pavartotas žodis „loch“ atitinka žodžiui „ padugnė“, tačiau tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis teismui pateikė žodžio „lochas“ reikšmės paaiškinimus lietuvių žargono žodynuose, kurie rodo , jog taip apibūdinami žiopliai , vėplos, gvėros, o tai reiškia, kad taip sakoma apie neatsakingus, nekokybiškai ką nors padariusius ar pasielgusius asmenis.

Teismas neturi pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog internete M. K. parašytas tekstas yra prasimanymas ar tikrovės neatitinkanti informacija, o iš surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, jog M. K. tokiu būdu išreiškė savo nuomonę apie jo samdytą bendrovę ir jos vadovą. Teis mų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuomonė nėra nusikalstamos veikos pagal LR BK 154 str. nagrinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje s darbus. Nr. 2K-7-437/2008).

Be to , iš internete paskelbto teksto , jog „ nemoka vyrai dirbti visiškai“ ir M. K. parodymų tiek teisme, tiek Klaipėdos AVPK ( ikiteisminio tyrimo medžiaga, psl. 2), darytina išvada, jog M. K. skundas internete buvo nukreiptas , pirmiausia, ne į V. S. asmenį, o į UAB „Gipsata“ kaip įmonę, atlikusią jo name nekokybiškus darbus, tuo tarpu LR BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektu gali būti tik fizinis asmuo.

Pagal subjektyviuosius požymius šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl tikrovės neatitinkanti informacija turi būti paskleista ją paskleidusiam asmeniui suvokiant, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti kitą asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, ir to siekiant.

Kaip jau minėta byloje nėra paneigti M. K. parodymai, kad jo tikslas buvo internetiniame puslapyje, kur talpinami skundai išsakyti savo nuomonę apie nekokybiškai dirbančią įmonę ir jos vadovą V. S.. Iš nukentėjusiojo skundo, jo parodymų , jo atstovo pasisakymo matyti, jog M. K. tikslu įvardijamas siekis išvengti atsiskaitymo už darbus.

Kad M. K., galimai, turėjo pagrindą neigiamai atsiliepti apie jo name darbus atlikusią įmonę ir jos vadovą, matyti iš jų tebesitęsiančio bylinėjimosi civilinio proceso tvarka, taip pat teismui pateiktų fotonuotraukų (b.l. 69-83). M. K. tvirtino, kad jo tikslas buvo pranešti apie nekokybiškai dirbančią įmonę, tačiau to negalima laikyti jo siekimu apšmeižti V. S. , nes V. S. paaiškinimai dėl M. K. pateiktų fotonuotraukų , jog tai ne jo darbai ir kad pats M. K. sugadino jo kokybiškai padarytus darbus , nėra logiški. Kad M. K. , neteisus manydamas , jog V. S. ir jo įmonė „visai nemoka dirbti“ , gali būti nustatyta ne baudžiamojoje , o civilinėje byloje , todėl V. S. pažeistas teises dėl nepalankaus jo asmens vertinimo , galėtų ginti civilinio proceso tvarka.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad M. K. veiksmai neperžengė civilinio delikto ribų .

Už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje – įžeidimo, padarymą atsako asmuo, kuris viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemina žmogų. Įžeidimas yra neigiamas , nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams.

M. K. savo kaltės dėl to, kad įžeidė V. S. savo name pavadindamas jį „žąsinu“ ne tik, kad nepripažįsta, bet ir neigia, jog kaltinime nurodytą dieną 2012-07-17 buvo susitikęs su V. S.. Nurodo, jog priimti darbų kartu su tėvu, broliu ir žmona į namą atvyko 2012-07-21, tuomet ir išsakė nepasitenkinimą atliktais darbais, tačiau V. S. neįžeidinėjo. Iš pateiktos 2013-08-28 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos pažymos „Apie A. K. darbą“ Nr. S-18896 (3.43) matyti, kad laikotarpyje nuo 2012-07-09 iki 2012-07-31 jis nebuvo kasmetinėse atostogose, todėl nebūtų galėjęs 2012-07-17 atvykti kartu su M. K. į namą, kadangi tai buvo darbo diena, o įvykis vyko dieną apie 12:00 val. Kad kaltinamojo brolis dalyvavo įvykyje, patvirtino ir pats nukentėjusysis, taip netiesiogiai paneigdamas savo paties nurodytą aplinkybę, jog įvykis buvo 2012-07-17.

Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog M. K. pavadino V. S. „žąsinu“, tokiu būdu jį įžeisdamas, išskyrus pačio nukentėjusiojo duotus parodymus. Nors remiantis teismų praktika, nukentėjusiojo parodymai tokio pobūdžio bylose turi didelę reikšmę, tačiau šiuo atveju jie teismui kelia pagrįstų abejonių. Pirmiausia dėl to, jog nukentėjusysis negalėjo įvardinti rusiškų necenzūrinių žodžių, kuriais kaltinamasis jį neva įžeidinėjo, nors nurodė, kad jo atžvilgiu jų buvo išsakyta ne vienas, o išskiria būtent „žąsiną“. Su tokiais nukentėjusiojo parodymais kategoriškai nesutinka kaltinamasis. Kitų įrodymų byloje nėra.

Baudžiamajame procese, priešingai nei ginant asmens garbę ir orumą civilinio proceso tvarka, galioja nuostata, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (nekaltumo prezumpcija). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje faktą, kad kaltinamasis paskleidė apie kitą žmogų (nukentėjusįjį) tikrovės neatitinkančią informaciją ar jį įžeidė, siekdamas pažeminti ar paniekinti, turi įrodyti kaltinimo šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/2008).

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog M. K. pareikštas kaltinimas pagal LR BK 155 straipsnio 1 dalį, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio prasme, galėtų būti traktuotini kaip įrodymai.

Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių M. K. turėjus tiesioginę tyčią apšmeižti ar įžeisti V. S., pasikėsinti į jo garbę ir orumą. Tuo tarpu apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visumą, daro išvadą, kad M. K. nepadarė veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, t.y. kad apšmeižė V. S., viešai pavadindamas jį „paskutiniu lochu“ bei, kad užgauliai pažemino V. S. išvadindamas jį necenzūriniais žodžiais bei pavadindamas „žąsinu“, todėl jis išteisintinas (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Byloje yra pareikštas V. S. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad M. K. išteisintinas, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

V. S. taip pat prašė pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš M. K. jo patirtas 1000 Lt išlaidas už advokato pagalbą (b.l. 122). Įvertinus tai, kad M. K. išteisintinas, o procesas buvo pradėtas būtent V. S. iniciatyva, šis prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

V. S. prašymo dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.