- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-17
- Bylos Nr.
- 1S-1954-238/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- A. G.
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 93-657 taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 31 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų. A. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje 2-ame sektoriuje. Bausmės pradžia – 2006-12-01, bausmės pabaiga – 2017-12-01.
Komisijos 2014 m. rugsėjo 16 d. priimtu nutarimu Nr. 93-657 nutarta taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 2 mėnesių 20 dienų (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2014 m. rugsėjo 11 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 4 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė komisijos skirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ir siūlė teismui nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones pagal Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 ar 3 d.: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 93-657 taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas nurodė, kad nutarimas priimtas neįvertinus visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių, todėl nuteistajam A. G. lygtinis paleidimas negali būti taikomas. Teismas sprendė, kad šiuo metu nuteistąjį A. G. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis A. G. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Nuteistasis A. G. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nurodoma, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi jis yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, pataisos įstaigoje sutiko dirbti, tačiau dėl sveikatos problemų įdarbintas nebuvo. Jam yra diagnozuota širdies liga, krūtinės angina, jis yra persirgęs miokardo infarktą, padidėjęs kraujospūdis, dėl ko jis turi nuolat vartoti medikamentus. Mano, kad teismo sprendimas netvirtinti Komisijos nutarimo yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ar teisiniais argumentais ir yra formalus, prieštaravimas yra paremtas iš esmės vien tik tuo, kad nusikaltimas sunkus, o neatliktos bausmės dalis yra didelė, tačiau jo manymu, šios aplinkybės negali būti lemiamas veiksnys netaikyti lygtinio paleidimo. Teigia, kad jis yra įvykdęs visas lygtinio paleidimo sąlygas.
Nuteistojo A. G. skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą, ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, teismas turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą, socialinio tyrimo išvadą bei kitas svarbias aplinkybes. Darytina išvada, kad apylinkės teismas nepakankamai įsigilino į paminėtas aplinkybes, jų visumą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
Konstatuojama, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo neatliktos bausmės daliai bei nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, pobūdžiui, nepakankamai dėmesio skyrė nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms, todėl nepagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl A. G. lygtinio paleidimo.
Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs visumą aplinkybių, t. y. nuteistojo asmenybę, elgesį iki nusikalstamos veikos bei po jos padarymo, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą, psichologinės tarnybos išvadą, konstatuoja, kad priešingai, nei nurodė apylinkės teismas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. G. laikysis įstatymų ir nenusikals šiuo metu jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Teismo nuomone, šiuo atveju egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus lygtinio paleidimo pagrindas. Visų pirma A. G. atveju vertintina tai, kad atliktos bausmės dalis sudaro jau daugiau nei 2/3 paskirtos bausmės, todėl yra aiškiai formalus įstatymo reikalaujamas pagrindas. Analizuojant nuteistojo A. G. byloje esančius dokumentus matyti, kad nuteistasis ne tik formaliai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus, bet taip pat yra pagrindas konstatuoti ir materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą.
Nors bausmę A. G. atlieka už padarytą labai sunkų nusikaltimą, tačiau medžiagoje pateikti duomenys apie tai, kad jis terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, bausmės atlikimo metu skatintas 10 kartų, nebaustas drausmine tvarka, šiuo metu bausmę atlieka paprastojoje grupėje, nėra įrodymų, kad jis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, supranta poreikį turėti bendras visų pripažintas vertybes, gerbia įstatymo normas. Dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažįsta, gailisi, prisiima atsakomybę už veiksmus, anksčiau teistas, tačiau šio nusikaltimo padarymo metu teistumas buvo išnykęs. Nuteistasis turi 11 klasių išsilavinimą, yra įgijęs plataus profilio mechanizatoriaus specialybę, mokėsi profesinėje mokykloje, kurioje įgijo staliaus ir baldžiaus specialybes, dalyvauja visuomeninėje veikloje. Santykius su artimaisiais palaiko, išėjęs iš pataisos namų turi kur gyventi, su specifiniais finansiniais įsipareigojimais nesusiduria. Nustatyta, kad nuteistasis suvokia savo neatsakingo elgesio pasekmes, sugeba atpažinti problemas, jas spręsti.
Iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko pažymos matyti, kad A. G. įvykdė individualų socialinės reabilitacijos planą (programą), kuriame buvo numatyta skatinti prasmingam užimtumui, ugdyti pagarbų bendravimą, skatinti dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis dalyvavo naujai atvykusiųjų adaptacijos programoje, taip pat aktyviai dalyvauja Alternatyviosios reabilitacijos centro veikloje, lanko užsiėmimus. Nuteistajam nuolat buvo teikiama pagalba sprendžiant jo socialines problemas, be to, individualių pokalbių metu jis buvo skatinamas pats ugdyti socialinius įgūdžius.
Pažymėtina, kad pagal „OASys“ rizikos vertinimo metodiką, A. G. vertinimas yra tik 4 balai iš maksimaliai galimų 168 balų, todėl pagal „OASys“ metodiką jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, jog mažai tikėtina, kad jis išėjęs į laisvę vėl nusikals. Vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias ir formaliąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Teismas nurodė, jog A. G. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną (2014 m. rugsėjo 11 d.) dar yra didelė – 3 metai 2 mėnesiai 20 dienų, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už sunkius nusikaltimus, o tai gali būti viena iš prielaidų rizikuoti nusikalsti ateityje.
Teismas pažymi, kad su šia išvada negalima sutikti, nes atliktos bausmės dalis nėra trumpa, o neatliktoji bausmės dalis nėra tokia didelė palyginus ją su atliktąja bausmės dalimi. A. G. bausmę atlieka nuo 2006-12-01, atliktoji bausmės dalis sudaro beveik aštuonerius metus, o neatliktoji bausmės dalis komisijos posėdžio dieną - 3 metai 2 mėnesiai 20 dienų. Neatliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad jis ateityje gali nusikalsti, taigi ši teismo nurodyta aplinkybė negali būti priežastis netvirtinti Komisijos nutarimo ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Pažymėtina, kad nuteistasis atliko reikiamą bausmės dalį, o teismas, nagrinėdamas klausimą, ar tvirtinti komisijos nutarimą, privalėjo vertinti ne pavienius duomenis, bet jų visumą. Spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
Be to, nuosprendžiu skirdamas bausmę teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos sunkumą, todėl nusikaltimo sunkumas, šiuo atveju nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą, apylinkės teismui negalėjo būti lemiamas veiksnys, kurio pagrindu atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą. Svarbi aplinkybė, kurios nevertino apylinkės teismas, yra ir tai, kad nuteistojo lygtiniam paleidimui pritarė visi komisijos nariai, taip pat atsiliepime ir prokuroras.
Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad yra įstatyminis pagrindas patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, kuriuo nutarta A. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pirmosios instancijos teismo išvada nepatvirtinti Komisijos nutarimo yra nepagrįsta, todėl teismo nutartis naikintina, Komisijos nutarimas tvirtintinas, nuteistojo A. G. skundas tenkintinas ir priimamas naujas sprendimas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. G. skundą tenkinti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 93-657 taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistąjį A. G. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos neatlikus 3 (trejų) metų 14 (keturiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės ir nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.