Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos respublikos pilietis, gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Akmenės rajono sav., vedęs, dirbantis Danijoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, teistas:

1) Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2, 4 MGL bauda, baudą sumokėjo 2008 m. rugpjūčio 22 d.;

2) Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojus dirbti;

3) Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2011 m. balandžio 13 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę;

5) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 6 metų laisvės atėmimo bausme;

6) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (8 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 3 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 24 nutartimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su šia nutartimi paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 1 mėnesiui; 2014 m. lapkričio 247 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę;

7) Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (7 veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalis ir 5 dalies 1 punktą, pritaikius BK 64¹ straipsnį, subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2019 m. birželio 25 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę;

8) Telšių apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 30 parų arešto bausme; 2020 m. rugsėjo 9 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikęs arešto bausmę;

9) Telšių apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 40 parų arešto bausme;

10) Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta A. Č. subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatytas A. Č. laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Telšių apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. rugpjūčio 3 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs (2022 m. lapkričio 14 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos taikius lygtinį paleidimą, 2023 m. kovo 13 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo).

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. Č. 2024 m. rugpjūčio 2 d. apie 9:00 val. Akmenės r. (duomenys neskelbtini), buto miegamajame kambaryje sudavė vieną kartą dešinės rankos delnu mažamečiui sūnui M. Č., gim. 2021 m., per viršugalvį, po ko M. Č. nuvirto veidu žemyn ant lovos čiužinio ir tokiais veiksmais M. Č. sukėlė fizinį skausmą. Tokie veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

2. 2024 m. rugsėjo 3 d. A. Č. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. anksti ryte, tikslaus laiko jau nepasakys, būnant namuose, abu mažamečiai vaikai žaidė lovoje, kur sūnus M. Č. įkando savo dvynei sesei M. Č. į ranką. Jis, būdamas afekto būsenoje, staiga rankos delnu vieną kartą sudavė savo sūnui M. per pakaušį, dėl ko šis veidu nuvirto ant čiužinio. M. tuo metu pradėjo verkti. Žmona Š. taip pat buvo kambaryje ir staiga pakėlė M. ir jį ramino bei apšaukė dėl tokio jo poelgio. Jis labai nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo poelgio. Mano, kad jam reikalinga pagalba, prisidedant prie vaikų auklėjimo, todėl, kai vyko vaikų teisių posėdis, jis pats geranoriškai kreipėsi į specialistus pagalbos, kad šie padėtų jam tinkamai auklėti vaikus bei paprašė išklausyti pozityvios tėvystės kursų ir papildomai paprašė psichologų konsultacijų. Su žmona Š. tarpusavyje apie įvykusią situaciją pakalbėjo viską išsiaiškino. Nuo šiol bendrauja geranoriškai, be pykčių (b. l. 150 – 153).

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

7. 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu M. Č. (gimęs (duomenys neskelbtini)) pripažintas nukentėjusiuoju, jo atstove pagal įstatymą paskirta Š. Č. ir advokatė Kristina Adomavičienė (b. l. 32-34, 44-46, 162-164).

10. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pripažino sudavęs savo mažamečiui sūnui per viršugalvį. Duomenų apie padarytą sužalojimą, šiuo atveju nėra. Tačiau byloje esantys duomenys leidžia neginčijamai teigti, kad M. Č. dėl kaltinamojo veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaip nurodė M. Č. atstovė pagal įstatymą – Š. Č. (motina), kad vaikas nuo smūgio nuvirto veidu ant čiužinio, kad vaikas iš karto pradėjo verkti ir verkė apie 10 min., taip pat nurodė, kad po to vaikas pasidarė baukštus. Pats kaltinamasis negalėjo nurodyti kokio maždaug stiprumo buvo jo smūgis, tačiau įvertinus tai, kad smūgis buvo suduotas suaugusio žmogaus mažamečiui vaikui, kuriam 2 metai, tai, kad kaltinamasis, kaip nurodė Š. Č., prieš suduodamas smūgį pakilo iš gulinčios padėties ir tik tuomet pasivertęs ant šono trenkė, parodo, kad smūgis nebuvo itin lengvas ir vaikas tikrai pajuto dėl to fizinį skausmą, kurį išreiškė verkdamas. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad būtent po jo suduoto smūgio vaikas pradėjo verkti. Tokie duomenys leidžia neabejotinai teigti, kad smūgio sudavimas mažamečiui vaikui per viršugalvį šiuo atveju nebuvo vien tik fizinis sąlytis, vaikas iš tikrųjų pajuto skausmą ir tai išreiškė verkimu. Šalia buvusi Š. Č. taip pat aiškiai suprato, kad dėl kaltinamojo veiksmų vaikui buvo sukeltas fizinis skausmas. Š. Č. iš karto po įvykio apšaukė kaltinamąjį dėl tokio elgesio. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad žmona Š. Č. įvykio metu taip pat buvo kambaryje ir staiga pakėlė M., jį ramino bei jį patį apšaukė dėl tokio jo poelgio. Taigi nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atlikti veiksmai prieš mažametį vaiką sukėlė jam fizinį skausmą, kuris buvo aiškiai išreikštas ir šalia buvę asmenys suprato, kad vaikui buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis, atlikdamas tokį veiksmą prieš mažametį sūnų, veikė tiesiogine tyčia, nes jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir jų norėjo.

11. Teismas, įvertinęs įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. Č. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymiai. Jo veiksmai kvalifikuoti teisingai.

III. Bausmės kyrimo motyvai

12. Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta asmeniui skirti baudą, areštą ar laisvės atėmimą.

13. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę.

14. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas prieš mažametį asmenį), formą (nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (norėjo sudrausminti), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nėra nurodyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat nėra nurodyti ir jo teistumai, todėl siekiant nepabloginti kaltinamojo padėties, jos nenustatytinos.

15. A. Č. teistas, paskutinį kartą už veiką, nesusijusią su smurtu. Tačiau yra anksčiau teistas ir už analogišką veiką (2020 m.), visas bausmes yra atlikęs, tačiau nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis) (b. l. 64-78), administracine tvarka baustas, baudų nemoka (b. l. 95-115), psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas (b. l. 134). Iki 2024 m. rugpjūčio 5 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 85-94), šiuo metu nurodė, kad dirba dirbantis Danijoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, vedęs, augina du nepilnamečius vaikus.

16. Teismas skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į paties kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką – jis neginčijo savo kaltės, pripažino netinkamai pasielgęs ir taip pat pripažino, kad jam reikalinga pagalba dėl vaikų auklėjimo, nurodė, kad kreipėsi su prašymu į specialistus ir nori išklausyti pozityvios tėvystės kursus, paprašė psichologo konsultacijos.

17. Nustatyti duomenys rodo, kad nuteistasis nėra teigiama asmenybė, tačiau taip pat nėra pagrindo teigti, kad jis sistemingai daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Be to, pats kaltinamasis, kaip nurodė, ėmėsi priemonių savanoriškai keisti savo elgesį. Š. Č. nurodė, kad A. Č. prisideda finansiškai prie šeimos išlaikymo, kurioje be jų dviejų bendrų vaiskų, auga dar trys Š. Č. vaikai. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis nemoka jam paskirtų baudų, todėl nėra tikslinga už nusikalstamą veiką paskirti baudą. Esant išdėstytiems argumentams, teismo įsitikinimu, arešto bausmė, jos trukmę nustatant artimą minimaliai – 30 parų, leis įgyvendinti bausmės tikslus. Teismo nuomone, tokios rūšies ir dydžio bausmė yra teisinga ir neprieštaraus BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimams. Pats nuteistasis su tokia bausmės rūšimi sutiko (b. l. 211-212).

18. Kaltinamasis A. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina 20 parų arešto bausmė.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. Č. smurtavo prieš mažametį savo sūnų, t. y. savo šeimos narį, todėl vadovaujantis BK 72² straipsniu, tikslinga kaltinamajam kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo

20. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą. Taigi baudžiamasis įstatymas numato galimybę paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti tik tuo atveju, jeigu asmeniui tokia bausmė skiriama pirmąjį kartą. Šiuo konkrečiu atveju A. Č. Telšių apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžiu buvo paskirta arešto bausmė, po to jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė. Kadangi kaltinamajam jau buvo skirta arešto bausmė, todėl spręsti klausimą dėl šiuo nuosprendžiu skirtinos arešto bausmės vykdymo atidėjimo, nėra teisinio pagrindo.

IV. Civilinio ieškinio išsprendimas

21. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis). Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas (BPK 107 straipsnis). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis ir 140 straipsnio 3 dalis numato, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali užbaigti civilinę bylą (išspręsti civilinį ginčą) taikos sutartimi, šis civilinio proceso institutas neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

22. Baudžiamojoje byloje civilinio ieškovo M. Č. atstovė advokatė K. Adomavičienė pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo M. Č. priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 178-180).

23. 2024 m. rugsėjo 6 d. tarp šalių pasirašytas susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo susitarta, kad kaltinamasis A. Č. žalą atlygins dalimis, t. y. iki 2025 m. vasario 1 d., lėšas pervesdamas į Š. Č., M. Č. atstovės pagal įstatymą, banko sąskaitą (b. l. 199).

24. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis, atstovaujamas atstovės advokatės Kristinos Adomavičienės, sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuri neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms, atitinka kaltinamojo ir nukentėjusiojo tikrąją valią, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas tvirtini sudarytą Sutartį dėl žalos atlyginimo, o civilinį procesą pagal nukentėjusiojo civilinį ieškinį nutraukti (BPK 107 straipsnis).

V. Kiti klausimai

25. A. Č. 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina (b. l. 154 – 157).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 235 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirti bausmę - 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Č. paskirti sumažintą bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu A. Č. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (tris) mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, panaikinti A. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Patvirtinti A. Č. ir nukentėjusiojo M. Č., atstovaujamo advokatės Kristinos Adomavičienės, 2024 m. rugsėjo 6 d. susitarimą dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam M. Č. atlyginimo, kuriuo A. Č. įsipareigojo atlyginti padarytą neturtinę žalą - 500 Eur (penkių šimtų Eur) iki 2025 m. vasario 1 d., lėšas pervesdamas į Š. Č., M. Č. atstovės pagal įstatymą, banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, tokia tvarka:

-pirmoji įmoka iki 2024 m. spalio 1 d.;

-antroji įmoką iki 2024 m. lapkričio 1 d.;

-trečioji įmoka iki 2024 m. gruodžio 1 d.;

-ketvirtoji įmoka iki 2025 m. sausio 1 d.;

-penktoji įmoką iki 2025 m. vasario 1 d.

Civilinį procesą dėl civilinio ieškovo M. Č., atstovaujamo advokatė Kristinos Adomavičienės, civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti, kad skolininkui – A. Č. nevykdant įsipareigojimo, išieškotojas turi teisę perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam A. Č.

Išaiškinti A. Č., kad nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą (Šiaulių tardymo izoliatorių, adresu Šiauliai, Trakų g. 10) atlikti arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Išaiškinti A. Č., jog nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.