- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-01
- Bylos Nr.
- 2S-2680-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20366-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- Č. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos kriminalinės policijos biurui, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.14.5Ieškinio atsiėmimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Č. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Č. Š. ieškinį atsakovams Lietuvos kriminalinės policijos biurui ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl lėšų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2.679,12 € skolos, 5 procentus palūkanų nuo ieškinio padavimo teismui iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pateikė teismui prašymą dėl ieškinio atsisakymo, nes atsakovas Lietuvos kriminalinės policijos biurui grąžino 2.679,12 € skolą. Ieškovas prašė bylą nutraukti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį ir 300 € bylinėjimosi išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi priėmė ieškovo Č. Š. atsisakymą nuo ieškinio atsakovams Lietuvos kriminalinės policijos biurui, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl lėšų grąžinimo. Nutraukė civilinę bylą Nr. 2-27803-912/2015 pagal ieškovo Č. Š. ieškinį atsakovams Lietuvos kriminalinės policijos biurui, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl lėšų grąžinimo. Grąžino ieškovui 80 € žyminio mokesčio. Ieškovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovui procesiniai ieškinio atsisakymo padariniai žinomi, todėl ieškovo atsisakymą nuo ieškinio priėmė, civilinę bylą Nr. 2-27803-912/2015 nutraukė.
Teismas taip pat nustatė, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi nutraukta baudžiamoji byla Nr. 1-1-674/2014, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Nurodyta nutartimi panaikinta procesinė prievartos priemonė, t. y. laikinas nuosavybės teisių apribojimas ieškovo turtui – 9.250,47 Lt, saugomiems Lietuvos kriminalinės policijos biuro Finansų skyriuje. Nurodytoje nutartyje nekonstatuota, kad procesinė prievartos priemonė ieškovo turtui pritaikyta neteisėtai. Ieškovas pateikė Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2015 m. balandžio 29 d. raštą, iš kurio matyti, kad lėšos yra negrąžintos dėl BAB banko „SNORAS“ bankroto. Atsakovas negalėjo numatyti AB banko „SNORAS“, kuriame buvo atsakovo depozitinė sąskaita, bankroto. Atsakovas, siekdamas atgauti dėl banko bankroto prarastas lėšas, 2012 m. sausio 6 d. pateikė kreditorinį reikalavimą, bet lėšos iki šiol nėra grąžintos. Atsakovas Lietuvos kriminalinės policijos biuras yra biudžetinė įstaiga, kuri nevykdo ūkinės komercinės veiklos, negauna pajamų, jos biudžetą sudaro valstybės asignavimų lėšos. Atsakovas niekada nevengė vykdyti prievolę grąžinti lėšas, priešingai – kreipėsi į atsakovą Policijos departamentą dėl lėšų skyrimo ir informavo ieškovą, kad pinigai bus grąžinti nedelsiant, kai bus skirta lėšų arba jos bus grąžintos pagal kreditorinį reikalavimą. Atsakovas Policijos departamentas 2015 m. birželio 25 d. pervedė prašomas lėšas atsakovui Lietuvos kriminalinės policijos biurui, kuris tą pačią dieną pervedė lėšas į ieškovo sąskaitą. Ieškinys šioje byloje priimtas 2015 m. liepos 3 d. ir išsiųstas atsakovams 2015 m. liepos 7 d., tai yra atsakovas, nežinodamas apie teisme priimtą ieškinį, grąžino ieškovui lėšas. Ieškovas, gavęs lėšas, tik po 2 mėnesių pateikė teismui prašymą dėl ieškinio atsisakymo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, Lietuvos kriminalinės policijos biuro vykdomos veiklos specifiką, šalių elgesį, taip pat į tai, kad lėšos laiku negrąžintos dėl objektyvių priežasties – banko bankroto, įvertindamas atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro aktyvius veiksmus siekiant grąžinti lėšas ieškovui, nusprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir ieškovo prašymą priteisti 300 € už advokato padėjėjo teisines paslaugas atmesti (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas Č. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti ieškovui iš atsakovų 300,00 € bylinėjimosi išlaidų.
Atskirajame skunde ieškovas nurodo, jog teismas nutartyje aptarė procesinių prievartos priemonių taikymo teisėtumą, nors šios aplinkybės jokios reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai neturi. Teismo argumentai, jog atsakovas negalėjo numatyti AB bankas „SNORAS“ bankroto, yra nepagrįsti. Atsakovas elgėsi nesąžiningai. Gavęs ieškinį, atsakovas privalėjo jį pripažinti ir įvykdyti prievolę, tačiau pasielgė nesąžiningai – prievolę įvykdė, o ieškinio pagrįstumo nepripažino. Atsakovas pinigus grąžino tik tada, kai ieškovas kreipėsi į teismą. Prievolė grąžinti pinigines lėšas atsakovui atsirado 2014 m. gruodžio 3 d., Raseinių rajono apylinkės teismui nutraukus baudžiamąją bylą. Lietuvos kriminalinės policijos biuras be jokios priežasties delsė įvykdyti prievolę šešis mėnesius ir 22 dienas. Teismai turi formuoti vieningą praktiką. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-27815-805/2015 ir 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-27814-465/2015, kuriose buvo sprendžiamos analogiškos bylos, priteisė ieškovams bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Lietuvos kriminalinės policijos biuras nesutinka su skundu, prašo jį atmesti. Nurodo, jog atsakovas 2012 m. sausio 6 d. pateikė kreditorinį reikalavimą, taip pat 2015 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Policijos departamentą dėl lėšų skyrimo. Todėl ieškovo argumentai, kad atsakovas buvo pasyvus, yra nepagrįsti. Ieškovas siekė, kad lėšos būtų grąžintos ne tik ieškovui, bet ir kitiems asmenims. Atsakovas ieškovui lėšas grąžino 2015 m. birželio 25 d. mokėjimo nurodymu, tai yra anksčiau, negu civilinė byla buvo iškelta teisme. Ieškovas nepagrįstai remiasi kitomis bylomis, kadangi kiekvieno ieškovo ieškinio pateikimo laikas yra skirtingas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei taikė procesinės teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovo ieškinys teisme buvo gautas 2015 m. birželio 11 d., o priimtas teisėjo rezoliucija 2015 m. liepos 3 d. (b.l. 1). Atsakovams ieškinys buvo išsiųstas 2015 m. liepos 7 d. (b.l. 55). Iki ieškinio pateikimo Lietuvos kriminalinės policijos biuras 2015 m. balandžio 29 d. raštu ieškovui buvo išaiškinęs, jog per kratą iš ieškovo paimti pinigai buvo laikomi depozitinėje sąskaitoje AB banke „SNORAS“, kuris bankrutavo, todėl ieškovui pinigai bus grąžinti nedelsiant, kai Policijos departamentas skirs lėšų arba bus grąžintos lėšos pagal pateiktą kreditorinį reikalavimą (b.l. 42). Per kratą paimta 2.679,12 € sumą atsakovas grąžino ieškovui 2015 m. birželio 25 d. mokėjimo nurodymu (b.l. 63). Taigi ieškiniu reikalaujama priteisti suma ieškovui buvo grąžinta iki civilinės bylos iškėlimo teisme, atsakovams nieko nežinant apie pareikštą ieškinį. Todėl nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog atsakovas buvo nesąžiningas. Priešingai, atsakovas visada pripažino pareigą grąžinti skolą ieškovui ir savo iniciatyva ieškojo galimybių gauti lėšų skolos grąžinimui.
Nagrinėjama byla buvo nutraukta, ieškovui atsiėmus ieškinį, taigi nebuvo išnagrinėta iš esmės. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pirmos instancijos teismas detaliai išanalizavo skolos atsiradimo pagrindą bei atsakovų elgesį, pripažįstant šią skolą ir siekiant ją grąžinti. Pripažintina, kad skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovui skola buvo grąžinta dar iki ieškinio priėmimo ir bylos teisme iškėlimo, taip pat į tai, kad ieškovas tik po dviejų mėnesių nuo skolos grąžinimo pateikė teismui prašymą dėl ieškinio atsisakymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje buvo pagrįstai nukrypta nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir atsisakyta priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovu, jog pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Ieškovo nurodomose bylose ieškiniai buvo pateikti teismui 2015 m. birželio 11 d., tačiau civilinė byla Nr. 2-27815-809/2015 buvo iškelta 2015 m. birželio 15 d., o civilinė byla Nr. 2-27814-465/2015 – 2015 m. birželio 29 d. Taigi, minėtose bylose ieškinys buvo priimtas anksčiau, negu atsakovas atlygino skolą, arba tik keliomis dienomis vėliau. Todėl negalima pripažinti minėtų bylų aplinkybių visiškai analogiškomis nagrinėjamai.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.