- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-31
- Bylos Nr.
- 2S-275-357/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- A. V.
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. V. ieškiniu (1–5 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu G. V. 2012 m. lapkričio 12 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro notarės N. D., Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro 2013-03-27 S. A. V. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, skirti pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Ieškovas nurodė, kad jo mama surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko S. A. V., likus keletui dienų iki širdies operacijos. Prieš operaciją jai teko vartoti raminamuosius vaistus, todėl mama, būdama beveik 78 metų amžiaus, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 2 d. nutartimi (6–7 b. l.) atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui, išaiškino, kad ieškovas su ieškiniu turi kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teismas nurodė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl paveldėjimo teisės, kurios teisiniai santykiai reglamentuojami CK penktoje knygoje. Ieškiniu ieškovas nekelia jokių reikalavimų, kylančių dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, dėl nekilnojamojo daikto arešto panaikinimo ar dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimų pašalinimo, reglamentuojamų CK ketvirtoje knygoje, todėl ieškiniui netaikytinos išimtinio teismingumo taisyklės, numatytos CPK 31 straipsnyje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas A. V. atskiruoju skundu (9 b. l.) prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-01-02 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ginčydamas atsakovui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, ieškovas ginčija paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu atsakovo S. A. V. įgytas daiktines teises– nuosavybės teises į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kurį jis paveldėjo po mamos mirties. Tokiu būdu ieškovas siekia apginti savo pažeistas daiktines teises ir kelia ginčą dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą.
2. Pagrindinės nekilnojamojo turto dalies buvimo vieta yra Pakruojo rajone, be to, testatorė G. V. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), o testamentą sudarė Pakruojo rajono 1-ajame notarų biure.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 str.), alternatyvųjį (CPK 30 str.), išimtinį (CPK 31 str.), sutartinį (CPK32 str.) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 str.). Vadovaujantis teritorinio teismingumo taisyklėmis kompetencija yra paskirstoma tos pačios grandies teismams. Pagal bendrojo teismingumo taisyklę (CPK 29 str.) ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą. Pagal išimtinio teismingumo taisyklę ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo, teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 str. 1 d.). Nustačius, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, ieškinys turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas A. V. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais 2012-11-12 Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro notarės N. D. patvirtintą G. V. sudarytą testamentą, o taip pat Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro 2013-03-27 S. A. V. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. Kaip minėta, ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, ieškiniai dėl sandorių, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, pripažinimo negaliojančiais teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį dėl sandorių, kurių objektas yra nekilnojamasis daiktas, t.y. žemės sklypai, esantys Pakruojo rajone, Rozalimo seniūnijoje, Meldinių kaime ir žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančiais, padavė nepažeisdamas išimtinio teismingumo taisyklių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui.
Atsižvelgtina ir į tai, kad ginčijami sandoriai yra patvirtinti Pakruojo rajono 1-ajame notarų biure, notarės N. D., o testatorė G. V. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas ir neteisingai išsprendė ieškinio teismingumo klausimą, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apelianto prašymas išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais priimti, netenkinamas, nes ieškinio priėmimo ir tuo pačiu civilinės bylos iškėlimo procesinė stadija yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.