Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

N. M. 2024 m. rugsėjo 18 d. apie 15 val. 30 min. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas neblaivus (tikslus girtumas nenustatytas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, L. Č. kumščiu sudavė į dešinį žandą ir nugarą, o L. Č. po smūgio į nugarą nukritus ant grindų, peiliu įpjovė jai į dešinę blauzdą, dėl pjautinės žaizdos dešinėje blauzdoje nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiajai L. Č. sveikatą ir sukeldamas jai fizinį skausmą.

Be to, N. M. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas neblaivus (tikslus girtumas nenustatytas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ranka sudavė V. S. į veido sritį, o V. S. nukritus ant grindų, rankomis suėmęs V. S. už kaklo, jį smaugė, dėl poodinių kraujosruvų krūtinės ląstoje, nugaroje, kairėje rankoje, dešinio klubo srityje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimų kairėje rankoje nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiajam V. S. sveikatą ir sukeldamas jam fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu N. M. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 18 d. L. Č. ir V. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šventė L. gimtadienį, vartojo alkoholį (degtinę). Apie 15 val. 30 min. virtuvėje tarp jo, L. Č. ir V. S. kilo konfliktas. Neneigia, jog kilusių muštynių metu sužalojo L. Č. ir V. S., kaip nurodyta kaltinime. Dėl girtumo visko gerai neatsimena, jam taip pat buvo prakirsta galva. Su pareikštais ieškiniais sutinka, dėl to, kas įvyko, gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo policijos pareigūno T. P. parodymai, kad 2024 m. rugsėjo 18 d. apie 15 val. 40 min. buvo gautas pranešimas vykti adresu: (duomenys neskelbtini), kur kaimynas sumušė moterį. Nuvykus, įvykio vietoje jau buvo Greitosios medicinos pagalbos brigada. Kartu su jais pradėjo ieškoti nukentėjusios moters. Name, į kurį buvo kviesta policija, gyvena trys atskiros šeimos, jų butai nesunumeruoti. Užėjus už namo nuo gatvės pusės, kieme rado neblaivų vyriškį, kuris prisistatė V. S. ir paaiškino, kad jo kaimynas M. sumušė jo sugyventinę L. Č.. Užėjus į namus, L. Č. rado buto virtuvėje, sėdinčią ant grindų. Grindys buvo kruvinos, L. Č. dešinė koja buvo sutvarstyta bintu, o ant jos kūno matėsi kraujas. L. Č. paaiškino, kad jos kaimynas supjaustė jai koją. L. Č. buvo stipriai neblaivi, nurodyti, kaip jai supjaustė kaimynas koją, negalėjo. V. S. irgi buvo stipriai neblaivus, paaiškino, kad namuose šventė sugyventinės L. Č. gimtadienį, taip pat svečiuose buvo kaimynas M.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Kaimynas M. virtuvėje, be priežasties pradėjo stumdyti V. S., jo sugyventinė L. Č. pradėjo jį ginti, tada kaimynas M. pastūmė L. Č. virtuvėje ant grindų, ji nugriuvo, ir vėliau ant jos dešinės kojos blauzdos atsirado kraujuojanti žaizda. V. S. nepaaiškino, kaip jo sugyventinė krisdama galėjo susižaloti koją. Pasak V. S. iki policijai ir medikams atvykstant, jo sugyventinės dukra, turinti neįgalumą, D. Č. nuo grindų sutvarkė sudaužytų indų, stiklainių šukes. Medikai, apžiūrėję L. Č., nurodė, kad jos dešinės kojos blauzdoje yra matoma pjautinė žaizda. Nustatyti, kaip L. Č. galėjo susižaloti koją ir, ar jos kaimynas galėjo su kokiu nors daiktu jai įpjauti, nepavyko, kadangi L. Č. ir jos sugyventinis buvo stipriai neblaivūs ir pasitikrinti girtumo su alkoholio kiekio matuokliu nesugebėjo. Paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) gyvena N. M.. Pabendravus su N. M. jo kieme, jis paaiškino, kad buvo svečiuose pas savo kaimynus V. S. ir L. Č.. Kilus konfliktui tarp L. Č. ir jo, L. Č. paėmusi virtuvėje keptuvę sudavė jam su keptuve penkis kartus per galvą, o jis gindamasis ją nustūmė ant grindų. N. M. teigė, kad L. Č. kojos su jokiu aštriu daiktu nesužalojo. Ant N. M. kaktos matėsi sumušimai, medikų pagalbos jis atsisakė ir L. Č. pretenzijų neturėjo, pareiškimo rašyti nepageidavo. N. M. buvo neblaivus, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, tačiau pasitikrinti blaivumą su alkoholio kiekio matuokliu atsisakė. Apžiūrėjus įvykio vietą, virtuvėje buvo rasta: peilis, ant kurio matėsi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, ir keptuvė, kurie iš įvykio vietos, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankiai, buvo paimti (2 t., b. l. 98-99).

Ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos L. P. parodymai, kad jos kaimynai yra N. M. su motina D. M., V. S. ir L. Č.. 2024 m. rugsėjo mėnesį, tikslios dienos nurodyti negali, ryte sulaukė kaimynės L. Č. skambučio, kad ji tą dieną švęs savo gimtadienį, todėl kviečia ir ją kartu pasėdėti ir atšvęsti. Prieš pietus, tikslesnio laiko nurodyti negali, nuėjo pas L. Č.. Lauke buvo paruoštas vaišių stalas su daug alkoholio. Tik atėjusi į svečius matė, kad L. Č. ir V. S. jau buvo stipriai neblaivūs. Kol ji buvo pas L. gimtadienyje, jokių konfliktų tarp svečių nebuvo. Visi elgėsi ramiai, tik L. ir V. buvo stipriai neblaivūs. Po kokio pusvalandžio ji pirma išėjo iš gimtadienio. Kas toliau ten vyko, ji nežino, nematė. Tik kitą dieną jai telefonu paskambino L. ir paprašė, kad ji ateitų pas ją, nes turi jai kai ką papasakoti. Ji nuėjo ir L. jai pasakė, kad N. jai su peiliu į koją įpjovė. Matė, kad L. viena koja buvo subintuota (2 t., b. l. 106-107).

Ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos N. K. parodymai, kad L. Č. ją pasikvietė į svečius, atšvęsti L. gimtadienį. Atvyko ji pas L. 2024 m. rugsėjo 18 d. ryte apie 9 val. Kartu su L. ir V. ruošdami stalą po truputį vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę. Pirmas pas L. į svečius apie 11 val. atėjo N. M.. Jis atėjo su gėlėmis, pasveikino L. Č.. N. atėjo jau truputį išgėręs, sprendžia apie tai dėl to, kad matėsi iš jo išvaizdos. N. su savimi atsinešė ir du butelius degtinės, kurią vėliau gimtadienio šventės metu vienas pats ir gėrė. Vėliau atėjo L. ir dar po to N. motina D. M.. Vaišių stalas buvo paruoštas lauke. Visiems susirinkus, susėdo prie stalo. Visi po truputį vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo. Jokių konfliktų tarp svečių nebuvo. N. M. elgėsi ramiai ir draugiškai. Visi šnekučiavosi, juokavo. Pirmos iš gimtadienio išėjo L. ir D.. Girdėjo, kaip D. M. kvietė kartu į namus eiti savo sūnų N., tačiau N. namo nėjo. Apie 14 val. ji nusprendė keliauti namo. Taip nusprendė dėl to, kad tiek L., tiek V., tiek N. jau buvo gerokai išgėrę. Tačiau jokio konflikto tarp V., N. ir L. nebuvo. Todėl ji atsisveikinusi išėjo. Kas toliau vyko, nieko nežino ir nematė. Kitą dieną jai telefonu paskambino pati L. ir pradėjo pasakoti, kad per jos gimtadienį, kai visi svečiai jau buvo išėję, tik buvo likęs N., L. prašė N. išeiti, nes norėjo pailsėti. N. nenorėjo išeiti ir atėjęs pas L. į namus, virtuvėje pradėjo stumdyti L.. Tai pamatęs V. bandė užstoti L. ir N. tada parvertė ant žemės V. ir pradėjo jį smaugti. Tada jau L. bandė ginti V. ir paėmusi keptuvę nestipriai N. sudavė per galvą, o N. paėmęs nuo virtuvės stalo peilį su juo įpjovė L. į koją (2 t., b. l. 114-115).

Ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos E. R. parodymai, kad 2024 m. rugsėjo mėnesį, tikslesnės dienos negali įvardinti, bet gali būti, kad tai buvo rugsėjo 18 d., buvo susitarusi su savo pažįstama D. M., kad po pietų atvažiuos pas ją pasiskinti iš jos šiltnamio pomidorų. Minėtą dieną, po pietų, tikslesnio laiko nurodyti negali, bet tarp 15-16 valandos, atvyko iki D. M. namų (duomenys neskelbtini). Jai privažiavus prie D. namų, pamatė D. M. ir jos sūnų N. M., einančius gatve link namų. Matė, kaip N. M., eidamas šalia savo motinos D. M., ėjo laikydamasis ranka už galvos. Ją pamatęs, N. dar pakomentavo, juokdamasis ir sakydamas, kad „Va pašventėm“. N. M. galvos srityje matėsi kraujas, tarsi nedidelė kirstinė žaizda. Pamačiusi šią situaciją, ji pasijautė nejaukiai ir ketino netrukdyti bei vykti į namus, tačiau D. M. nuramino ją ir pasiūlė užeiti į svečius. D. M. jai papasakojo, kad buvo kaimynės jubiliejus ir jo metu jos sūnui N. M. kaimynė sužalojo galvą, suduodama keptuve per galvą. Kol D. M. tvarstė sūnaus galvą, N. jai trumpai papasakojo, kad kaimynės jubiliejaus metu kaimynės sugyventinis galimai pradėjo pavydėti savo sugyventinės ir bandė suduoti smūgius N.. O N., bandydamas išvengti smūgių, laikė kaimynės sugyventinį, dėl to galimai kaimynė pagalvojo, kad N. smaugia jos sugyventinį ir sudavė N. keptuve per galvą. D. sutvarsčiusi N. galvą, liepė jam eiti pagulėti. D. norėjo kviesti greitąją, bet N. patikino, kad nereikalinga greitoji ir tuoj čia viskas jam praeis. N. tą dieną jai pasirodė išgėręs (2 t., b. l. 122-123).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Iš virtuvės paimta: keptuvė ir peilis su metaline geležte ir tamsios spalvos rankena, kur ant peilio geležtės matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (1 t., b. l. 15-16, 18-26).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro (BPC) skaitmeniniame garso įraše esanti informacija, kaip vyriškas balsas BPC operatoriui praneša, jog reikalinga pagalba, nes sužalota moteris, kraujuoja, užpuolikas M. (1 t., b. l. 44-45).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo-garso įrašuose esanti informacija – policijos pareigūnų ir medikų veiksmai įvykio vietoje, pirminiai nukentėjusiųjų paaiškinimai apie tai, kad juos gimtadienio šventės metu užpuolė ir sužalojo kaimynas M. (1 t., b. l. 51-53).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G3119/2024 (01) matyti, kad L. Č. nustatyta pjautinė žaizda dešinėje blauzdoje, padaryta kontaktuojant su aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu. L. Č. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama, kad sužalojimų jai padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. L. Č. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu, taip pat įpjaunant aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai peiliu. L. Č. nustatytas vienas sužalojimas. L. Č. nustatyto sužalojimo lokalizacija ir pobūdis nenurodo, kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusioji sužalojimo padarymo metu. L. Č. nustatyta pjautinė žaizda dešinėje blauzdoje negalėjo būti padaryta suduodant smūgius kumščiais, spardant, suduodant kietu daiktu ar pačiai nukentėjusiajai griūnant ir kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar, galimai, paviršiumi (1 t., b. l. 135-138).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G3120/2024 (01) matyti, kad V. S. nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje, nugaroje, kairėje rankoje, dešinio klubo srityje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairėje rankoje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais, 7-9 parų laikotarpyje iki apžiūros galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku, t. y. 2024 m. rugsėjo 18 d. V. S. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 19-20).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimų N. M. pagrįstumu. Kaltinamasis N. M. teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai – nukentėjusiųjų, liudytojų, parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, įvykio vietos, kitų objektų apžiūros protokolai. Tai, kad nukentėjusiesiems buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas, objektyviai patvirtina medicinos specialistų išvados.

N. M. veikė tiesiogine tyčia, būdamas akivaizdžiai fiziškai stipresnis už nukentėjusiuosius, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir suprato galimas pasekmes. Kadangi tarp kaltinamojo N. M. atliktų veiksmų ir sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jis yra atsakingas už atsiradusius padarinius, t. y. už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiesiems.

IV. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir kitų su tuo susijusių klausimų

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų, nukentėjusieji atleido kaltinamajam, su juo susitaikė. Teismui pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiųjų susitaikymo protokolas (3 t., b. l. 137).

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis N. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, tai yra nesunkius nusikaltimus, dėl kurių padarymo bylos nagrinėjimo teisme metu jis visiškai pripažino savo kaltę.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą, kaltinamasis susitarė su nukentėjusiaisiais dėl žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo, sumokėdamas nukentėjusiesiems 1 000 eurų, o likusios nukentėjusiųjų ieškiniuose nurodytos žalos atlyginimo nukentėjusieji atsisakė.

Kaltinamasis taip pat sumokėjo nukentėjusiosios L. Č. 59,84 Eur gydymo išlaidas pagal Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktą ieškinį (2 t., b. l. 42, 43-44, 45; 3 t., b. l. 120, 135).

Taip pat atsižvelgtina į kaltinamąjį N. M. charakterizuojančias aplinkybes – kaltinamasis dirbantis (3 t., b. l. 133-134), turi nuolatinę gyvenamąją vietą (3 t., b. l. 63), anksčiau teistas, tačiau teistumas seniai išnykęs (3 t., b. l. 36-41), nebaustas administracine tvarka (3 t., b. l. 64, 66). Iš N. M. elgesio bylos nagrinėjimo metu matyti, kad jis gailisi savo veiksmų, padarė tinkamas išvadas, susitaikė su nukentėjusiaisiais. N. M. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis yra sistemingas teisės aktų pažeidėjas. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis N. M. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, tikslinga atleisti kaltinamąjį N. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir žalą dėl jo veiksmų patyrusiems nukentėjusiesiems susitaikius, o baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo neįgyja teistumo ir nepatiria kitų neigiamų padarinių, kuriuos paprastai sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

N. M. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, padaryta neapgalvotai ir spontaniškai, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusieji buvo apsvaigę nuo alkoholio, todėl įvertinus jo asmenybę, jam neskirtinos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi nukentėjusieji su kaltinamuoju susitarė dėl žalos atlyginimo sumos, kurią kaltinamasis jiems sumokėjo, o civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos sumokėjo jos ieškinyje nurodytą sumą, civilinių ieškinių nagrinėjimo procesas nutrauktinas (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 5 punktas).

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 6-8) panaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – duomenų laikmena DVD-R su vaizdo-garso įrašais, darytais policijos pareigūnų kūno kameromis, ir Bendrojo pagalbos centro garso įrašu paliktina baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas), peilis ir daktiloskopinė kortelė sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), keptuvė grąžintina jos savininkei L. Č. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, N. (N.) M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už dviejų nesunkių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, susitaikius su nukentėjusiaisiais L. Č. ir V. S., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Procesą dėl L. Č., V. S. ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinių ieškinių nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – duomenų laikmeną DVD-R su vaizdo-garso įrašais, darytais policijos pareigūnų kūno kameromis, ir Bendrojo pagalbos centro garso įrašu palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, peilį ir daktiloskopinę kortelę sunaikinti, keptuvę grąžinti L. Č..

Išaiškinti N. M., kad per vienerius metus, nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais, padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.