Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-614-486/2013Proceso Nr. 1-15-1-00438-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.10.3.; 1.2.4.1.; 2.3.4.; 2.3.5.; 2.3.6.; 2.3.6.4.5. (S)

2013 m. balandžio 11 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Vilniuje, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1.) 2004-02-19 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2d., 30 parų arešto. Remiantis LR BK 82, 87, 92 str., bausmės vykdymas atidėtas l metams ir paskirtos auklėjamojo pobūdžio priemonės,

2.) 2008-12-10 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1d., paskirtas laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant būti namuose kasdien nuo 23.00 iki 06.00 vai., tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, uždrausta bendrauti su T. T., lankytis baruose, kavinėse, restoranuose,

3.) 2010-07-02 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1d., paskirtas 9 mėn. laisvės atėmimas. Vadovaujantis LR BK 64 str. l, 3 d., bausmė subendrinta su 2008-12-10 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta 2 m. laisvės apribojimo bausmė, kuri 2010-02-18 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nutartimi yra pakeista į 90 parų areštą, paskirta galutinė subendrinta 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė,

4.) 2010-10-28 Vilniaus 4 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2d., paskirtas l m. 6 mėn. laisvės atėmimas, vadovaujantis LR BK 63 str. 9d., bausmė subendrinta pridedant dalį 2010-07-02 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė 2 m. laisvės atėmimo,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012 metais gegužės 19 d., nuo 21.00 val. iki 21.30 val., bute, esančiame Naujoji g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išgertuvių metu, kilus konfliktui tarp jo ir V. K., tyčia sudavė pastarajam vieną smūgį peiliu į pilvo sritį, padarydamas jam kiauryminę durtinę pilvo žaizdą su prisieniniu pilvaplėvės pažeidimu bei kraujo susikaupimu pilvo ertmėje ir taip tyčia sunkiai sutrikdė V. K. sveikatą. Šiais savo veiksmais P. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. B. paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai. Kaltinamasis sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną buvo namuose su savo patėviu J. V., kuris girtavo su nukentėjusiuoju V. K.. Kartu buvo ir motina T. B., jai tuo metu buvo lūžusi koja. P. B. paprašė V. K. 5 litų. Kaltinamasis aiškino, kad V. K. sugriebė jį už kaklo, P. B. rankoje turėjo sulankstomą peiliuką ir vieną kartą dūrė juo V. K. iš inercijos. Teigė, kad neturėjo tikslo V. K. sužaloti. Dezinfekavo žaizdą vandenilio peroksidu. S. M. iškvietė greitąją pagalbą, pats P. B. greitosios pagalbos nekvietė, nes bijojo, kad jį iš karto suims. Kas vyko toliau, nežino, nes iš įvykio vietos pasišalino. Su Ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. K. paaiškino, kad apie įvykį nieko neatsimena, tą dieną buvo išgėręs daug alkoholio. Pamena, kad du kartus į parduotuvę buvo nuėjęs. Šiek tiek prisimena, kad buvo kartu ir P. B.. Neprisimena nieko, kas įvyko, pabudo tik ant operacinio stalo. Į ligoninę buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie pranešė, kad P. B. jį sužalojo peiliu. P. B. atsiprašė nukentėjusiojo. Civilinio ieškinio nukentėjusysis nereiškia, nei moralinių, nei materialinių pretenzijų P. B. neturi.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja T. B. nurodė esanti kaltinamojo P. B. motina, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną buvo namuose, nes buvo susilaužiusi koją. V. K., J. V. ir P. B. gėrė alų, sėdėjo, paskui visi išėjo į lauką. Į namus V. K. pats grįžo, atsigulė, nes blogai jautėsi. V. K. laikėsi už šono. Liudytoja kraujo nematė. Ar P. B. buvo bute, kai į jį grįžo V. K., liudytoja negalėjo pasakyti. V. K. sakė, kad jį sužalojo sūnus. Greitąją pagalbą kvietė liudytoja ir S. M., o policijos pareigūnus iškvietė medikai. S. M. nematė, kaip V. K. buvo sužalotas.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja S. M. parodė, kad kaltinime nurodytos dienos vakarą išgirdusi riksmą išėjo į koridorių. Koridoriuje stovėjo P. B. motina T. B. ir prašė iškviesti greitąją pagalbą. T. buvo sulaužyta koja. Į liudytojos klausimą, kam reikia greitosios, T. B. jai pasakė, kad P. B. sužalojo V. K.. Užėjusi į butą, S. M. pamatė, kad V. K. laikosi už pilvo, buvo kraujo. Ji V. K. neklausė, kas atsitiko. Liudytoja iškvietė greitąją pagalbą. Bute buvo trise: ji, T. B. ir V. K..

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. U. paaiškino, kad kaltinamasis P. B. yra jos kaimynas. Kažkokį triukšmą per sieną girdėjo, iš balsų atpažino V. K., P. B.. Vėliau sužinojo, kad atvyko greitoji pagalba, girdėjo, kad buvo muštynės, bet nežino, kas su kuo mušėsi.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis iš esmės jas pripažįsta, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtinamas P. B. pateiktų kaltinimų pagrįstumas:

1. 2012-05-21 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, kad name Užkiemio g. (duomenys neskelbtini) (dabartinis gatvės pavadinimas Naujoji g. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, yra bendras ilgas koridorius, kurio abiejose pusėse yra išsidėstę atskiri butai. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pirmame namo aukšte ir jis yra vieno kambario be pertvarų ( b.l. 17-24).

2. 2012-05-19 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos l būrio patrulio J. G. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, kad 2012-05-19, 21 val. 34 min., gavo pranešimą iš AVPK OVS, kad Užkiemio g. 22-9, Vilniuje sumuštas vyras ir jam peiliu sužalotas pilvas. Atvykęs nurodytu adresu jis pamatė greitosios pagalbos medikus, kurie teikė pagalbą V. K., gim. 1974, ir išvežė jį į Vilniaus Lazdynų ligoninę. V. K. sužalojo P. B., kuris iki policijos pareigūnų atvykimo pasišalino ( b. 1. 13).

3. 2012-06-08 V. K. medicininės apskaitos kortelės Nr. 12376 – 2012, gautos iš VšĮ RVU ligoninės, apžiūros protokole nurodytais duomenimis, kad V. K. nustatyta durtinė pilvo žaizda su prisieninės pilvaplėvės pažeidimu bei kraujo susikaupimu pilvo ertmėje, padaryta paveikus aštriu duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6. 6. 9 punktą ( b.l. 37, 38).

4) savo parodymus kaltinamasis P. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 58-62).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, yra pakankamas pagrindas išvadai daryti, kad P. B. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju, jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju – nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tyčia gali būti ir neapibrėžta, nekonkretizuota. Tais atvejais, kai kaltininkas pavartoja smurtą neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia padarinių atžvilgiu, atsakomybė jam iškyla už faktiškai padarytą žalą.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis, tyčia smogdamas nukentėjusiajam peiliu į pilvo sritį, suvokė, kad kelia pavojų jo sveikatai, numatė, kad gali sunkiai sutrikdyti jam sveikatą ir nors galimai nenorėjo sunkiai sužaloti nukentėjusiojo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Tokie kaltinamojo veiksmai buvo valingi, sąmoningi bei uždrausti įstatymo. P. B. tyčia padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta ir nekonkretizuota, todėl jis turi atsakyti už faktiškai padarytą žalą – už sunkų nukentėjusiojo V. K. sveikatos sutrikdymą.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 135 straipsnį, yra pripažįstamas tik būtinasis priežastinis ryšys, kuris nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga pasekmei kilti (be jos ši nekiltų), ar kilusi pasekmė buvo dėsningas (ne atsitiktinis) veikos rezultatas. Iš teismo posėdyje apklaustų nukentėjusiojo, liudytojų parodymų ir rašytinės bylos medžiagos matyti, kad po dūrio peiliu nukentėjusiajam iš karto buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba bei jis nuvežtas į ligoninę. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad tarp sužalojimo peiliu nukentėjusiajam ir atsiradusių padarinių nebuvo įsiterpęs joks veiksnys, galintis turėti lemiamos įtakos sužalojimo mastui, todėl laikytina, kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys ir jo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę.

P. B. padarė sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 5 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo kaltę pripažino bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis P. B. baustas administracine tvarka (t.1, b.l.92-95), keturis kartus teistas, paskutinį kartą – 2010-10-28 Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme, jam paskirta subendrinta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Šią nusikalstamą veiką P. B. padarė lygtinio paleidimo metu, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Be to, yra duomenų, kad P. B. atžvilgiu yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas, jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog P. B. teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, ignoruoja teisės aktų reikalavimus ir visuomenėje priimtas normas, toliau daro nusikalstamas veikas.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, šis jam atleido, pretenzijų neturi.

Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, P. B. turi būti paskirta vienintelė sankcijoje numatyta už šį nusikaltimą reali laisvės atėmimo bausmė, mažesnę už bausmės, numatytos sankcijoje už šį nusikaltimą, vidurkį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju V. K., P. B. pakeisti į suėmimą, suimant jį teismo posėdžių salėje.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas 1659,06 Lt dydžio civilinis ieškinys už nukentėjusiojo V. K. gydymą tenkintinas visiškai, kadangi jis yra pagrįstas bylos medžiaga ir kaltinamasis iš esmės jį pripažįsta (LR BPK 115 str. 1 d., b.l. 106-111).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 3 (trejų) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti bausmės, paskirtos Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-10-28 nuosprendžiu, neatliktą dalį ir P. B. skirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nustatant ją atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią P. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2013-04-11.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti P. B. pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą, suimant jį teismo posėdžių salėje bei suėmimo terminą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš P. B. civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 1659,06 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.