- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-05-06
- Bylos Nr.
- 1-155-853/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00890-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Kaltinamasis
- R. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. G. a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, bedarbis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 164 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, o būtent: žinodamas, kad 2005-01-06 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu iš jo V. M. naudai priteisti alimentai nepilnametės dukros J. M., gim. 1996-11-29, išlaikymui kas mėnesį mokant periodines išmokas po 125 litus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės, ir kad 2009-10-27 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi išlaikymas nepilnametei dukrai J. M. padidintas reguliariai teikiant mokomomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 litų nuo 2009-09-01 iki dukros pilnametystės, vengė pareigos išlaikyti savo dukrą J. M. - mokėjo ne visą teismo sprendimu numatytą mėnesinę sumą, niekur nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo, dėl ko išlaikymo vaikui skola 2010-12-03 yra 7725 litai.
Kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2005 m. Pakruojo rajono apylinkės teismas jam priteisė mokėti dukros J. M. išlaikymui kas mėnesį po 125 litus, o nuo 2009 m. pabaigos, sudarius taikos sutartį, Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi jam buvo padidintos išmokos dukros išlaikymui iki 300 litų. Apie abu teismo sprendimus jis buvo informuotas ir, kad reikia mokėti Virginijai nurodytas sumas dukros išlaikymui, žinojo. Kadangi jis niekur nedirbo, finansiškai negalėdavo padėti savo dukrai, alimentų iš kur mokėti neturėdavo, todėl periodiškai kiekvieną mėnesį nemokėdavo. Tik, kai užsidirbdavo dirbdamas pagalbinius darbus žmonėms ar gavęs iš mamos V. G. nuo 2005 ar 2006 m. kas antrą mėnesį, mokėjo V. M. po 50 litų. Minėtus pinigus į jos sąskaitą pervesdavo jo sesuo I. K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), kad jam nereikėtų vykti atskirai į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), kur gyvena. Sesuo pinigus pravesdavo savo arba mamos V. G. vardu. Pats nuo 2002 metų darbo biržoje nebuvo prisiregistravęs, nes mano, kad ji nesuranda jokio darbo, vis vien reikia pačiam ieškotis, dėl ko nėra prasmės registruotis. Tačiau nuo 2011 m. pradžios prisiregistravo darbo biržoje. Nuo 2005 m., kai jam buvo priteisti alimentai, niekur oficialiai nėra dirbęs, nes darbo niekur neranda. Nuo 2005 m. iki šio laiko sveikata nesiskundžia, išskyrus tai, kad 2008 m. jam buvo operuotos kojų venos, dėl ko gulėjo Vilniuje ligoninėje. Daugiau dėl sveikatos problemų neturėjo, jei darbą būtų radęs, būtų galėjęs dirbti. Sesers I. pervestus pinigus į V. sąskaitą jis priskiria kaip dalį alimentų dukros J. išlaikymui. Nuo to laiko, kai išsiskyrė su V., jis dukrą matė tik du kartus. Tada, jis davė dukrai 10 ar 20 litų, kurių nepriskaičiuoja prie alimentų, nes juos duodavau pačiai dukrai, o ne V.. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą ir pažadą susidariusį įsiskolinimą padengti.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusioji ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys įrodymai, kadangi su jais yra susipažinęs, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. G. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:
ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusios V. M. parodymais užfiksuotais liudytojo apklausos protokole, kuriame ji parodė, kad 2005-01-06 Pakruojo rajono apylinkės teismas pripažino R. G. tėvystę dukrai J. M. ir jam buvo priteista mokėti kiekvieną mėnesį po 125 Lt dukros išlaikymui. Tada jis pradėjo mokėti po 30 ar 50 litų kas antrą-trečią mėnesį pervesdamas pinigus į jos sąskaitą. Nuo 2009-10-27 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi periodinės išmokos padidintos iki 300 litų. Nuo to momento R. beveik kas antrą mėnesį dukros išlaikymui pervesdavo į jos nurodytą sąskaitą po 50 Lt. Jis jai yra sumokėjęs panašiai apie 710 litų. Kadangi R. visos jam priteistos išmokos nemokėjo ir mokėjo ne kiekvieną mėnesį, jai nuo 2009 m. liepos mėn. pradėjo mokėti Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracija. R. G. į jos sąskaitą niekada alimentų nemokėdavo savo vardu, juos mokėjo savo mamos V. G. vardu, vėliau - savo sesers I. K. vardu. Jis dukros nelanko, jai nieko nenuperka, pinigų, išskyrus minėtas išmokas, nemoka ir jai pačiai asmeniškai neduoda. Pinigus, kuriuos R. moka pervesdamas savo mamos bei sesers vardais, skaito prie alimentų (b.1. 9,10);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos I. K. parodymais užfiksuotais liudytojo apklausos protokole, kuriame ji parodė, kadangi jos brolis R. G. yra įtariamasis šioje byloje, ji atsisako duoti parodymus, bet gali paaiškinti, kad jam yra priteisti alimentai jo dukros J. M. išlaikymui. Brolis niekur nedirba, neturi jokių pajamų, gyvena su mama V. G.. Nuo 2006 m. pabaigos kas antrą mėnesį mama jai duoda po 50 Lt, kad ji pervestų V. M. dukros išlaikymui. Visada pinigus siuntė mamos arba savo vardu. Savo vardu pradėjo siųsti, nes mama yra 1932 m. gimimo ir jai sunku atvykti į (duomenys neskelbtini) persiųsti pinigų, be to ji yra ligota, sunkiai prigirdi (b.1. 22);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos J. M. parodymais, užfiksuotais nepilnamečio liudytojo apklausos protokole, kuriame ji parodė, kad kai jos tėvas R. G. su ja ir jos mama nebegyvena, nuo to laiko, tuo metu jai buvo 4-5 metai, ji tėvą yra mačiusi vieną kartą ir gerai jo neprisimena. Žino, jog mama V. M. yra prisiteisusi iš jos tėvo alimentus, tačiau tėvas alimentų nemoka arba jeigu moka, tai tik per savo motiną, jos senelę, ar seserį I. K.. Tėvas jos nelanko ir jai neskambina bei nurodo, jog tik vieną kartą jai asmeniškai yra davęs 10 litų. Su tėvu visiškai nebendrauja (b.l. 12);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos V. E. G. parodymais, užfiksuotais liudytojo apklausos protokole, kuriame parodė, kad jos sūnui R. G. yra priteisti alimentai jo dukros J. M. išlaikymui. Jos sūnus niekur nedirba ir gyvena kartu su ja, todėl ji duoda sūnui pinigų kas antrą mėnesį persiųsti J. motinai V. M., kuriuos persiųsdavo jos dukra I. K.. Taip pinigus duoda persiųsti nuo 2006 m. pabaigos. Pradžioje pinigus pervesdavo jos vardu, tačiau vėliau jos dukros I. K. vardu. Pinigus V. M. siųsdavo sūnaus dukros išlaikymui (b.l. 23);byloje esančio 2005-01-06 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimo kopija, kurioje nurodyta, kad iš R. G. V. M. priteistas išlaikymas dukrai J. M., gim. 1996-11-29, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 125 Lt nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės (b.l. 14);byloje esančia 2009-10-27 Akmenės rajono apylinkės teismo nutarties kopija, kurioje nurodyta, kad R. G. padidina savo nepilnametei dukrai J. M. išlaikymą ir reguliariai teiks išlaikymą dukrai J. M. mokomomis periodinėmis išmokomis, kas mėnesį po 300 Lt iki vaiko pilnametystės nuo 2009-09-01 (b.l. 15)byloje esančiu 2011-01-07 antstolio S. D. raštu Nr. 0156/05/02880, kuriame nurodyta, kad R. G. įsiskolinimas V. M. 2010-12-03 yra 7725 litų (b.1. 34);byloje esančio J. M., gim. 1996-11-29, gimimo liudijimo kopija, kurioje nurodyta, kad tėvas R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 13);byloje esančių mokėjimo pavedimų kopijomis, iš kurių matyti, jog V. M. pinigus pervesdavo V. G. ir I. K. (b.l. 37-52); byloje esančio Pakruojo rajono apylinkės teismo vykdomojo rašto kopija, kurioje nurodyta, jog teismas nusprendė priteisti iš atsakovo R. G. ieškovei V. M. išlaikymą dukrai J. M., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 125,00 Lt nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės (b.l. 29-30);byloje esančia Akmenės rajono apylinkės teismo vykdomojo rašto kopija, kurioje nurodyta, jog R. G. padidina savo nepilnametei dukrai J. M. išlaikymą ir reguliariai teiks išlaikymą dukrai J. M. mokamomis periodinėmis išmokomis, kas mėnesį po 300 Lt iki vaiko pilnametystės nuo 2009-09-01 (b.l. 31-32);byloje esančia Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008-07-07 sprendimo dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo kopija, kurioje nurodyta, kad nuspręsta J. M. nuo 2008 m. vasario 9 d. kiekvieną mėnesį mokėti 125 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą (b.l. 59);byloje esančio 2006 m. spalio 6 d. turto arešto akto kopija, kurioje nurodyta, jog areštuojamas skolininko R. G. turtas išieškotojos V. M. naudai 2250,00 Lt sumai ir areštuota 1/12 gyvenamojo namo, 1/12 tvarto, 1/12 viralinės, 1/12 kiemo statinių (b.l. 66-70);byloje esančių paklausimų kopijomis apie R. G., iš kurių matyti, jog R. G. lėšų sąskaitose neturi, nedirba ir neregistruotas darbo biržoje (b.l. 80-93);byloje esančiais SODROS duomenimis, kuriais nustatyta, jog R. G. nuo 1997-07-28 niekur nedirba (b.l. 104, 109);byloje esančiais Lietuvos darbo biržos duomenimis, kuriais nustatyta, jog R. G. darbo biržoje neregistruotas nuo 2002-05-13 (b.l. 105, 107).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nepilnamečių vaikų išlaikymas yra turtinės asmeninės tėvų prievolės, todėl jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti. Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam ir dvasiniam socialiniam vystymuisi. Vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi abu vaiko tėvai.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinus teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, jog visiškai pasitvirtino kaltinimas, kad R. G., žinodamas, jog pagal teismo sprendimus jis turi mokėti išlaikymą savo nepilnametei dukrai J. M., vengė tokios pareigos ir priteisto viso išlaikymo nemokėjo, dėl ko 2010-12-03 susidarė 7725,00 Lt skola. Atsakomybė už vengimą išlaikyti vaikus pagal LR BK 164 straipsnį iškyla tik tuo atveju, jeigu kaltininkas tyčia, t.y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Kaip byloje nustatyta, kaltinamasis R. G. žinojo apie pareigą mokėti išlaikymą vaikui (nuo išlaikymo priteisimo bei išlaikymo dydžio pakeitimo), tačiau jos nevykdė, tai kaltinamasis pripažino teismo posėdyje. Byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, jog R. G. dėl svarbių priežasčių nevykdė pareigos išlaikyti dukros. R. G. būdamas darbingas ir sveikas (nepateikta jokių dokumentų dėl kaltinamojo prastos sveikatos, nedarbingumo) vengė pareigos išlaikyti savo dukrą J. M.. R. G. nedirbo (b.l. 109), taip pat nebuvo registruotas darbo biržoje (b.l. 107), pats savo vaikui išlaikymui neskyrė, piginus nereguliariai už jį pervedinėdavo jo motina bei jo sesuo, o tai patvirtina piktybinį vengimą mokėti išlaikymą pagal teismo sprendimą. Tai rodo, kad R. G. pirmumą teikia ne savo vaiko poreikiams tenkinti, bet savo paties interesams, nes dirbdamas pavienius darbus vaikui neskyrė teismo priteistos sumos, o pats nustatė mokamų sumų dukrai dydį tai yra po 50, 30 ar 60 Lt kas antrą mėnesį arba rečiau. Asmuo, kuriam teismo sprendimu nustatoma pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai be išlygų vykdyti, jis negali savavališkai pakeisti išlaikymo formos (LAT nutartis Nr. 2K-491/2005). Taigi teismas nustatė, kad R. G. vengė pareigos išlaikyti dukrą J. M., gim. 1996 m. lapkričio 29 d., mokėti lėšas jai išlaikyti, elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 164 straipsnį.
Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, siekė tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekė, kad bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, todėl atsižvelgta į įstatymo ginamas vertybes, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, į kaltinamojo šeimyninę padėtį, taipogi įvertinant kaltinamojo požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką, jog suprato, kad negerai pasielgė nemokėdamas išlaikymo vaikui pagal teismo sprendimą bei į tai, kad šiandieninėje situacijoje surasti darbą nėra lengva, bei į tai, kad nukentėjusioji jau gauna priteistą išlaikymą iš valstybės ir vaikas aprūpintas išlaikymu.
Skiriant kaltinamajam R. G. bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (LR BK 54 str.): padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį-padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltės formą ir rūšį-tiesioginė tyčinė kaltė, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę – administracine tvarka nebaustas (b.l. 94), anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (b.l. 96-97), psichoneurologinio ir narkologinio kabinetų įskaitoje nėra įrašytas (b.l. 103), turi nekilnojamojo turto (b.l. 110-112), išlaikymo įsiskolinimo suma susidarė gana didelė, tai yra 7725,00 Lt, į esamą atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. G. paskyrus LR BK 164 straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį, tai yra viešuosius darbus, bausmės dydį nustatant mažesnį nei LR BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės vidurkis.
Ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 117-118), R. G. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 298, 302, 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir paskirti viešųjų darbų bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Išaiškinti R. G., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Jeigu nuteistasis vengs atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.