Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2414-873/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-11-12
Bylos Nr.
1-2414-873/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Žimkienė
Kaltinamasis
J. K.
Advokatai
Gediminas Skaistys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-2414-873/2015Teisminio proceso Nr.1-01-1-10023-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė,sekretoriaujant Joanai Krivaitei,dalyvaujant prokurorui Liutaurui Rudzevičiui,kaltinamosios gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,kaltinamajai J. K.,vertėjui A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje

J. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti 9 klasių išsilavinimą, išsiskyrusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), teista 2007 m. sausio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK) 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. 6 MGL (750 Lt) dydžio bauda, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. 2015 m. vasario 17 d., apie 11.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, šeimyninio konflikto metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu savo šeimos nariui – sugyventiniui O. P. į sėdmenis, tuo padarydama durtinę – pjautinę žaizdą dešiniame sėdmenyje, tokiu būdu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji J. K. kalta prisipažino. Duodama parodymus ji paaiškino, kad vasario 16 d. jie gėrė, vasario 17 d. nusprendė išsiblaivyti. O. nuėjo į kioską. Ji nuėjo daryti sumuštinių, netyčia pasiėmė peilį, padėjo ant lovos. O. paprašė vandens. Ji nuėjo, atnešė, O. išgėrė vandens, atsigulė, Ji nuėjo toliau daryti sumuštinių, paėmė peilį, netyčia jam sudavė. Pradėjo bėgti kraujas, ji kaimynės paprašė rankšluosčio, iškvietė greitąją, nes O. pradėjo mėlynuoti. Jis nuo alkoholio sirgo epilepsija. Atvažiavo greitoji, konstatavo mirtį. Vasario 16 d. gerti jie pradėjo iš ryto, gėrė burnos skalavimo skystį, du butelius. Buvo kaimynas, taip pat buvo užėjusi V. M.. Apie 15 val. nuėjo miegoti, miegojo iki vakaro, gal 21 val., po to ėjo į parduotuvę, alaus nenusipirko, pritrūko pinigų. Atsibudo apie 07.30 val., O. nuėjo į kioskelį. V. M. buvo užėjusi apie 08.00 val. Jis atnešė porą butelių, bet jų išgerti nespėjo. Policija buvo kviesta 08.30 val. Jam iš žaizdos pradėjo bėgti kraujas, ji pamatė, kad jis pradėjo mėlynuoti, tai buvo po dūrio. Ji dūrė į sėdmenis, jis atsisuko, ji negalvojo, kad taip išeis. Iš kur pas ją žaizda, neprisimena, ausyje jai buvo alergija, nusikasė, dešiniajame dilbyje – tas pats, sėdmenis ji susitrenkė į kampą. O. niekas nemušė. Jis nekrito. J. K. laikė peilį kairėje rankoje, atsisuko, O. gulėjo šalia, turbūt ir atsitrenkė. Ji pasakė, kad reikia atnešti rankšluostį, kviesti greitąją, O. jau nieko nesakė. Jis pats įėjo pirkti skysčio. Ryte buvo viskas normalu. Jis jautėsi blogai, skaudėjo galvą, jį kratė nuo alkoholio. Dėl pilvo skausmų jis nieko nesakė. Jie gyveno apie 3 metus, buvo sugyventiniai.

Šalies argumentai

L. V. M. paaiškino, kad įvykio dieną ji buvo J. K. bute. V. M. buvo po vestuvių, dvi paras nemiegojusi, turėjo alaus, norėjo išgerti su J. K. ir O. Ten nuėjo ryte, po 8 ar 9 val. Bute buvo O. ir J. K. O. gulėjo. J. K. norėjo pažadinti jį, kad eitų nupirkti alaus. O. jai pasakė necenzūriniais žodžiais, kad atsikabintų, nes jam bloga. Jis toliau gulėjo. V. M. buvo kelis kartus išėjusi. Paskui įėjusi pro duris pamatė, kaip J. K. vertė O., sėdėdama prie jo. Jo burna buvo atdara, odos spalva, galima sakyti, žalia. Buvo atklota antklodė, pilna kraujo. J. K. pasakė, kad O. dar atsigaus, ėmė trankyti per veidą, V. M. pasakė, kad jis neatsigaus, reikia kviesti greitąją. V. M. bandė medikus sutikti, kad greičiau atvyktų. V. M. matė, kaip J. K. vertė O. ant šono. V. M. nesuprato, iš kur kraujas. J. K. pasakė, kad jį užkabino. V. M. paklausė: „ką čia daro peilis“, J. K. pasakė, kad jį išmestų. V. M. padėjo peilį ant spintos, jį paėmė nuo grindų, jis nebuvo kruvinas. J. K. prašė atnešti rankšluostį, ji pasakė, kad užkliudė, užkabino O.. Kai jį vertė ant šono, O. jau nekalbėjo. J. K. ėmė jį purtyti, V. M. pasakė, kad reikia greitosios.

L. R. P. paaiškino, kad jis yra J. K. sūnus. J. K. gyveno su O., jų santykiai buvo geri. R. P. atvažiavo jau po visko, mama paskambino, pasakė, kad numirė O. Jis paklausė, kas nutiko, ji labai daug nepasakė, tik verkė, paklausus, ar iškvietė greitąją, patvirtino. Kai R. P. atvažiavo, buvo jau policija. Jis klausė mamos, kas nutiko. Ji pasakė, kad netyčia, kai jis atsisuko, papuolė ant peilio. Tuo metu buvo kažkokia kaimynė. Mama buvo truputį išgėrusi.

Liudytoja I. U., greitosios pagalbos gydytoja, paaiškino, kad pagal kvietimą atvyko pakankamai greitai. Kažkokia moteris pasitiko gatvėje, užlipus į butą kita moteris blaškėsi, lavonas gulėjo lovoje. Lovoje buvo nedaug prikraujavę, nes ji lavoną kilnojo, judino. Gyvybės rodiklių nebuvo, buvo lavondėmės, reanimacijos jie netaikė. Vyras buvo miręs prieš valandą, gal vėliau. Lavondėmės buvo iš nugaros apačios. Žaizda buvo kairiame sėdmenyje, nedidelė. Moteris blaškėsi, rėkė, buvo akivaizdžiai neblaivi.

Liudytojas J. P., policijos pareigūnas, paaiškino, kad jie atvyko pagal iškvietimą, kad sužalotas vyriškis. Atvykus, duris atidarė J. K.. Lovoje pamatė gulintį vyriškį, patikrino pulsą, kūnas buvo jau atšalęs, iškvietė M. A. GMP, jie konstatavo mirtį. I. K. policijos pareigūnus, kol jie atvažiavo, klausė, kas nutiko, bet moteris nenorėjo bendrauti. Atvykus Kriminalinės policijos pareigūnams, moteris jiems prisipažino, kad įdūrė, parodė, kur guli peilis. Peilis buvo ant knygos, kuri buvo ant lentynos. Jie į įvykio vietą atvyko gal per 4-5 min. J. P. palietė kaklą, kūnas buvo atšalęs. Be J. K. bute nebuvo žmonių, kaimynas sakė, kad pas ją buvo draugė, durų niekas neatidarė. J. K. buvo neblaivi. Lova nebuvo paklota, buvo netvarka.

Šalies argumentai

L. M. V., policijos pareigūnas, paaiškino, kad jie atvyko pagal iškvietimą, atvykus buvo greitoji, pranešė, jog yra lavonas. Viename kambaryje buvo lavonas su durtine žaizda, virtuvėje buvo neblaivi pilietė, negalėjo paaiškinti, kas nutiko. Paskui jie iškvietė Smurtinių nusikaltimų skyriaus pareigūnus, J. K. prisipažino, kad įdūrė, parodė peilį. Jie klausė, kas nutiko, bet J. K. nebendravo.

L. R. R., policijos pareigūnas, paaiškino, kad buvo gautas iškvietimas dėl lavono su smurto žyme. Ant lovos gulėjo vyriškis, buvo kraujo. GMP konstatavo mirtį. Žaizda buvo durtinė. Bute buvo moteris, kuri negalėjo atsakyti, kas nutiko. Atvyko Kriminalinės policijos pareigūnai, J. K. prisipažino, kad dūrė su peiliu.

Įvykio vietos apžiūros 2015 m. vasario 17 d. protokolo duomenimis, bute, adresu (duomenys neskelbtini), ant sofos lovos rastas vyriškos lyties lavonas, jo sėdmenų dešinėje pusėje matyti apie 1,5 cm įstrižos eigos žaizda. Lentynoje prie knygų rastas virtuvinis peilis su kraujo žymėmis ( b. l. 4-17).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenimis, kvietimas adresu (duomenys neskelbtini), užregistruotas 2015-10-17, 10.56 val., brigados atvykimo laikas - 11.01 val. Kvietimo priežastis – dusulys (neaiški etiologija), kraujuoja iš šono ( b. l. 27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 233/15(01) duomenimis, O. P. mirė nuo pilvo sumušimo, pasireiškusio blužnies vartų plyšimu su aplinkine kraujosruva. Tai komplikavosi ūminiu vidiniu nukraujavimu. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono apžiūros įvykio vietoje metu (2015-02-17, 12.45 val.), rodo, kad nuo O. P. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone įvykio vietoje praėjo 2-4 val. laiko. O. P. lavone nustatytas blužnies vartų plyšimas su aplinkine kraujosruva ir durtinė-pjautinė žaizda dešiniame sėdmenyje. Blužnies vartų plyšimas su aplinkine kraujosruva padaryti kūnui kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi neilgai trukus iki mirties. Durtinė-pjautinė žaizda dešiniame sėdmenyje padaryta aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai, peiliu, neilgai trukus iki mirties. Sužalojimai visumoje dėl blužnies vartų plyšimo ir ūminio nukraujavimo kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. O. P. lavono kraujyje rasta 2,53 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. Pomirtinių sužalojimų O. P. lavone nėra. Blužnies vartų plyšimas su aplinkine kraujosruva galėjo būti padarytas ir griuvimo metu atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių. Durtinės-pjautinės žaizdos dešiniame sėdmenyje lokalizacija yra pasiekiama ranka, tačiau nėra būdinga savęs žalojimuisi. Sužalojimų rankose, kurie galėtų būti padaryti savigynos metu, O. P. lavone nėra. Po pilvo sužalojimų O. P. kurį laiką galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, kol neprarado sąmonės dėl progresuojančio kraujavimo. Pjautinė žaizda sėdmenyje netrukdė O. P. atlikti savarankiškų veiksmų. Po patirtų sužalojimų O. P. po visų sužalojimų padarymo galėjo gyventi nuo keliolikos minučių iki pusės paros. Blužnies vartų plyšimas su aplinkine kraujosruva nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu. Durtinės-pjautinės žaizdos dešiniame sėdmenyje lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu bei kokia buvo nukentėjusiojo bei užpuoliko tarpusavio padėtis. Sužalojimai, nustatyti O. P. lavone, padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Blužnies vartų plyšimas su aplinkine kraujosruva padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, durtinė-pjautinė žaizda dešiniame sėdmenyje padaryta aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai, peiliu. Pažeidimai O. P. rūbuose atitinka durtinę-pjautinę žaizdą dešiniame sėdmenyje ( b. l. 32-36).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. p M 15(01) – M 233/15(01) duomenimis, blužnies vartų plyšimas su aplinkine kraujosruva kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Durtinė-pjautinė žaizda dešiniame sėdmenyje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į pateiktas įvykio vietos nuotraukas, sužalojimų padarymo mechanizmą bei pobūdį, neatmetama galimybė, kad pilvo sumušimą O. P. galėjo pasidaryti pats griūnant ir kontaktuojant su atsikišusiomis baldų dalimis, tame tarpe ir sofos šoninių atkalčių priekinėmis dalimis, ištiestos sofos gulimos dalies priekiniais kampais. Remiantis blužnies plyšimo makromorfologiniu vaizdu lavono tyrimo metu bei histologinio tyrimo duomenimis, labiausiai tikėtina, kad po pilvo sužalojimo O. P. galėjo gyventi nuo keliolikos minučių iki pusės paros ( b. l. 39-40).

Specialistas D. F. paaiškino, kad jis atliko lavono tyrimą. Mirtis įvyko dėl pilvo sumušimo, įplyšusi blužnis, vyko vidinis kraujavimas, žmogus mirė. Blužnis yra pilvo šone, po šonkauliais. Griuvimo metu arba dėl tiesioginio poveikio į blužnies sritį galėjo atsirasti plyšimas. Susitrenkiant dėl inercijos gali įplyšti. Tiesioginės traumos būna užkrentant ant kieto daikto, tokiu atveju pati blužnis plyšta, būna masyvesni išoriniai įplėšimai, šiuo atveju tokių nebuvo. Galima teigti, kad sužalojimas galėjo įvykti intervale nuo keliolikos minučių iki mirties. Buvo darytas histologinis tyrimas, pagal kurį sužalojimas galėjo būti padarytas laike iki pusės paros, per 12 val., antraip jau matytų kitus pakitimus. Žmogus ne visada jaučia sužalojimą, buvo išgerta daug alkoholio, žmogus išvis gali nejausti, jam buvo nustatyta 2,5 promilės. Šitas sužalojimas būdingesnis griuvimui. Užtenka kristi iš savo ūgio ant kieto paviršiaus. Tai gali būti grindys. Šiuo konkrečiu atveju dūris į sėdmenis priežastinio ryšio su mirtimi neturi. Pagal laiką galima sakyti, kad sužalojimas buvo padarytas neilgai trukus iki mirties, kelių valandų bėgyje, žaizda šviežia. Lavoniniai reiškiniai, kurie nustatyti įvykio vietoje buvusio eksperto, 12.55 val., leidžia teigti, kad mirtis buvo 2-4 val. iki eksperto apžiūros, tiksliau pasakyti nėra galimybės. Žmonėms, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, alkoholinio apsinuodijimo fone būna epilepsijos požymiai, bet jie skiriasi nuo neurologinės epilepsijos. Buvo nustatyta tik sužalojimas sėdmenyje ir blužnies plyšimas. Mirusiojo griuvimas galėjo būti nuo apsinuodijimo alkoholiu. 8 val. ryte mirusysis dar galėjo vaikščioti, jeigu buvo paveiktas alkoholio, nieko nejautė. Paskui gal jis išgėrė daugiau, suskystėjo kraujas, pradėjo smarkiau kraujuoti pagreitėjus medžiagų apykaitai. Gulint asmeniui lovoje, padėjus peilį įsidurti taip, kad pradurti ir rūbus, beveik neįmanoma, turėjo įdurti į sėdmenis su jėga. Smūgiuojant peiliu galima pasidaryti žaizdą rankoje, jeigu už geležtės su ranka suimant. Automatiškai gaunasi, kad išlindęs mažesnis galiukas, galima paaiškinti, kodėl žaizda neilga. Jeigu peilį suimtų už rankenos, sėdmenyse gal būtų gilesnė žaizda. Dūris galėjo būti padarytas anksčiausiai prieš kelias valandas, bet tada daugiau prikraujuotų, jo nuomone, galėjo praeiti nuo kelių iki keliolikos minučių.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 623/15(01) duomenimis, J. K. nustatyta žaizda kairėje plaštakoje, padaryta pjaunančias savybes turinčiu daiktu, galimai, 24 val. laikotarpyje iki apžiūros; odos nubrozdinimas kairėje ausyje, padarytas kietu buku daiktu, galimai 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros; odos nubrozdinimai kairiame žaste, kairiame dilbyje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairiame dilbyje, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai 3-7 parų laikotarpyje iki apžiūros; odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje, padarytas kietu buku daiktu, galimai, 1-2 savaičių laikotarpyje iki apžiūros; odos nubrozdinimas dešiniame sėdmenyje, padarytas kietu buku daiktu, galimai, 2-4 savaičių laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai yra pasiekiami tiriamosios rankoms, juos pasidarant pačiai. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai, išskyrus žaizdą kairėje plaštakoje, kuri buvo padaryta pjaunančias savybes turinčiu daiktu, padaryti kietu buku daiktu (daiktais) ( b. l. 82-83).

Specialistas O. D. paaiškino, kad jis atliko J. K. kūno tyrimą. Vienas iš sužalojimų buvo kairės plaštakos pjautinė žaizda, atsiradusi gal 24 val. laikotarpiu iki apžiūros. Žaizda buvo kairėje plaštakoje, ant vidinio paviršiaus. Šviežiausia buvo pjautinė žaizda, visi kiti sužalojimai buvo senesni. Teoriškai žmogus gali visur pasiekti sau įsipjauti, galėjo tai būti ir grumtynių metu. Nubrozdinimas ausyje galėjo atsirasti kontakto su kietu buku daiktu metu, pagal laiką jam buvo 1-3 paros. Poodinė kraujosruva padaryta kietu buku daiktu. Kairiame dilbyje, prie alkūnės, mėlynė, Dešiniajame sėdmenyje senas nubrozdinimas. Lavondėmės atsiranda 8 min. bėgyje.

Alkotesterio kvito duomenimis, J. K. 2015-02-17, 14.19 val., nustatytas 2,25 promilių girtumas ( b. l. 84).

Alkotesterio kvito duomenimis, M. V. 2015-02-17, 14.31 val., nustatytas 2,14 promilių girtumas ( b. l. 45).

Vilniaus apygardos prokuratūros 2015 m. liepos 22 d. nutarimo duomenimis, ikiteisminis tyrimas dalyje dėl O. P. nužudymo pagal BK 129 str. 1 d. nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( b. l. 67-69).

Teismas, vertindamas bylos nagrinėjimo metu surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad J. K. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta.

Kaltinamoji neneigė įdūrusi O. P. į sėdmenis, teismo posėdyje teigė, kad netyčia jam sudavė, ji dūrė į sėdmenis, jis atsisuko, ji negalvojo, kad taip išeis, ji laikė peilį kairėje rankoje, atsisuko, O. gulėjo šalia, turbūt ir atsitrenkė. Teismas vertina, kad, nors kaltinamoji siekė švelninti savo veiksmų atlikimo aplinkybes, pats veiksmas, pasekmės ir kaltinamosios veikos subjektyvioji pusė – tyčia, nustatyti tarpusavyje sutampančiais bylos duomenimis. Apklaustas specialistas D. F. paaiškino, kad asmeniui gulint lovoje, padėjus peilį įsidurti taip, kad pradurti ir rūbus, beveik neįmanoma, turėjo įdurti į sėdmenis su jėga. Apklausti liudytojai J. P., M. V., R. R. parodė, kad atvykus Kriminalinės policijos pareigūnams J. K. pripažino, jog ji dūrė su peiliu. Apklausta liudytoja V. M. taip pat parodė, kad jai J. K. sakė, jog ji užkliudė, užkabino O.. Teismas, remdamasis tiek objektyviais duomenimis – specialisto išvada, jo paaiškinimu, tiek aukščiau minėtų apklaustų asmenų parodymais, daro išvadą, kad duomenų, patvirtinančių J. K. kaltę dėl jai inkriminuotos veikos, pakanka. J. K. tyčia nežymiai sužalojo savo sugyventinį, jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. Ikiteisminis tyrimas dėl O. P. nužudymo yra nutrauktas, nutarimas nepanaikintas, galiojantis, dėl aplinkybių, nesusijusių su kaltinimu, teismas nepasisako.

Motyvuojamoji dalis

J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika - nesunkus nusikaltimas. J. K. teista, galiojančio teistumo neturinti (b. l. 74-75), administracine tvarka bausta (b. l. 76-77), nėra registruota Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje ( b. l. 79), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta ( b. l. 80).

J. K. galiojančio teistumo neturi, yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas vertina, kad bausmės tikslai jai gali būti pasiekti skiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, jos dydį nustatant mažesnio, nei sankcijoje numatyto vidurkio.

J. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66), paliktina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, DNR pavyzdys ir nuoplova, perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (b. l. 17-18), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

J. K. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., skirti bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį, DNR pavyzdį ir nuoplovą, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (b. l. 17-18), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Nijolė Žimkienė