Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-1132-823/2011

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-05-20
Bylos Nr.: 2S-1132-823/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-45-3-00943-2010-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Antanas Rudzinskas, Vytautas Zelianka, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
Pareiškėjas: UAB „Agla“

Kategorijos

30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
128.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2S-1132-823/2011Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00943-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.2; 128.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Agla“ (iki pertvarkymo – IĮ „Agla) atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Agla“ skundą dėl patvarkymų panaikinimo, suinteresuoti asmenys antstolė Svetlana Kastanauskienė ir antstolė Aistė Mikulėnienė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. įsakymu IĮ „Agla“ iš S. Z. firmos „Mediniai pastatai“ priteista 13 268,61 Lt. (b.l. 53). S. Z. firma „Mediniai pastatai“ įsteigta S. Z. santuokos su A. Z. metu.

Antstolė A. Mikulėnienė, vykdydama Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. teismo įsakymą, 2009 m. spalio 30 d. patvarkymu Nr. 0104/08/01507 kreipėsi į antstolę S. Kastanauskienę, kurios kontoroje buvo vykdomas išieškojimas iš solidarių skolininkų S. Z. ir A. Z., dėl prisijungimo prie išieškojimo ir piniginių lėšų arešto (b.l. 8).

2010 m. liepos 28 d. patvarkymu Nr. 0056/10/396 antstolė S. Kastanauskienė pasiūlė antstolei A. Mikulėnienei papildomai pateikti duomenis, ar galimas išieškojimas iš bendrosios Z. ir A. Z. nuosavybės, o jei prievolė pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus yra dalinė – pateikti skolininko S. Z. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalį (b.l. 44).

Anstolė A. Mikulėnienė 2010 m. rugpjūčio 9 d. raštu informavo antstolę S. Kastanauskienę, kad Utenos rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjų (tarp jų ĮĮ „Agla“) pareiškimus dėl skolininko turto dalies nustatymo, konstatuodamas, kad prievolės pareiškėjams, kylančios iš S. Z. firmos „Mediniai pastatai“ veiklos, yra bendros sutuoktinių prievolės, todėl skolininkui priklausančio turto dalies nustatymo procedūros atlikti nereikia (b.l. 14-16, 40).

Antstolė S. Kastanauskienė 2010 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu Nr. 0056/10/S-383 atsisakė prijungti antstolės A. Mikulėnienės patvarkymą, motyvuodama tuo, jog jos kontoroje vykdomas išieškojimas iš solidarių skolininkų A. Z. ir S. Z., areštuotas ir realizuojamas A. Z. vardu registruotas santuokos metu įgytas turtas, sutuoktinio turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, o išieškojimas iš bendro sutuoktinių turto pagal S. Z. prievoles yra negalimas (patvarkymo priėmimo data ištaisyta 2010 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu Nr. 0056/10/S-383/1 - b.l. 27, 6). 2010 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu Nr. 0056/10/S-383/2 antstolė S. Kastanauskienė pakartotinai atsisakė prijungti prie vykdymo Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. įsakymą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Agla“ skundu prašė panaikinti antstolės S. Kastanauskienės 2010 m. rugpjūčio 24 d. ir 2010 m. rugsėjo 14 d. patvarkymus Nr. 0056/10/S-383 dalyje dėl atsisakymo prijungti prie išieškojimo vykdymą pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1083-373/2008. Nurodė, kad S. Z. firma „Mediniai pastatai“ įsteigta S. Z. santuokos su A. Z. metu, todėl ši individuali įmonė yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Skola atsirado valdant minėtą turtą, todėl skolos išieškojimas turi būti nukreiptas į bendrą sutuoktinių turtą, taip pat ir į A. Z. priklausantį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 7 d. nutartimi UAB „Agla“ skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Nurodė, kad iš vykdomosios bylos Nr. 0056/10/S-383/1 medžiagos nustatyta, kad antstolės S. Kastanauskienės kontoroje vykdant 2008 m. balandžio 9 d. vykdomąjį įrašą Nr. AG-4014 dėl skolos išieškojimo iš S. Z. R. B. naudai bei Panevėžio apygardos teismo įsakymą Nr. L2-383-544/2009 dėl skolos išieškojimo iš solidarių skolininkų S. Z. ir A. Z. Utenos kredito unijos naudai, areštuotas ir realizuojamas A. Z. vardu registruotas santuokos metu įgytas turtas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 759 straipsnį, prisijungti prie išieškojimo gali asmenys, kurie turi vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš to paties skolininko kitose bylose. Antstolės A. Mikulėnienės kontoroje vykdomas išieškojimas iš S. Z., antstolės S. Kastanauskienės kontoroje areštuotas ir realizuojamas A. Z. vardu registruotas turtas vykdant išieškojimą iš solidarių skolininkų S. Z. ir A. Z. Nors minėtas turtas, kaip nurodo pareiškėjas, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ir skolininkui S. Z., teismo įsakyme, kurį vykdo antstolė A. Mikulėnienė, skolininku nurodytas tik S. Z., todėl, nesant teismo sprendimo dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinės A. Z., vykdymas negali būti nukreiptas į sutuoktinei priklausantį turtą. IĮ „Agla“ nepateikė duomenų, kokia S. Z. dalis yra minėtame turte. Antstolės S. Kastanauskienės kontorai realizavus areštuotą A. Z. priklausantį turtą, nebus pagrindo pervesti lėšas išieškotojui pagal antstolės A. Mikulėnienės kontoroje vykdomą teismo įsakymą, todėl nėra pagrindo išieškojimą, vykdomą iš S. Z., prijungti prie antstolės S. Kastanauskienės kontoroje solidariai iš sutuoktinių S. Z. ir A. Z. vykdomo išieškojimo bei prisijungti prie skolininko sutuoktinei priklausančio turto arešto.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Agla“ prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta teismui nesusipažinus su byloje pateikta medžiaga ir netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės teisės normas. Teismo išvada, kad antstolės A. Mikulėnienės vykdomame teismo įsakyme skolininku yra nurodytas tik S. Z., prieštarauja oficialiems rašytiniams įrodymams: Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-1083-373/2008, skola yra priteista iš S. Z. firmos „Mediniai pastatai“. UAB „Agla“ skolininku yra ne fizinis asmuo S. Z., bet neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo S. Z. firma „Mediniai pastatai“. Todėl teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Kadangi S. Z. firma „Mediniai pastatai“ buvo įsteigta S. Z. ir A. Z. santuokos metu, laikytina, kad šios individualios įmonės dalyviai yra abu sutuoktiniai. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad S. Z. firma „Mediniai pastatai“ yra S. Z. ir A. Z. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl teismas turėjo pasisakyti dėl skunde išdėstyto prašymo taikyti CK 3.91 straipsnio nuostatas, kad turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, ir CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos;

2) Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas UAB „Agla“ nepateikė duomenų, kokia skolininko S. Z. dalis minėtame turte. Sutuoktinio dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomame turte yra nustatoma tik tokiu atveju, kai išieškojimas vykdomas pagal asmenines vieno sutuoktinio prievoles (pvz. 2008 m. sausio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-114/2008, 2009 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-567/2009, 2010 m. vasario 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-81/2010). Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti. Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109, 3.91 straipsniai, 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Toks šių prievolių teisinis kvalifikavimas leidžia apsaugoti individualios įmonės kreditorių interesus. Tik įrodžius, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią, ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti priešingą išvadą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką už santuokos metu įsteigtos individualios įmonės skolas solidariai atsako abu sutuoktiniai (pvz. 2003 m. birželio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-705/2003, 2004 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-512/2004, 2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-68/2010);

3) pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.6 straipsniu, tačiau, netaikydamas ginčo teisiniams santykiams CK 2.50 straipsnio 4 dalies ir neteisingai nustatęs skolininko tapatybę, padarė nepagrįstas išvadas. CK 3.92 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Vadinasi, ir už prievoles, kylančias iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto, sutuoktiniai atsako bendrai, t. y. solidariai (jeigu pagal CK 3.87 straipsnio 2 dalį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra nepadalintas santuokoje įgytas turtas, tai ir atsakomybė negali būti dalinė). Teismas be pagrindo netaikė ir CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punkto, numatančio, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos solidariosios sutuoktinių prievolės ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (pvz. 2005 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-383/2005, 2007 m. birželio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-192/2007, 2009 m. liepos 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-325/2009, 2009 m. spalio 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-371/2009);

4) pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl vieno iš skundo motyvų – antstolė S. Kastanauskienė ne tik priėmė nepagrįstus patvarkymus, bet daugiau kaip 5 mėnesius vilkino antstolės A. Mikulėnienės prašymo dėl prisijungimo prie išieškojimo ir piniginių lėšų arešto nagrinėjimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė A. Mikulėnienė sutinka su atskiruoju skundu ir prašo teismo jį patenkinti. Nurodo, kad jos kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos dėl piniginių lėšų išieškojimo iš S. Z. bei S. Z. firmos „Mediniai pastatai“. Vadovaujantis CPK 759 straipsniu, kai yra vykdomas išieškojimas, asmenys, kurie turi vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš to paties skolininko kitose bylose, gali prisijungti prie išieškojimo. Antstolė A. Mikulėnienė tą 2009 m. spalio 30 d. patvarkymais ir padarė. 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-433-356/2009, Utenos rajono apylinkės teismas konstatavo, kad prievolės, kylančios iš S. Z. firmos „Mediniai pastatai“ veiklos, pripažintinos bendromis sutuoktinių S. Z. ir A. Z. prievolėmis, todėl išieškojimas turi būti nukreiptas į bendrą turtą, ir skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros (nustatytos CPK 667 straipsnyje) nereikia atlikti. Pagal CPK 673 straipsnį, jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą. S. Z. firma „Mediniai pastatai“ yra įkurta S. ir A. Z. santuokos metu. Toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl iš įmonės veiklos atsiradusios skolos priklauso abiems sutuoktiniams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką išieškant individualios įmonės skolas galimas išieškojimas net iš įmonės savininko sutuoktinės asmeninio turto (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-457/2008). Iš vykdomųjų bylų matyti, kad S. Z. su A. Z. santuokos metu yra įgiję pastatą – gyvenamąjį namą su žemės sklypu. Tai, kad turtas yra registruotas A. Z. vardu, nereiškia, kad jo dalis nepriklauso kitam sutuoktiniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 3K-P-186/2010 yra nurodęs, jog sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Švenčionių rajono apylinkės teismas ir antstolė S. Kastanauskienė pabrėžia, kad išieškoti iš realizuojamo pastato – gyvenamojo namo pagal S. Z. bei S. Z. firmos „Mediniai pastatai“ skolas negalima dėl to, kad nėra nė vieno vykdomojo dokumento, kuriame skolininke būtų nurodyta A. Z. Tačiau dalis santuokos metu įgyto A. Z. vardu registruoto gyvenamojo namo priklauso ir S. Z., todėl išieškotojai, prisiteisę pinigines lėšas iš S. Z. ar S. Z. firmos „Mediniai pastatai“, turi neginčijamą teisę gauti dalį pinigų, gautų realizavus minėtą turtą.

Anstolė S. Kastanauskienė atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikė pasibaigus įstatyme nustatytam atsiliepimo pateikimo terminui, todėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartimi atsiliepimas grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi, priimta išnagrinėjus atskirąjį skundą, bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas, siekiant pašalinti neaiškumus, susijusius su apelianto prašomų panaikinti patvarkymų priėmimo data. Šia nutartimi apeliantas įpareigotas iki atskirojo skundo nagrinėjimo pradžios raštu patikslinti teismui savo skundo reikalavimą, kiek tai susiję su byloje ginčijamų patvarkymų priėmimo data, o antstolė S. Kastanauskienė – pateikti teismui vykdomąją bylą Nr. 0056/10/S-383.

Šalies argumentai

2011 m. gegužės 16 d. apeliantas pateikė atskirojo skundo patikslinimą, kuriame nurodė, kad prašo panaikinti antstolės S. Kastanauskienės 2010 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą Nr. 0056/10/S-383 bei 2010 m. rugsėjo 14 d. patvarkymą Nr. 0056/10/S-383/2. Taip pat nurodė, kad ĮĮ „Agla“ šiuo metu pertvarkyta į UAB „Agla“.

Anstolė S. Kastanauskienė 2011 m. gegužės 18 d. raštu informavo teismą, kad pateikti vykdomosios bylos neturi galimybės, nes ji pateikta Švenčionių rajono apylinkės teismui. Taip pat pateikė teismui rašytinį paaiškinimą dėl ginčijamų patvarkymų priėmimo aplinkybių, prašydama šį paaiškinimą prijungti prie bylos ir nurodydama, kad jos atsiliepimą į atskirąjį skundą atsisakyta priimti nepagrįstai, nes paštui atsiliepimas pateiktas paskutinę termino dieną – 2010 m. kovo 10 d.

Šalies argumentai

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apelianto pateikto atskirojo skundo patikslinimo pakanka tam kad pašalinti kliūtis bylos nagrinėjimui, dėl kurių buvo priimta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis, tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš sutuoktinių turto, aiškinimo, o ne faktinių ginčijamų patvarkymų priėmimo aplinkybių, todėl, siekiant užtikrinti bylos nagrinėjimo operatyvumą ir išvengti teismo posėdžio byloje atidėjimo, vykdomoji byla iš Švenčionių rajono apylinkės teismo nereikalautina ir byla pagal atskirąjį skundą nagrinėtina iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad antstolės S. Kastanauskienės kontoroje buvo vykdomas išieškojimas pagal solidarią S. Z. ir A. Z. prievolę iš santuokos metu įgyto ir A. Z. vardu registruoto žemės sklypo su gyvenamuoju namu. Antstolė A. Mikulėnienė savo kontoroje be kita ko vykdė Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. įsakymą, kuriuo priteista skola pareiškėjui UAB „Agla“ iš S. Z. firmos „Mediniai pastatai“. Ši firma buvo įsteigta S. Z. santuokos su A. Z. metu. Byloje kilęs ginčas dėl to, ar išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą, kuriuo skola priteista iš santuokos metu įsteigtos sutuoktinių individualios įmonės gali būti nukreipiamas į sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Įmonė yra turtinis kompleksas ir nuosavybės teisės objektas (CK 1.110 straipsnis), taigi nurodyta prezumpcija galioja ir dėl santuokos metu įsteigtos įmonės. Pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 1 dalį turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog individualios įmonės savininkui ir jo sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas perduodamas individualiai įmonei patikėjimo teise, jeigu sutuoktiniai nesutaria kitaip. Iš to darytina išvada, kad santuokos metu įsteigtos individualios įmonės veiklai vykdyti paprastai naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jeigu nėra priešingos sutuoktinių valios išraiškos. Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį asmuo, neigiantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, privalo įrodyti, kad ginčo turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-50/2011).

Pagal CK 3.109 straipsnį prievolės, kylančios iš sutuoktinių bendro turto tvarkymo ir šeimos poreikių tenkinimo, yra bendros sutuoktinių prievolės, vykdomos iš bendro jų turto. Individuali įmonė yra šeimos verslas ir jos veikla pirmiausia skirta šeimos poreikiams tenkinti. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Taigi individualios įmonės dalyvio atsakomybė pagal individualios įmonės prievoles yra subsidiarioji. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sutuoktinių, kaip individualių įmonių savininkų, atsakomybės, yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai nepakanka šio neribotos civilinės atsakomybės subjekto turto, pagal jo prievoles atsako savininkai (juridinio asmens dalyviai) (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartį civ. byloje Nr. 3K-7-308/2004; 2004 m. spalio 6 d. nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-499/2004).

Taigi, atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, konstatuotina, kad santuokos metu įsteigtos individualios įmonės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, o šio turto nepakankant – iš įmonės savininkų turto. Sutuoktinių atsakomybė santuokos metu įgytu turtu už tokios įmonės prievoles yra solidari.

Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, ginčijama teismo nutartimi neteisingai nustatė skolininko tapatybę, ir dėl to padarė neteisingą išvadą. Vykdomuoju dokumentu – teismo įsakymu – skola priteista ne iš S. Z., o iš S. Z. firmos „Mediniai pastatai“. Šios įmonės prievolės turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, kadangi byloje nėra duomenų, jog bendras sutuoktinių turtas įmonei nėra ir nebuvo naudojamas. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civ. byloje Nr. 3K-P-186/2010, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, aptaria atvejus, kai vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi šiame nutarime pateiktais išaiškinimais, kadangi nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo nagrinėtos bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė S. Kastanauskienė vykdė išieškojimą pagal solidarią sutuoktinių prievolę iš bendro sutuoktinių turto (kaip pagrįstai pažymi atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė A. Mikulėnienė, santuokoje įgyto turto teisinė registracija vieno iš sutuoktinių vardu savaime nereiškia šio turto priklausomybės vienam iš sutuoktinių). Prievolė pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. įsakymą yra tokio pat pobūdžio – pagal ją pareiškėjui UAB „Agla“ santuokoje įgytu turtu solidariai atsako abu sutuoktiniai, taigi išieškojimas pagal šį vykdomąjį dokumentą vykdomas iš to paties skolininko. Esant tokioms aplinkybėms, antstolė S. Kastanauskienė neturėjo pagrindo atsisakyti prijungti prie jos vykdomo išieškojimo išieškojimą pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. L2-1083-373/2008, todėl su tuo susijęs ginčijamas antstolės S. Kastanauskienės 2010 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą Nr. 0056/10/S-383 naikintinas.

Iš byloje esančio ir 2010 m. rugsėjo 14 d. patvarkymo Nr. 0056/10/S-383/2, kurį taip pat prašoma panaikinti, turinio matyti, jog juo pareiškėjo prašymą atsisakyta tenkinti dviem pagrindais, vienu iš jų nurodant, kad vykdymui nepateiktas originalus vykdomasis dokumentas. Ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nepaneigta, vien ji buvo pakankama skundžiamam patvarkymui priimti, todėl panaikinti 2010 m. rugsėjo 14 d. patvarkymą Nr. 0056/10/S-383/2 nėra teisinio pagrindo, šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas.

Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, nagrinėjant bylą ypatingąja teisena dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, jei dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Nagrinėjamoje byloje esant antstolio ir pareiškėjo ginčui dėl antstolio vykdymo veiksmų, kolegijos nuomone, yra akivaizdus interesų priešingumas, todėl, panaikinus ginčijamą nutartį ir išsprendus klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą iš dalies patenkinus, jam iš suinteresuoto asmens antstolės S. Kastanauskienės priteistina 500 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 17, 67, CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nepasisakė dėl vieno iš skundo motyvų – to, kad antstolė S. Kastanauskienė ne tik priėmė nepagrįstus patvarkymus, bet daugiau kaip 5 mėnesius vilkino antstolės A. Mikulėnienės prašymo dėl prisijungimo prie išieškojimo ir piniginių lėšų arešto nagrinėjimą. Šiuo klausimu pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo priimti atskirąją nutartį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis CPK 299 straipsniu, teisė spręsti apie atskirosios nutarties priėmimo byloje būtinybę suteikta bylą nagrinėjančiam teismui, byloje dalyvaujančių asmenų prašymas dėl tokios nutarties priėmimo teismui nėra privalomas, nutartis priimti atskirąją nutartį ar atsisakyti ją priimti apeliacine tvarka neskundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šio pirmosios instancijos teismo procesinio veiksmo pagrįstumo nevertina. Klausimui dėl byloje ginčijamų patvarkymų teisėtumo išspręsti šios apelianto nurodytos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, taigi pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas dėl atitinkamo argumento ginčijamoje nutartyje, proceso teisės normų nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

n utaria:

Panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolės S. Kastanauskienės 2010 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą Nr. 0056/10/S-383 dalyje dėl atsisakymo prijungti prie išieškojimo vykdymą pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1083-373/2008.

Priteisti iš antstolės S. Kastanauskienės 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjo UAB „Agla“ naudai.

Kolegijos pirmininkė Goda Ambrasaitė-BalynienėTeisėjai Antanas RudzinskasVytautas Zelianka