- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-09
- Bylos Nr.
- e2-10446-443/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01392-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- A. U.
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Gintarei Duobienei,
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakove byloje esant V. B., trečiuoju asmeniu esant A. U.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Marijampolės Skyrius) atstovė, palaikydama ieškinį ir prašydama jį tenkinti, paaiškino, kad nepilnamečio vaiko T. G., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė V. B. (buvusi – G.), gimusi (duomenys neskelbtini), nepilnamečio tėvas – S. G., miręs (duomenys neskelbtini).
2023 m. birželio 14 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vilniaus Skyrius) buvo gautas Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos pranešimas, kuriame nurodyta, jog nepilnamečio motina gyvena užsienyje, vaiku rūpintis ketina jo tėčio sesuo A. U. Vaiko mama žinojo, kad vaiku laikinai bus pasirūpins vaiko pamotė, o vėliau vaikas gyvens su teta A. U. Šakių rajone.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 3 d. nutartimi buvo leista paimti nepilnametį T. G. iš jo motinos V. B., vaikui nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta A. U..
Pagal bylos duomenis laikinoji globėja A. U. patenkina globojamo vaiko fizinius, emocinius bei socialinius poreikius – tinkamai atlieka globėjų (rūpintojų) pareigas. Gi atsakovė laikinosios globos metu savo požiūrio į motinos valdžios vaiko atžvilgiu vykdymą nepakeitė – nesiėmė aktyvių veiksmų dėl sūnaus susigrąžinimo į šeimą. Todėl nepilnametis nurodo, kad nenori vykti gyventi į Vokietiją su motina, o vaiko motina, toliau kurianti savo gyvenimą Vokietijoje, neketina grįžti į Lietuvą ir auginti sūnaus. Tad nesant realios galimybės grąžinti vaiką į šeimą ir duomenų, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti, atsakovės motinos valdžia nepilnamečio sūnaus T. G. atžvilgiu apribotina neterminuotai, vaiko laikinąja globėja iki bus išspręstas nuolatinės globs nustatymo klausimas, paskirtinas trečiasis asmuo, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina pas laikinąją globėją, iš atsakovės priteistinas ieškovo prašomo dydžio išlaikymas, atitinkantis nepilnamečio vaiko poreikius bei jo motinos turtinę padėtį.
Atsiliepimas
Atsakovė V. B. nurodo, kad ieškovo paaiškinime viskas teisinga yra, atsakovė visiškai sutinka su ieškiniu ir tuo, kad A. U. taptų vaiko laikinąja globėja. Paaiškino, kad šiuo metu atsakovė gyvena ir dirba Vokietijoje, prižiūri senelius, jos atlyginimas yra apie pusantro tūkstančio eurų, ten ji yra sukūrusi šeimą. Kiek reikės ir kiek galės materialiai padės sūnui T. G., su kuriuo pakankamai dažnai susiskambina, pasikalba. Sūnus nenorėjo važiuoti pas ją gyventi į Vokietiją.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo A. U. visiškai sutinka su ieškiniu, nurodo, kad ieškovo atstovė išsamiai ir teisingai apibudino situaciją, kuri teisingai išdėstyta ir ieškinyje. Atsakovė, kai gyvena atskirai ir dar užsienyje, visgi palaiko pakankami dažnai ryšį su vaiku, reikalui iškilus pabendrauja ir su laikinąja globėja, jos susiskambina, mama teiraujasi apie vaiką. Tarp pačios A. U. ir T. G. yra užsimezgęs stiprus emocinis ryšys, trečiasis asmuo deda visas pastangas, kad vaikas tinkamai augtų, pagal amžių vystytųsi ir lavintųsi. Vaikas gerai sutaria ir bendrauja su trečiojo asmens sūnumis. A. U. ir jos sutuoktinis yra dirbantys asmenys.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nepilnamečio vaiko T. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina atsakovė V. B. (buvusi – G.), gimusi (duomenys neskelbtini), nepilnamečio tėvas – S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) (pagrindas – Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) Gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), Gyventojų registro duomenų bazės išrašai).
2023 m. birželio 14 d. Vilniaus Skyriuje buvo gautas Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos pranešimas, kuriame nurodyta, jog nepilnamečio T. G. motina gyvena užsienyje. Pasak nepilnamečio auklėtojos ir pamotės, nepilnamečiu planuoja rūpintis vaiko tėčio sesuo A. U.
2023 m. birželio 14 d. apie 19 val. Vilniaus Skyriaus specialistai bendravo su vaiko pamote, jų namuose. Moteris nurodė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas ir buvo sužeistas vaiko tėtis, o vėliau ligoninėje mirė. Pasak moters, T. G. ji rūpinasi, tačiau vaikas išreiškė norą gyventi pas tetą A. U., kur jis leisdavo vasaras ir dažnai lankydavosi. Esant poreikiui ji vaiku gali pasirūpinti. Vaiko atžvilgiu jokių nusiskundimų neišsakė, vaikas geras, mokosi vidutiniškai, nesusipratimų jokių nebuvo. Šiuo metu vaikui būtų reikalinga psichologinė pagalba, dėl tėčio mirties.
2023 m. birželio 14 d., apie 19 val. bendrauta namuose su nepilnamečiu. Nepilnametis T. G. buvo apsirengęs švariais tvarkingais drabužiais, bendravo noriai, drąsiai, buvo tik grįžęs iš kiemo, kur su kitais vaikais žaidė krepšinį. Vaikas papasakojo, kad lanko Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasę, mokosi neblogai, mokykloje jokių nesutarimų ar konfliktų nepatiria nei mokykloje, nei namų aplinkoje, niekas jo neskriaudžia. Berniukas sakė, kad laisvalaikiu daug sportuoja – žaidžia krepšinį, futbolą. Vaikas papasakojo, kad prieš kelias dienas mirė jo tėvas, kuris maudydamasis tvenkinyje patyrė sunkią traumą ir ligoninėje mirė. T. G. pasakė, kad jo motina gyvena Vokietijoje, kur kartu su ja gyvena jo broliukas ir sesutė, su mama bendrauja per socialinius tinklus – „Messenger“ ar „Whatsapp“ programėles, pasak vaiko, mamą matė senokai gal 2017 ar 2018 metais, kai ji buvo atvažiavusi į Lietuvą. Vaiko teigimu, jis šiuo metu gyvena su tėvo žmona R., su ja sutaria labai gerai, jis gyvens R. namuose iki šių mokslo metų pabaigos (iki 2023 m. birželio 23 d.), o po to jį paims teta (tėvo sesuo) A. U. ir jis važiuos gyventi pas ją į K. N., kur lankys mokyklą. Apie šį persikėlimą jis su teta jau kalbėjo tėvo laidotuvių metu. T. G. teigia, kad su teta A. U. sutaria labai gerai, anksčiau dažnai svečiuodavosi jos namuose, ten būdavo vasaros atostogų metu, gerai sutaria ir su jaunesniu A. U. sūnumi pusbroliu A. Vaikas pareiškė, kad nori gyventi pas tetą A. U., ten pradės lankyti mokyklą ir tęs mokslus. Berniukas paaiškino, kad pas motiną į Vokietiją išvykti gyventi nenori, nori likti Lietuvoje ir gyventi su teta. Pasak vaiko, kiek jis pamena, visą laiką gyveno su tėčiu, mama norėtų, kad jis važiuotų pas ją gyventi, tačiau berniukas pasakė, kad su mama norėtų gyventi tik tada, jei ji grįžtų gyventi į Lietuvą. Bendravimo metu T. G. jokių nusiskundimų ar pageidavimų neišsakė.
Vaiko mama žinojo, kad vaiku laikinai bus pasirūpinta iki 2023 m. birželio 23 d. vaiko pamotės, o vėliau vaikas gyvens su teta A. U., kuri nori vaiką globoti. Moteris teigė, kad vaiku ji labai rūpinasi, bei vaikas pats išreiškė norą su ja gyventi, jis pakeis mokyklą, ir gyvens adresu (duomenys neskelbtini) (pagrindas – Vilniaus Skyriaus 2023 m. birželio 16 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 12VSV-3168). Vilniaus Skyriuje 2023 m. birželio 3 d. priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, kuriuo vaiko motinai skirta bauda – įspėjimas pagal administracinio nusižengimo kodekso 73 straipsnio 1 dalį (pagrindas – Vilniaus Skyriaus 2023 m. birželio 3 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas).
2023 m. birželio 16 d. nepilnamečio T. G. situacija buvo įvertinta remiantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Al-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo aprašo patvirtinimo" (toliau – Aprašas), nustatytas apsaugos vaikui poreikis. Nustatyti rizikos veiksniai: vaiko atstovai pagal įstatymą laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių. Vertinant vaiko situaciją, nustatyti vaiko teisių pažeidimai: vaiko teisė turėti tėvus; vaiko teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais (pagrindas – Vilniaus Skyriaus 2023 m. birželio 16 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 12VSV-3168).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36³ straipsnio 3 dalimi, nustačius vaiko apsaugos poreikį 2023 m. birželio 16 d. sudaryta mobilioji komanda darbui su V. B. šeima, taip pat Vilniaus Skyrius 2023 m. birželio 16 d. kreipėsi dėl atvejo vadybos paskyrimo bei organizavimo dėl pagalbos V. B. šeimai suteikimo (pagrindas –Vilniaus Skyriaus 2023 m. birželio 16 d. kreipimasis dėl mobiliosios komandos sudarymo Nr. 1MK-177, Vilniaus Skyriaus 2023 m. birželio 16 d. kreipimasis dėl atvejo vadybininko paskyrimo Nr. 1AV-1070).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino Vilniaus Skyriaus prašymą ir leido paimti nepilnametį T. G. iš jo motinos V. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos T. G. nustatymo", T. G. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja skiriant A. U., gimusią (duomenys neskelbtini) (nepilnamečio T. G. tetą iš tėvo pusės).
Marijampolės Skyriaus specialistai 2024 m. liepos 26 d. aplankė laikinai globojamą T. G., kuris nurodė, kad jam čia yra gerai, jis viską čia žino ir gerai jaučiasi. Patinka nuosavas namas, kiemas, turi savo kambarį antrame aukšte (yra visi jam reikalingi baldai, asmeniniai daiktai, „led" apšvietimas). Jam nieko netrūksta, viskuo yra aprūpintas. Aprangai didelio dėmesio neskiria, viskas patinka, ką globėja nuperka. Globėja visada tariasi su juo ir atsižvelgia į jo norus bei pageidavimus. Kambarys antrame aukšte, jaukus, tvarkingas, švarus. Name daug erdvės, kurioje galima mokytis, ilsėtis, leisti laisvalaikį su šeima. Berniukui viskas patinka, asmeninės erdvės užtenka. Gerai sutaria su teta A., jos vyru ir pusbroliais. Teigė, kad su globėja ryšys yra artimesnis nei su jos vyru, nes jie nelabai turi bendros veiklos. Tėtis miręs, o su mama susirašo žinutėmis, bendrauja telefonu. Vaikas sako, kad jam dažniausiai paskambina mama, jie kalbasi, bet su vaizdu susiskambina retai. Sako, kad žiemos metu bendraudavo (per „Whatsapp" programėlę) dažniau, dabar skambučiai retesni. Titas sakė, kad su mama nieko nekalbėjo apie vasaros atostogas, vykimą pas ją. Vaikas bendrauja su globėjos A. vaikais ir jų šeimomis, dėde iš V. (tėvo pusės). Keletą kartų jam rašė motinos sesuo, gyvenanti Vilniuje, skambino teta. Pasak berniuko, jis norėtų nuvykti į Vilnių aplankyti draugų (pagrindas – Marijampolės Skyriaus 2024 m. birželio 28 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)
Marijampolės Skyriaus specialistai taip pat bendravo su nepilnamečio vaiko laikinąja globėja. A. U. teigė, kad kaip ir anksčiau, didesnių problemų dėl vaiko elgesio nekyla, nes berniukas čia jaučiasi labai gerai, žino šeimos namuose esančias taisykles ir jų laikosi. Moteris sakė, kad su berniuku eina susitarti, jis girdi ir reaguoja į pastabas. Kaip ir anksčiau globėja teigė, kad vaikas gerai jaučiasi jų namuose, neišsako jokių priekaištų ar reikalavimų. Glaudesnis ryšys su ja, paatvirauja rūpimais klausimais, klausia patarimo. Globotinis ją vadina vardu, „teta", „A.". Globėja sakė, kad po vaiko tėvo mirties ji bendravo su vaiko motina, nes reikėjo susitvarkyti visus dokumentus dėl vaiko globos, o dabar ryšys visiškai nutrūkęs. Pati motina per ją nesidomi vaiku, nieko neklausia apie jo gyvenimą. A. U. nurodė, kad V. B. parašo, paskambina sūnui, bet T. G. pats niekada jai nepasako, kad bendravo su mama, tik, kai to paklausia. Po pokalbio su mama, vaiko elgesys nepasikeičia, vaikas nerodo jokių jausmų, tarsi jam nebūtų skirtumo kalbėjo ar nekalbėjo su mama. Globėja pastebėjo, kad vaikui bendraujant su mama ir jam užsiminus mamai, kad namuose reikia žolę pjauti, mama sakė, kad jis turi turėti pareigų namuose ir padėti globėjai. Mama nesitarė dėl vasaros atostogų pas ją, bet globėja nenorėtų leisti vieno vaiko vykti pas motiną į Vokietiją, nes mano, kad jis dar per mažas keliauti be palydos. Globėja yra siūliusi T. G. pasikviesti brolį, gyvenantį su mama Vokietijoje, pasisvečiuoti pas save, bet dar negavo jokio atsakymo. Pasak globėjos, T. G. bendrauja su giminėmis iš tėvo pusės, t. y. globėjos šeima, pusbroliais bei jų šeimomis, dėde ir jo šeima. Su giminėmis iš motinos pusės vaikas nebendrauja, vaiką su gimtadieniu šiemet sveikino motinos sesuo. Globėja sako, kad vaiką gali apibūdinti tik teigiamai, jis yra geras, jautrus, tvarkingas, paklusnus, ramus, neisteriškas vaikas. Būna atvejų, kai vaikas priešgyniauja, nes nenori pjauti žolės ir nepersirengia kasdieniniais drabužiais, bet pasikalbėjus viską pavyksta išspręsti. į išsakytas pastabas, T. G. visada reaguoja. Sunkumų auklėjant berniuką, su kuriais negalėtų susitvarkyti pati, nekyla (pagrindas – Marijampolės Skyriaus 2024 m. birželio 28 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)
Marijampolės Skyriuje 2024 m. liepos 10 d. gautas Šakių socialinių paslaugų centro raštas „Dėl informacijos pateikimo", kuriame nurodyta, kad globėja įvardija, jog globotinis T. G. su biologine mama bendrauja, susiskambina, tačiau didelio ryšio tarp judviejų nėra. Vaiko biologinė motina teikia išlaikymą. Minėtu raštu Marijampolės Skyrius informuotas, kad paslaugų teikimo laikotarpiu, globėja A. U. patenkina globojamo vaiko fizinius, emocinius bei socialinius poreikius. Globojamo vaiko sveikata tikrinama profilaktiškai, dažniausiai prieš naujus mokslo metus. Globėja teigiamai reaguoja į Globos Centro specialistės apsilankymus namuose ir noriai atsiliepia į skambučius. Poreikių vertinime bei pagalbos planavime nebuvo įžvelgiamas poreikis koordinuotai globos koordinatoriaus, psichologo ar kitų specialistų pagalbai. Šiuo metu globėjos A. U. šeimai teikiama socialinio palaikymo paslauga, globėja tinkamai atlieka globėjų (rūpintojų) pareigą (pagrindas – Šakių socialinių paslaugų centro 2024 m. liepos 10 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo").
Marijampolės Skyriuje 2024 m. liepos 9 d. gautas VšĮ K. N. pirminės sveikatos priežiūros centro raštas „Dėl informacijos pateikimo", kuriame nurodyta, kad vaiko globėja tinkamai rūpinasi vaiko sveikata, lankosi gydymo ištaigoje dėl ūminių susirgimų, kontaktuoja su gydytoja, vykdo nurodymus (pagrindas – VšĮ K. N. pirminės sveikatos priežiūros centro 2024 m. liepos 9 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo").
Marijampolės Skyriuje 2024 m. liepos 8 d. gautas Šakių rajono K. N. V. K. gimnazijos raštas „Informacija", kuriame nurodyta, kad T. G. yra kultūringas, paslaugus, visada dėvi mokyklinę uniformą, gražiai sutaria su klasės draugais. Mokinio (duomenys neskelbtini) klasės mokymosi pažymių vidurkis 8,4. T. G. pamokas lanko puikiai, per visus mokymosi metus praleido 16 pamokų dėl pateisinamos priežasties. Vaikas visada turi mokymosi priemones, fizinio ugdymo aprangą. Berniukas noriai dalyvauja klasės veiklose ir gimnazijos organizuojamuose renginiuose. Globėja tinkamai rūpinasi vaiku, seka mokymosi rezultatus e. dienyne, palaiko ryšį su klasės mokytoja (pagrindas – Š. rajono K. N. V. K. gimnazijos 2024 m. liepos 8 d. raštas „Informacija").
Ieškovė pažymi, kad atsakovė laikinosios globos metu savo požiūrio į motinos valdžios T. G. vykdymą pakeisti neįstengė, nesiėmė aktyvių veiksmų dėl sūnaus susigrąžinimo į šeimą. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis visą laiką gyveno su tėčiu, kuris mirė, o nuo laikinosios globos nustatymo gyvena su teta (tėvo seserimi) A. U. ir yra jos auginamas, tarp jų yra susiformavęs artimas socialinis ir emocinis ryšys, nepilnametis nurodo, kad nenori vykti gyventi į Vokietiją su motina, motina neketina grįžti į Lietuvą ir auginti sūnaus, nurodo, kad yra sukūrusi kitą šeimą, ieškovas mano, kad nėra realios galimybės grąžinti vaiką į šeimą ir nėra duomenų, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti, todėl spręstina dėl atsakovės V. B. motinos valdžios T. G. atžvilgiu apribojimo neterminuotai.
Vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos principu ir esant nustatytiems nesirūpinimo vaiku faktais bei atsakovės kaltei, kadangi atsakovė iš esmės vengia atlikti savo pareigą nepilnamečiui vaikui ne dėl objektyvių priežasčių (sunkios ligos ir pan.), atsakovei neterminuotai apribotina tėvų valdžia jos nepilnamečio vaiko T. G. atžvilgiu. Kadangi byloje nėra pateikta duomenų – tokius įrodymus privalėjo pateikti atsakovė, kad padėtis gali pasikeisti, todėl teismas parenka ieškovo prašomą neterminuotą tėvų valdžios apribojimo būdą, kuriam neprieštarauja ir pati atsakovė.
Atsakovei išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvai ar vienas iš tėvų netenka asmeninių teisių: gyventi su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, iš dalies bendrauti su vaiku ir panašiai, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, taip pat išlieka ne tik teisė, bet ir pareiga išlaikyti šį vaiką. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad vaiko tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, taip pat jei vaikas dar neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 6 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu.
Dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą, įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nuostatos numato tėvų teises ir pareigas auklėti savo vaiką doru žmogumi ir ištikimu piliečiu, iki pilnametystės jį išlaikyti; CK 3.155 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos tėvų teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Vaikas turi teisę į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje. Tėvų pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaiko sveikata, jo tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teisminę praktiką ir laiko, kad tėvų valdžios apribojimui pakanka bent vieno fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku. Atsižvelgiant į atsakovų elgesį bei nustatytus faktus šiuo atveju neterminuotas tėvų valdžios apribojimas atitinka vaiko interesus ir užtikrina jo apsaugą nuo galimos žalos dėl netinkamos vaiko priežiūros. Šis vaiko teisių, interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas. CK 3.195 straipsnis numato, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią.
Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.
Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, – visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Teismas, nagrinėdamas ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 403 straipsnio nuostatas, ieškinyje dėl tėvų valdžios apribojimo turi būti nurodytas asmuo ar vaiko globos (rūpybos) įstaiga, kurioje (su kuriuo) tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ieškinį patenkinus iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad tarp nepilnamečio T. G. ir laikinosios globėjos, kuri yra T. G. teta (tėvo sesuo), t. y. artimoji giminaitė, yra susiformavęs artimas socialinis ir emocinis ryšys, ieškovas mano, kad T. G. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos įsiteisėjimo nustatytina su laikinąja globėja.
Vadovaujantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – Išmokų vaikams įstatymo) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vaikui nuo 12 iki 18 metų, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu skiriama ir mokama globos (rūpybos) išmoka – 6,5 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. Pabrėžtina, kad tais atvejais, kai Išmokų vaikams įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytam vaikui (asmeniui) kas mėnesį mokama našlaičių pensija ir (ar) vaikui išlaikyti skirta periodinė išmoka, globos (rūpybos) išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp nustatyto globos (rūpybos) išmokos dydžio ir gaunamos našlaičių pensijos bei (ar) vaikui išlaikyti kas mėnesį mokamos periodinės išmokos dydžio (Išmokų vaikams įstatymo 11 straipsnio 5 dalis).
CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka, nebent vaikas yra įvaikinamas. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).
Laikinoji T. G. globėja pateikė Marijampolės Skyriui nepilnamečio T. G. poreikių mėnesiui skaičiuoklę, mėnesinius poreikius bei informaciją apie T. G. išmokas, gaunamas iš valstybės. T. G. iš valstybės gauna 96,25 Eur išmoką vaikui, našlaičio išmoką 164 Eur. Nepilnamečio poreikiai mėnesiui – 653 Eur (pagrindas – T. G. mėnesio poreikių skaičiuoklė).
Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, jog vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos duomenimis, V. B. nėra nustatytas neįgalumas ir/ar sumažėjęs darbingumas, moteris nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. yra deklaravusi išvykimą į Vokietiją, SODRA nėra duomenų apie moters gaunamas pajamas ir/ar išmokas, Užimtumo tarnyboje neregistruota, taip pat V. B. augina dar vieną nepilnametį vaiką (pagrindas – ANTA duomenų bazės išrašas, SODRA duomenų bazės išrašas, Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašas, Gyventojų registro duomenų bazės išrašas).
Atsižvelgus į minėtąjį teisinį reglamentavimą, į T. G. poreikius, iš atsakovės V. B. priteistinas ieškovo prašomo dydžio išlaikymas, atitinkantis nepilnamečio vaiko T. G. poreikius bei jo motinos turtinę padėtį.
Išlaikymo sumos periodinėmis išmokomis indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys trečiasis asmuo A. U..
Sprendimas dėl motinos valdžios apribojimo, gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Tenkinant ieškinį visiškai, atsižvelgiant, kad ieškovas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 236 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas buvo įstatymo atleistas: 110 Eur už reikalavimą neterminuotai apriboti tėvų valdžią, nustatyti nuolatinę gyvenamąją vietą, 126 Eur už reikalavimą priteisti materialinį išlaikymą (350 Eur x 12 mėn. = 4200 Eur - 3 proc.), taip pat 8 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 ir 407 straipsniais, CK 3.180, 3.182-3.183 ir 3.195 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią V. B. (B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus T. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir sustabdyti atsakovės įstatymų nustatytas asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste.
Priteisti iš atsakovės V. B. (B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jos nepilnamečiam vaikui T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo dienos po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo jo laikinosios globėjos A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovės V. B. (B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 236 Eur žyminio mokesčio ir 8 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso du šimtus keturiasdešimt keturis eurus (244 Eur), pervedant juos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.
Sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimo kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Inicijuoti bylos dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu iškėlimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.