Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį 58 MGL dydžio (2 900 Eur) bauda;

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. vasario 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 5 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatlikta bausmės dalimi, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui ir 236,19 Eur bauda, viešųjų darbų bausmę atlikęs 2024 m. liepos 13 d., iš Probacijos tarnybos registro išregistruotas 2024 m. liepos 15 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis K. G. 2024 m. vasario 1 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį N. P., tai yra N. P. ištempė iš buto į kiemą ir kieme su rankoje turėtu laužtuvu sudavė N. P. nemažiau aštuonis smūgius į įvairias kūno vietas: galvą, rankas, krūtinę, nugarą, dešinį klubą, taip smurtaudamas dėl poodinių kraujosruvų pakaušio vidurinėje dalyje, kairio antakio išoriniame krašte, abiejuose žastuose, krūtinės ląstos abiejose pusėse, juosmens vidurinėje dalyje ir dešinio klubakaulio projekcijoje nukentėjusiajam N. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

I. N. veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sužalojama sveikata.

Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ją sutrikdžius). Nors nusikalstamos veikos motyvas ir nėra BK 140 straipsnyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą.

Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. Teismo vertinimu nagrinėjant situacijas kurias galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti.

III. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis K. G. kaltę pripažino. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną 2024 m. vasario 1 d. su savo kaimynu T. S. išgėrinėjau. Tomas buvo pasikvietęs savo pusbrolį N.. Vėliau T. išėjo namo. Kadangi buvo žiema greitai sutemo, N. pasiūlė pas jį pernakvoti. Po kurio laiko prabudęs pamatė, kad N. prišlapino į lovą. Sukilo emocijos ir ant jo išliejo pyktį. N. ištempė iš namų ir su laužtuvu jam sudaviau. Laužtuvą turėjo namuose. Atsimena smūgių sudavimą, į galvą jam nesudavė. Smūgius sudavinėjo jam į klubų sritį, per šlaunis. Nežino, kiek įvykio dieną buvo išgėręs. Prieš šį įvykį gėrė ne vieną dieną, nes turėjo nemalonumų, išmetė iš mokyklos, išsiskyrė su sužadėtine. Gėriau vos ne du mėnesius diena dienon. Po įvykio skambino nukentėjusiajam, bet jis nenorėjo su juo bendrauti. Vėliau jis pats paskambino, su juo pasikalbėjo, atsiprašė jo, siūlė atlyginti padarytą žalą. Jis sakė jam nieko nereikia.

Nežino ar turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Buvo toks atvejis, kai važiavo būdamas girtas. Išgyventi padeda artimieji, draugai. Ieškausi darbo, bet kol kas neranda. Užimtumo tarnyboje registruojasi. Šiuo metu seniūnijoje atlikinėja viešųjų darbų bausmę. Bausmė baigiasi 2023-07-13. Savo veiksmus vertina blogai.

Be paties kaltinamojo K. G. prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio pagrindu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusysis N. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024 m. vasario 1 d. apie 15 val. 00 min. jam paskambino pusbrolis T. S., kuris pasiūlė išgerti. Jis sutiko. Su pusbroliu nuvyko į parduotuvę, nusipirko alkoholinių gėrimų - degtinės bei alaus. Apsipirkę prekybos centre, jie nuvyko pas jo pusbrolį į namus, kurie yra adresu (duomenys neskelbtini), Pas pusbrolį namuose jie išgėrė nusipirktus alkoholinius gėrimus. Po to nuėjo į šalia esančią parduotuvę nusipirkti dar. Jo pusbrolis nurodė, kad jis jau daugiau nevartos alkoholinių gėrimų. Norėdamas dar išgerti nuėjo pas pažįstamą K. G., kuris gyvena netoli jo pusbrolio. Jie su K. G. išgėrė degtinės. Po kurio laiko, tarp jo ir K. G. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad K. G. apkaltino jį, kad jis apšlapino jo kambaryje esančią komodą. Kilusio žodinio konflikto metu, K. G. jį išsitempė į kiemą, kieme pasiėmęs laužtuvą - montiruotę pradėjo jį daužyti:- sudavė jam smūgius į galvos, krūtinės, kojos bei nugaros sritis. Kiek sudavė smūgių nurodyti negali, nes nežino. Po suduotų smūgių jis jautė fizinį skausmą. Sąmonės nebuvo praradęs. Tada, nieko nelaukęs paskambino savo tėvui K. P., kuris atvyko jo pasiimti. Jis savo tėvo laukė prie K. G. namų. Atvykęs tėvas siūlė jam iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau jis atsisakė, gėdijosi, nes buvo stipriai neblaivus. 2024-02-04 jam skambino K. G., prašė nerašyti pareiškimo, susitaikyti. Jis K. G. pasakė, kad susitaikymo nebus. 2024-02-04 jis kreipėsi į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių, nes jam skaudėjo krūtinę ir galvą. Jis nebijo K. G., tačiau tuo metu neapsigynė, nes buvo stipriai neblaivus. Taip pat nori pasakyti, kad atvykęs tėvas jo pasiimti, paėmė laužtuvą - montiruotę. Civilinio ieškinio neteiks (1 t., b. l. 1-9, 31-33).

Liudytojas K. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad N. P. yra jo sūnus. Jie abu kartu gyvena. Ką veikė jo sūnus 2024 m. vasario 1 dieną jis tiksliai nežino, tačiau jis minėjo, kad važiuos į (duomenys neskelbtini) kaimą. Tą vakarą 21.18 val. sūnus jam paskambino ir pasakė, kad jį (duomenys neskelbtini) prieš „Aibės“ parduotuvę muša. Girdėjo telefonu sūnaus aimanavimą: „ai, ai“. Jis iš karto sėdo į automobilį ir nuvažiavo iki minėtos parduotuvės. Paėjęs už parduotuvės prie buvusios kontoros pastato pamatė gulintį ant žemės sūnų. Pastato tarpduryje stovėjo jaunuolis su rankoje laikomu laužtuvėliu. Jaunuolis buvo apžėlęs, daugiau jokių jo bruožų neįsidėmėjo. Jis priėjęs atėmė iš jo laužtuvą, kad nesužalotų jo ar sūnaus daugiau. Jaunuolis, kuris turėjo laužtuvą, pabėgo į namus ir užsirakino. Jis sūnų pakėlė ir parvežė namo. Iš pat pradžių sūnus neatrodė labai sužalotas, bet jautėsi, kad buvo neblaivus. Siūlė sūnui iškviesti medikus, bet jis atsisakė. Sūnus nuėjo miegoti, o kitą dieną ir ypatingai dar kitą dieną pradėjo skųstis, kad jam skauda visą kūną, tai yra galvą, šonkaulius, ranką, koją. Todėl jis jam liepė ir privertė kreiptis pas medikus. Sūnus kreipėsi vasario 4 dieną (1 t., b. l. 81-84).

K. P. parodymų patikrinimo vietoje protokole, užfiksuota liudytojo rodoma vieta (duomenys neskelbtini). Įsukus į (duomenys neskelbtini), liudytojas nurodė sustoti. Namas yra daugiabutis, mūrinis dviejų aukštų (nuotrauka Nr.1). Liudytojas K. P. paaiškino, kad prie šio daugiabučio atvykęs 2024-02-01 apie 21.30 val. rado ant žemės gulintį savo sūnų N. P.. Paprašius parodyti tikslią vietą, K. P. parodė vietą, kurioje gulėjo ant kairio šono nukritęs jo sūnus N. (nuotrauka Nr.2). Ši vieta nuo namo (duomenys neskelbtini) artimiausio kampo yra nutolusi 4 metrų atstumu. Toliau liudytojas K. P. parodė vietą prie šio namo durų, kurioje stovėjo jaunuolis, rankoje laikydamas laužtuvą (nuotrauka Nr.3). K. P. paaiškino, kad jam paėmus iš šio jaunuolio laužtuvą, jaunuolis staiga duris uždarė ir užsirakino (1 t., b. l. 85-89).

Alytaus AVPK Reagavimo skyriaus tyrėjos I. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-02-04 11:30 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas Alytaus GMP medikės S. telefoninis pranešimas, kad į ligoninės priėmimo skyrių pristatytas N. P., kuris teigė, kad jį sumušė pažįstamas. Nustatyta krūtinės ląstos sumušimas. 2024-02-04 apie 12.15 val. gautas priėmimo skyriaus medikės K. telefoninis pranešimas, kad minėtam piliečiui nustatyta diagnozė: krūtinės ląstos sumušimas, suteikus medicininę pagalbą išleistas į namus (1 t., b. l. 14-15).

??Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G45/2024 (06), patvirtina, kad N. P. nustatyta poodinės kraujosruvos pakaušio vidurinėje dalyje, kairio antakio išoriniame krašte, abiejuose žastuose, krūtinės ląstos abiejose pusėse, juosmens vidurinėje dalyje ir dešinio klubakaulio projekcijoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasekoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 63-65).

2024-02-04 Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole ir daiktų apžiūros protokole su foto lentele, kuriame aprašytas iš nukentėjusiojo N. P. paimtas laužtuvas – montiruotė. Laužtuvas viename stiebo gale turi skeltą mentę, o kitame gale - smaigalį. Ant laužtuvo stiebo yra purvo dėmės. Vietomis laužtuvas yra aprūdijęs (1 t., b. l. 68-71,72-76).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nuostatomis, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamasis K. G. padarė tyčinį baigtą, smurtinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis teisiamas trečią kartą, jis baustas ir administracinėmis nuobaudomis, niekus nedirba, šioje byloje pareikštą civilinį ieškinį atlygino. K. G. neįrašytas psichikos ir priklausomybių ligų įskaitoje. Kaltinamojo K. G. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, įvertinęs K. G. padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes (vietą, laiką, būdą), tai, kad fizinį smurtą vartojo tyčia, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

Kaltinamajam K. G. ikiteisminio tyrimo pareigūno 2024 m. vasario 7 d. nutarimu (1 t., b. l. 123-125) yra paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laužtuvas-montiruotė, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, sunaikintas kaip menkavertis daiktas (Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi byloje civilinį ieškinį 75,15 Eur sumai už nukentėjusiajam N. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Civilinė ieškovė atsisakė ieškinio, kadangi kaltinamasis K. G. savanoriškai atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą ir sumokėjo 75,15 Eur (2 t., b. l. 12), tuo pagrindu procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

K. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti K. G. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laužtuvą-montiruotę, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, sunaikinti.

Nutraukti procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio 75,15 Eur sumai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.