Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Daiva Pranyte–Zalieckiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-491/2010

1.2.19.3; 2.1.7.4.; 1.1.8.1.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gruodžio 23 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Daivos Pranytes - Zalieckienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V. M. apeliacini skunda del Ukmerges rajono apylinkes teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. 1 metu 6 menesiu laisves atemimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., V. M. paskirtos bausmes vykdymas atidetas vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 4 p., V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir jis ipareigotas per 3 menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos sumoketi i nukentejusiu nuo nusikaltimu asmenu fonda 5 MGL (650 Lt) dydžio imoka.

Aprašomoji dalis

nustate:

V. M. nuteistas už tai, kad jis tiesiogiai dave kyši valstybes tarnautojams, siekdamas neteisetos paperkamu valstybes tarnautoju veikos vykdant igaliojimus, o butent:

2009-07-16, apie 22 val. 15 min., V. M. , budamas patruliniame policijos automobilyje „ŠKODA OCTAVIA”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovejusio (duomenys neskelbtini) šalikeleje, siekdamas išvengti administracines atsakomybes už transporto priemones „MERCEDES BENZ GL 320”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , vairavima neblaiviam ir prašydamas nesiimti prieš ji butinuju teisiniu priemoniu, tiesiogiai, žodine forma pasakydamas žodžius „nereiks rašyti jokio protokolo“ ir konkliudentiniais veiksmais, t.y. padedamas i patrulinio policijos automobilio „ŠKODA OCTAVIA”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) detuve tarp priekiniu sedyniu ties rankinio stabdžio rankena pinigus, dave kyši - 50 euru nominalo banknota, kurio numeris Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskr. VPK Ukmerges r. PK VTS VT ir KP poskyrio vyresniajam patruliui A. N. ir vyresniajam patruliui V. R. , (valstybes tarnautojams vykdantiems keliu eismo priežiuros igaliojimus), siekdamas neteisetos policijos pareigunu veikos vykdant igaliojimus - kad nebutu patrauktas administracinen atsakomyben pagal ATPK 126 straipsnio 4 dali.

Teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, tinkamai neištyre bylos irodymu, neatskleide ju turinio bei faktiniu bylos aplinkybiu, kadangi beveik visa nuosprendžio aprašomoji dalis yra identiška 2009-12-30 prokuroro surašytam kaltinamajam aktui. Tariamo nusikaltimo padarymo aplinkybes, liudytoju V. R. , A. N. , R. K. parodymai, rašytiniu irodymu turinys yra pažodžiui perrašyti iš kaltinamojo akto. Taigi, apelianto teigimu, teismo apkaltinamasis nuosprendis yra pagristas tik duomenimis, surinktais ikiteisminio tyrimo metu, bet ne teisiamajame posedyje išnagrinetais irodymais, nuosprendis visiškai neatitinka BPK 302-307 straipsniuose numatytu reikalavimu. Kaltinamojo akto nukopijavimas, ivardijant ši procesini dokumenta kaip nuosprendi, parodo, kad byla nagrinejo šališkas teismas, kuris pažeisdamas BPK reikalavimus palaike tik viena - kaltintojo - puse.

Be to, teismas tinkamai neištyre ir neivertino visu teismo posedžio metu apklaustu asmenu parodymu. Iš teisiamojo posedžio protokolo matyti, kad teismo metu liudytoju buvo apklaustas R. K. , taciau nuosprendyje jo parodymai nera tiriami, analizuojami ir vertinami. Apie juos išvis nutylima.

Apeliantas atkreipia demesi i tai, kad jo parodymus teismas atmete, remdamasis aplinkybe, kad jie nesutampa su policijos pareigunu parodymais. Šia išvada teismas padare neatsižvelges i visa eile svarbiu aplinkybiu. Teismas, nepatikejo apelianto parodymais, grisdamas savo pozicija tuo, kad, pirma, nors jis teige, jog nežinojo kieno yra pinigai ir todel nepakluso pareigunu reikalavimui juos paimti, jis juos griebe ir isidejo i kišene, atvykus antrajam policijos ekipažui, antra, apelianto aiškinima, neva pinigai galejo iškristi paduodant dokumentus pareigunams, paneigia liudytojo R. K. parodymai, kadangi jis paaiškino, kad V. M. dokumentus padave pro pravira automobilio langa. Apelianto isitikinimu, jo veiksmai, nurodyti apkaltinamajame nuosprendyje, t. y. tai, kad jis griebe pinigus ir isidejo juos i kišene, atvykus antrajam policijos ekipažui, jokiu budu negali buti vertintini kaip duomenys, patvirtinantys, kad jis dave kyši policijos pareigunams. Aptariamo ivykio metu, jis buvo labai pasimetes ir nustebintas ižulaus pareigunu elgesio, kurie neleido jam pasinaudoti istatymo suteikta teise pasitikrinti girtuma medicinineje istaigoje. Kuomet pareigunai nurode jam paimti automobilyje gulincius 50 euru, jis ju nurodymams nepakluso, kadangi nežinojo kieno yra tie pinigai. Jis baiminosi, kad pareigunai, prieš tai grasine jam nemalonumais, gali tycia bandyti ji sukompromituoti. Atvykus antrajam policijos ekipažui, jis pasimete, jis nežinojo kaip pasielgti, šio samyšio pasekoje jis ir paeme minetus pinigus.

Teismas nuosprendyje konstataves, jog apelianto aiškinima, neva pinigai galejo iškristi paduodant dokumentus pareigunams, paneigia liudytojo R. K. parodymai, neatkreipe demesio i tai, kad šis asmuo vienintelis teismo metu pateike tokia ivykiu versija. Tiek apeliantas, tiek apklausti pareigunai teige, kad V. R. priejes prie sustojusio visureigio, prisistate bei liepe pasiimti dokumentus ir eiti i patrulini automobili. Taigi, patys policijos pareigunai teisme pripažino, jog apeliantas nerode dokumentu pro atvira langa, o pasieme juos su savimi i tarnybini automobili. Teismas gi, nepaisant aukšciau nurodyto, padare šia nepagrista išvada, tinkamai neištyres visu irodymu, nepašalines akivaizdžiu prieštaravimu tarp R. K. ir kitu ivykyje dalyvavusiu asmenu parodymu.

Teismas savo pareigos, išplaukiancios iš nekaltumo prezumpcijos principo, itvirtinto EŽTK 6 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. ir BPK 44 str. 6 d., turinio, t. y. kaltinamojo kaltumo irodinejimo ir išsamaus argumentavimo pareigos, neivykde. Pašalinti prieštaravimus R. K. ir kitu apklaustu asmenu parodymuose teismas galejo, apklausdamas kitus kartu su apeliantu važiavusius asmenis - V. P. ir J. N. . Taciau šie ivykio liudininkai nebuvo apklausti nei ikiteisminio tyrimo, nei teismo metu.

Nuosprendyje nurodoma, kad V. M. kalte patvirtina ir rašytiniai irodymai - ivykio vietos apžiuros protokolas ir daiktu, apžiuros protokolas. Apelianto teigimu, teismas apsiribojo tik šiu procesiniu dokumentu turinio aprašymu, t. y. perrašymu iš kaltinamojo akto, taciau visiškai neanalizavo ir nevertino šiu rašytiniu irodymu, nepasisake apie tai, kokias butent aplinkybes jie patvirtina arba paneigia.

Taigi, iš aukšciau išdestyto seka, kad teismas, tinkamai neišanalizaves ir nepalygines tarpusavyje visu duomenu, nesusiejes ju i vieninga logine visuma, nepašalines prieštaravimu tarp nuteistojo ir liudytoju parodymu, nenurodes kokie konkreciai irodymai patvirtina apelianto kalte ir kokie ja paneigia, didesne dali nuosprendžio pažodžiui perrašes iš kaltinamojo akto, netinkamai ir šališkai vertino posedyje tirtus irodymus ir padare neteisingas išvadas, jog apelianto kalte, padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 227 str. 2 d. yra visiškai irodyta ikiteisminio tyrimo surinktais ir teisme patikrintais irodymais.

Teismo posedžio metu nuteistasis ir jo gynejas praše skunda tenkinti, prokuroras praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje itvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltima, teise, kad jo byla viešai ir teisingai išnagrinetu nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šios nuostatos igyvendinamos ir BPK 58, 59 straipsniuose, pateikiant saraša aplinkybiu, kurioms esant teisejas ar teiseju kolegija negali buti laikomi nešališki ir galintys konkrecioje byloje vykdyti teisinguma. Byla apeliacine tvarka nagrinejanti teiseju kolegija nenustate pirmosios instancijos teismo išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, taip pat nenustate ir kitu aplinkybiu (LR BK 58 str., 59 str.), kuriu pagrindu butu galima daryti išvada, jog byla išnagrinejo šališkas teismas, todel atmestini kaip nepagristi apelianto skundo argumentai, susije su pirmosios instancijos teismo šališkumu.

Apeliantas neigia, padares jam inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., ir nurodo, jog jis policijos pareigunams kyšio nedave, todel prašo ji pagal LR BK 227 str. 2 d. išteisinti.

Byla apeliacine tvarka nagrinejanti teiseju kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamu nuosprendžiu, daro išvada, jog apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip neatitinkantys byloje nustatytu aplinkybiu ir vertintini kaip apelianto siekis išvengti baudžiamosios atsakomybes už jam inkriminuota apysunki nusikaltima. Apelianto kalte, padarius jam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta LR BK 227 str. 2 d., patvirtina baudžiamojoje byloje surinktu ir teisiamojo posedžio metu ištirtu irodymu visuma.

Papirkimas siekiant neteisetos paperkamo valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos yra tada, kai kyšis pasiulomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad valstybes tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktu neteisetus veiksmus (ar neteisetai neveiktu) ir, taip neteisetai veikdamas (ar neveikdamas), patenkintu papirkejo interesus.

Kaip tik tai ir nustatyta apelianto veiksmuose. V. M. , noredamas išvengti administracines atsakomybes už transporto priemones vairavima neblaiviam, duodamas kyši, sieke, kad policijos pareigunai nerašytu administracinio teises pažeidimo protokolo už jo padaryta administracini teises pažeidima. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybes patvirtina, kad apeliantas, pasakydamas žodžius „nereiks rašyti jokio protokolo“ ir padedamas i patrulinio policijos automobilio detuve, tarp priekiniu sedyniu, ties rankinio stabdžio rankena pinigus, norejo, jog policijos pareigunai pasielgtu neteisetai, t. y. nevykdytu jiems pagal istatyma priskirtu pareigu: nefiksuotu V. M. nustatyto girtumo, netaikytu jam už tai administracines atsakomybes ir nepaimtu vairuotojo pažymejimo, esant pagrindui taip veikti. Jis sieke, kad pareigunai elgtusi pasyviai, ignoruotu jo padaryta pažeidima, t. y. nevykdytu igaliojimu – neteisetai neveiktu. Tai atitinka kvalifikuotos BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos papirkimo nusikalstamos veikos sudeties subjektyvuji požymi – tiksla – siekima neteisetos paperkamo valstybes tarnautojo veikos, vykdant igaliojimus.

Pažymetina tai, kad apelianto pirmosios instancijos teisme pateiktos ivykio versijos neva tai jis nedave policijos pareigunams kyšio, policijos pareigunams jis pasake žodžius „esu negirtas, del to nereiks rašyti jokio protokolo“, pinigai gali buti ir jo, jie galejo iškristi duodant policijos pareigunams dokumentus, yra paneigtos byloje surinktais ir ištirtais irodymais.

Teiseju kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagristai skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog netiketi policijos pareigunu V. R. ir A. N. parodymais, apie apelianto padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nera pagrindo. Policijos pareigunu parodymai ne tik kad yra nuoseklus, sutampa tarpusavyje, taciau juos patvirtina ir kiti byloje esantys irodymai.

Atkreiptinas demesys i tai, kad tiek policijos pareigunas V. R. , tiek policijos pareigunas A. N. ikiteisminio tyrimo metu parode, jog 2009-07-16 apie 22 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) kilometre sustabdyto automobilio Mercedes Benz GL320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuotojui V. M. tarnybiniame automobilyje Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) alkoholio matuokliu „Alcotest 7410” buvo nustatytas 1,95 promiliu girtumas. Vairuotojui paaiškinus, jog jis daugiau nebegales vairuoti savo transporto priemones ir jam bus surašytas administracinio teises pažeidimo protokolas del Keliu eismo taisykliu pažeidimo, pastarasis, išsitraukes iš kišenes 50 euru kupiura, akivaizdžiai padejo tarp priekiniu sedyniu i detuve ties rankinio stabdžio svirtele, sakydamas žodžius „nereikes rašyti jokio protokolo”. V. M. kelis kartus buvo ispetas pasiimti savo pinigus ir jam išaiškinta, kad už kyšio davima jam gresia ir baudžiamoji atsakomybe, taciau pastarasis nepakluso perspejimams pasiimti pinigus, todel V. R. , išlipes iš automobilio, V. M. iš priekio ant ranku uždejo antrankius, o A. N. su savimi turetu fotoaparatu nufotografavo 50 euru kupiura tarp sedyniu detuveje ir apie kyšio davima informavo Ukmerges r. PK OVP specialista, kuris atsiunte operatyvine grupe. Pažymetina tai, kad aukšciau išdestytus parodymus mineti policijos pareigunai patvirtino ir byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme, kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, be to, dave papildomus paaiškinimus. Liudytojas A. N. parode, jog V. M. tarnybiniame automobilyje sake, jog yra truputi išgeres. Jie V. M. iš karto parode alkotesterio parodymus, pastarasis nepraše, jog ji patikrintu alkotesteriu dar karta, taip pat nepraše ir vežti ji i ligonine, jis girtumo negincijo. 50 euru buvo V. M. , jis juos padejo policijos automobilyje tarp sedyniu, sake, kad nereikes rašyti protokolo. Jie du ar tris kartus pasake V. M. , kad pastarasis pasiimtu pinigus, kad gresia jam baudžiamoji atsakomybe, taciau jis nereagavo. Liudytojas V. R. teisiamojo posedžio metu parode, jog V. M. 50 euru dave tam, kad nebutu rašomas protokolas. V. M. suprato del ko buvo sustabdytas, del ko bus rašomas protokolas, jie jam parode alkotesterio parodymus, tada V. M. ir padejo 50 euru kupiura prie begiu perjungimo svirties ir sake, kad nereikes rašyti protokolo. Kai V. M. padejo 50 euru, jis jam paaiškino, kad tai kyšio davimas pareigunams, tai jam buvo pasakyta 2-3 kartus, taciau V. M. nereagavo. Po prietaiso parodymo V. M. padejo 50 euru, kad yra girtas negincijo.

Pareigunu parodymus apie tai, kad V. M. duota 50 euru kupiura buvo padeta tarnybiniame automobilyje Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp priekiniu sedyniu, ties rankine stabdžio svirtele esancioje detuveje, patvirtina 2009-07-16 ivykio vietos apžiuros protokolas, taip pat prie policijos pareiguno A. N. 2009-07-17 tarnybinio pranešimo prideta fotolentele. Daiktu apžiuros protokolas patvirtina, jog V. M. 2009-07-16 tarnybiniame automobilyje Škoda Octavia padejo 50 euru kupiura, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kas beje, nors ir neryškiai, matosi ir minetoje fotolenteleje. Fakta, jog V. M. 2009-07-16 apie 22 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) magistraleje Vilnius-Panevežys automobili Mercedes Benz GL320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo neblaivus patvirtina ne tik byloje esanti alkoholio matuoklio „Alcotest 7410” šakneles kopija, bet ir Ukmerges rajono apylinkes teismo 2009-08-03 nutarimas, kuriuo apeliantui pagal LR ATPK 126 str. 4 d. paskirta 2000 Lt bauda su teises vairuoti transporto priemones atemimu dviems metams, kurio beje V. M. neskunde.

Nepagristas yra apelianto skundo argumentas, jog pareigunai neleido jam pasinaudoti istatymo suteikta teise pasitikrinti girtuma medicinos istaigoje. Pažymetina tai, kad teisiamojo posedžio metu apklausti policijos pareigunai V. R. , A. N. parode, jog apeliantas nustatyto girtumo negincijo. Pareigunas A. N. parode, jog V. M. pats sake, jog yra truputi išgeres, jam iš karto buvo parodyti alkotesterio parodymai. Jis nepraše dar karta patikrinti alkotesteriu, taip pat nepraše ji vežti i ligonine. Tai, kad apeliantas negincijo nustatyto girtumo mineti liudytojai nurode ir ikiteisminio tyrimo metu vykusiu apklausu metu.

Taip pat nepagristi yra ir apelianto skundo argumentai, jog jis nemoka lietuviu kalbos, todel jo bendravimas su policijos pareigunais buvo apsunkintas kalbos barjero. Kaip pagristai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, iš V. M. elgesio veikos padarymo metu pilnai galima daryti išvada, kad jis suprato pareigunu nurodymus. Be to, policijos pareigunai V. R. , A. N. patvirtino, jog ivykio metu apeliantas su jais bendravo lietuviškai, jis suprato jam duodamus nurodymus ir juos vykde be jokiu pasitikslinimu rusu kalba, pageidavimo bendrauti rusiškai jis nepareiške. Tai, kad apeliantas moka lietuviu kalba, ja supranta, teiseju kolegijos vertinimu, patvirtina ir byloje esantis Ukmerges rajono apylinkes teismo 2009-08-03 nutarimas, iš kurio matyti, kad administracinio teises pažeidimo byla del vairavimo išgerus buvo išnagrineta vertejui nedalyvaujant.

Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, apelianto versija, jog pinigai galejo iškristi paduodant dokumentus pareigunams, paneigta liudytojo R. K. parodymais. Priešingai nei teigiama apelianto skunde, liudytojo R. K. parodymus apie tai, kad sustabdžius automobili policijos pareigunas V. M. papraše parodyti dokumentus ir V. M. dokumentus padave pro pravira langa, patvirtina ir policijos pareigunu V. R. , A. N. parodymai duoti teisiamojo posedžio metu. Liudytojas V. R. parode, jog V. M. dokumentus paeme, kai priejo prie jo automobilio. V. M. negalejo iškristi 50 euru, jis padejo 50 euru ir pasake, kad „nereikes rašyti jokio protokolo”. Liudytojas A. N. parode, jog V. M. dokumentus padave lyg prie jo automobilio, o 50 euru padejo policijos automobilyje tarp sedyniu, sake, kad nereikes rašyti protokolo.

Apeliantas skunde nurodo, jog teisme liudytoju buvo apklaustas R. K. , taciau nuosprendyje jo parodymai nera tiriami, analizuojami, vertinami. Pažymetina tai, kad mineto liudytojo parodymai apie areštines kameroje rasta 50 euru banknota Nr. (duomenys neskelbtini) nei patvirtina, nei paneigia apelianto kaltes padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 227 str. 2 d., todel apylinkes teismas pagristai nesivadovavo jo parodymais, grisdamas apelianto kalte.

Taigi, ivertinusi aukšciau išdestyta, teiseju kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso 20 str., 301 str. reikalavimu, ištyre byloje esancius irodymus, teisingai juos ivertino ir pagristai apelianta pripažino kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 227 str. 2 d. Teismo išvados del irodymu ivertinimo, faktiniu aplinkybiu – kategoriškos, logiškos, apibrežtos, be prieštaravimu. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje aiškiai išdestyta irodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes. Atsakydama i apelianto argumentus del kaltinamojo akto perrašymo, kolegija pažymi, kad byla teisme nagrineta laikantis kaltinimo ribu, t. y. tik del tos nusikalstamos veikos, del kurios ji perduota nagrineti teisiamajame posedyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Teismo nustatytos veikos faktines aplinkybes nesiskiria nuo kaltinamajame akte išdestytuju. Todel teismas nepadare klaidos nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdestes irodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes atitinkancias kaltinamajame akte.

Tuo paciu pažymetina ir tai, kad teisingai skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta ir bausme. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantui skirtinos bausmes dydi, Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje itvirtintu bausme siekiamu tikslu ir BK 54 straipsnyje nustatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide, atsižvelge i jo padarytos nusikalstamos veikos pobudi, pavojingumo laipsni (apeliantas padare nusikalstama veika, kuri pagal LR BK 11 str. 4 d. nuostatas priskiriama prie apysunkiu nusikaltimu), i tai, kad nusikalstama veika yra baigta, padaryta veikiant tiesiogine tycia, nusikalstamos veikos padarymo tikslas – siekis išvengti atsakomybes už padaryta administracini teises pažeidima, i apelianto atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nebuvima, i V. M. atsakomybe sunkinancia aplinkybe - nusikalstama veika padare budamas apsvaiges nuo alkoholio, kas turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), ivertino apelianto asmenybe (V. M. anksciau neteistas, yra vedes, turi tris nepilnamecius vaikus, administracine tvarka nebaustas, i narkologine iskaita neirašytas, psichiatrineje ligonineje negydytas, dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, (duomenys neskelbtini) federacijoje, Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) sporto klube (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai). Pagristai aukšciau išdestytu aplinkybiu pagrindu bei atsižvelgus i tai, kad apeliantas aktyviai dalyvauja sportineje veikloje, taikytas V. M. atžvilgiu ir bausmes vykdymo atidejimas, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemone – ipareigojima sumoketi imoka i nukentejusiu nuo nusikalstamu veiku fonda. Taigi, esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, keisti skundžiama nuosprendi šioje dalyje nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. M. apeliacini skunda atmesti.