- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- 2S-147-479/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Pareiškėjas
- K. M.
- Suinteresuotas asmuo
- J. G., Č. G., G. Š., Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo atstovo advokato R. K. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 18 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl baudos panaikinimo, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. G., Č. G., G. Š., Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Šilutės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjo K. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuosavybės teise valdo 8 kv. m. pastatą-sandėliuką, plane pažymėtą indeksu 61lž, esantį (duomenys neskelbtini).Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-09-29 nutartimi pareiškėjo atstovui advokatui R. K. paskirta 300 Eur bauda už tai, kad pareiškėjo atstovas be svarbios priežasties neatvyko į 2017-09-29 vykusį teismo posėdį ir apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje iš anksto neinformavo nei teismo, nei kitų byloje dalyvaujančių asmenų. Pareiškėjo atstovas advokatas R. K. 2017-10-03 pateikė teismui prašymą dėl baudos panaikinimo. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad į teismo posėdį jis neatvyko dėl užimtumo kitoje civilinėje byloje ir apie tai informavo bylą nagrinėjantį teismą. Prašyme nurodoma, kad tuo pat metu advokatas dalyvavo kitos bylos nagrinėjime Šilutės rajono apylinkės teisme, o apie šioje byloje paskirtą teismo posėdį jis laiku nesužinojo, nes posėdžio datos paskelbimo metu jis sirgo ir gydėsi ligoninėje. Advokatas paaiškino, kad tame pačiame teisme tą pačią dieną jis turėjo dalyvauti 4 bylose, kurios vyko paeiliui kas pusę valandos, todėl dalyvauti šios bylos nagrinėjime jam būtų ekonomiškai neracionalu. Pareiškėjo atstovo nuomone, teismas nepagrįstai jo neatvykimą į teismo posėdį vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir dėl to nepagrįstai paskyrė jam baudą. Dėl to pareiškėjo atstovas teismo prašė panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-09-29 nutartimi jam paskirtą 300 Eur baudą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-10-18 nutartimi netenkino pareiškėjo atstovo prašymo dėl baudos panaikinimo. Teismas konstatavo, kad advokato nurodytos neatvykimo į teismo posėdį priežastys dėl dalyvavimo kitos civilinės bylos nagrinėjime negali būti laikomos svarbiomis. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje teismo posėdis buvo paskirtas anksčiau nei kitose advokato nurodytose bylose, todėl jis turėjo galimybę iš anksto prašyti pakeisti teismo posėdžio datą. Teismas įvertino tai, kad bylos nagrinėjimas yra užsitęsęs, todėl dėl advokato neatvykimo į teismo posėdį buvo pažeistas proceso operatyvumo principas. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo panaikinti pareiškėjo atstovui paskirtą baudą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjo atstovas advokatas R. K. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-10-18 nutartį ir panaikinti jam paskirtą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl baudos panaikinimo. Apeliantas teigė, kad 2017-09-29 teismo posėdžio data buvo paskirta neatsižvelgus į jo užimtumą kitose civilinėse bylose, todėl ši aplinkybė lėmė būtinybę atidėti teismo posėdį. Apie negalėjimą dalyvauti posėdyje teismas buvo informuotas iki teismo posėdžio pradžios, todėl jo veiksmai buvo nepagrįstai įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.Teismas nenurodė argumentų, dėl kurių apeliantui yra skiriama maksimali įstatyme numatyta 300 Eur dydžio bauda, nors teismui buvo žinoma apie advokato dalyvavimą kitoje civilinėje byloje tame pačiame teisme. Prašymą dėl baudos panaikinimo nagrinėjusi teisėja buvo šališka ir tai turėjo įtakos sprendžiant apelianto pateikto prašymo pagrįstumą, todėl teisėjai nenusišalinus nuo šio prašymo nagrinėjimo buvo pažeistos pareiškėjo atstovo teisės. Atsiliepimų į atskirąjį skundą teismui nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl baudos panaikinimo. Apeliantas teigė, kad 2017-09-29 teismo posėdžio data buvo paskirta neatsižvelgus į jo užimtumą kitose civilinėse bylose, todėl ši aplinkybė lėmė būtinybę atidėti teismo posėdį. Apie negalėjimą dalyvauti posėdyje teismas buvo informuotas iki posėdžio pradžios, todėl jo veiksmai buvo nepagrįstai įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.CPK 42 straipsnio 5 dalis numato, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme numatytos šalių procesinės pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, siekti greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis yra taikomos ir šalių atstovams. CPK 246 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki trijų šimtų eurų baudą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galiojančios CPK nuostatos nenumato, kokios neatvykimo į teismo posėdį priežastys yra laikomos svarbiomis, todėl kiekvienu atveju dėl to sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad bauda pareiškėjo atstovui paskirta už tai, kad jis neatvyko į 2017-09-29 Šilutės rajono apylinkės teisme turėjusį vykti teismo posėdį ir todėl šis posėdis buvo atidėtas. Apeliantas nurodė, kad teismo posėdyje jis negalėjo dalyvauti dėl užimtumo kitose civilinėse bylose, tai yra tą pačią dieną advokatas turėjo dalyvauti tame pačiame teisme vykusių civilinių bylų Nr. 2YT-2393-750/2017, 2YT-2397-750/2017, 2YT-2395-750/2017, 2YT-2398-750/2017 nagrinėjime. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017-09-29 teismo posėdžio data šioje byloje buvo paskirta teismui 2017-09-08 posėdyje nutarus atidėti bylos nagrinėjimą. Šiame teismo posėdyje apeliantas nedalyvavo, teismo šaukimas apie posėdžio vietą ir laiką pareiškėjo atstovui įteiktas 2017-09-09. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad teismo posėdžiai apelianto nurodytose Šilutės rajono apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2YT-2393-750/2017, 2YT-2397-750/2017, 2YT-2395-750/2017, 2YT-2398-750/2017 buvo paskirti 2017-08-07. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas ligoninėje gydėsi iki 2017-09-15. Taigi apeliantui jau nuo 2017-09-16 turėjo būti žinoma, kad 2017-09-29 vienu metu yra paskirti keli teismo posėdžiai, kuriuose jis privalo dalyvauti, todėl advokatas turėjo pakankamai laiko informuoti bylą nagrinėjantį teismą apie ketinimą nedalyvauti šios bylos teismo posėdyje bei nurodyti savo neatvykimo priežastis. Iš bylos duomenų matyti, kad advokato prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo teisme gautas tik posėdžio dieną, tai 2017-09-29 9.40 val., likus 5 minutėms iki posėdžio pradžios. Byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantas tokio prašymo nebūtų galėjęs pateikti anksčiau. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, jog apelianto neatvykimas į teismo posėdį ir prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo pateikimas prieš pat teismo posėdį rodo nepakankamai atidų ir rūpestingą advokato požiūrį į jo procesines pareigas, teismo procesą ir jo dalyvius, jų procesines teises ir teisėtus interesus. Įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino apelianto neatvykimo į teismo posėdį priežasties svarbia, todėl teismas turėjo teisinį pagrindą paskirti pareiškėjo atstovui baudą pagal CPK 246 straipsnio 3 dalies nuostatas.Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nenurodė argumentų, dėl kurių apeliantui yra skiriama maksimali įstatyme numatyta 300 Eur dydžio bauda, nors teismui buvo žinoma apie advokato dalyvavimą kitoje civilinėje byloje tame pačiame teisme. Su šia skundo nuostata galima iš dalies sutikti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad įstatyme nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis būtų sprendžiama dėl skirtinos baudos dydžio, todėl kiekvienu atveju teismas baudos dydį nustato įvertinęs konkrečios bylos faktines aplinkybes, vadovaudamasis proporcingumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo 2017-09-29 nutartimi už neatvykimą į teismo posėdį apeliantui buvo paskirta maksimali CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatyta bauda, tai yra 300 Eur. Pažymėtina, kad nei 2017-09-29 nutartyje, nei skundžiamoje teismo 2017-10-18 nutartyje nėra nurodyta išsamesnių argumentų, kuriais remdamasis teismas nutarė paskirti maksimalų baudos dydį. Spręsdamas dėl apeliantui paskirtos baudos dydžio pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad nors advokato prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo buvo pateiktas tik prieš pat teismo posėdį, tačiau ta aplinkybė, jog advokatas vis tik informavo teismą apie negalėjimą dalyvauti posėdyje, šiuo atveju yra reikšminga sprendžiant dėl jam paskirtos baudos dydžio. Be to, iš byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose advokato pateiktų paaiškinimų matyti, kad apie savo negalėjimą dalyvauti posėdyje advokatas prieš teismo posėdį papildomai informavo teismą telefonu. Atsižvelgtina ir į tai, kad atskirajame skunde apeliantas iš esmės pripažino, jog buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas įgyvendindamas savo procesines pareigas, nepakankamai bendradarbiavo su teismu ir kitais proceso dalyviais. Šios aplinkybės patvirtina, jog apeliantas savo procesinį elgesį vertina kritiškai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad maksimalios CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos paskyrimas pagal byloje nustatytas aplinkybes šiuo atveju neatitinka proporcingumo, taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, o baudos tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus mažesnio dydžio baudą, todėl teismo paskirtos baudos dydis sumažintinas nuo 300 Eur iki 50 Eur.Skunde nurodoma ir tai, kad prašymą dėl baudos panaikinimo nagrinėjusi teisėja buvo šališka ir tai turėjo įtakos sprendžiant apelianto pateikto prašymo pagrįstumą, todėl teisėjai nenusišalinus nuo šio prašymo nagrinėjimo buvo pažeistos apelianto teisės. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog asmens teisė, kad jo bylą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas yra asmens konstitucinė teisė ir kartu viena iš teisės į tinkamą teismo procesą garantijų. Asmuo, manantis, kad jo teisė į nešališką teismą buvo pažeista, turi nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas jo teisės į nešališką teismą pažeidimą grindžia tuo, jog posėdžio metu bylą nagrinėjanti teisėja netiksliai nurodė advokatui skirtinos baudos dydį, taip pat netinkamai organizavo pasirengimą bylos nagrinėjimui bei netinkamai nustatė ir vertino kai kurias bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien atskirajame skunde nurodytos aplinkybės savaime nepatvirtina teismo šališkumo ir nėra pakankamos asmens teisės į nešališką teismą pažeidimui konstatuoti. Atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantas iš esmės panašiais argumentais reiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai ir teismo posėdžių sekretorei, tačiau Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-10-09 nutartimi jo nušalinimo pareiškimas buvo atmestas, o jame nurodytos aplinkybės dėl galimo teismo šališkumo nepasitvirtino. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog pareiškėjo atstovo prašymas dėl baudos panaikinimo buvo išnagrinėtas neobjektyviai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu priimant skundžiamą nutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto teisė į tinkamą bylos nagrinėjimą šiuo atveju nebuvo pažeista.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė teisės normas nustatydamas advokatui skirtinos baudos dydį, todėl ši nutarties dalis keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 18 d. nutartį pakeisti – Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi advokatui R. K. paskirtą baudą nuo 300 Eur sumažinti iki 50 Eur.