Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybė, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_L-150-2023 (ROIK: 23199363690).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK buvo atliekamas eismo įvykio, Nr. 07-22- 9578371, PRIR ROIK: 0122000440928 , tyrimas dėl eismo įvykio, vykusio 2022 m. liepos 26 d., apie 12:00 val., adresu Klaipėdos rajono sav., Gargždai, Kretingos pl. - Vilniaus pl. sankryžos, kurio metu buvo apgadinti kelio atitvarai. Atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, nustatyta, kad R. A. vairuodamas transporto priemonę „BMW”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio, apgadino kelio atitvarą ir transporto priemonę. Apie įvykusį eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo bei po eismo įvykio vartojo alkoholį iki kol įvykio vietoje nebuvo nustatytos ar ištirtos aplinkybės. R. A. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, ROIK: 22175258155, pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, dėl KET 9, 27, 221, 222, punktų pažeidimo. 2022 m. rugpjūčio 23 d., buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, R. A. skirta administracinė bauda ir poveikio priemonės. Nutarimas buvo apskųstas, administracinio nusižengimo byla nagrinėta teisme. 2022 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai priėmė nutarimą Nr. II-549-729/2022, kuriuo administracinio nusižengimo byloje ROIK22175258155 R. A. skundą patenkino, panaikino Klaipėdos apskrities VPK 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr.30-ANR N-l1346-2022 dalį dėl Lietuvos Respublikos ANK 417 str. 7 d. taikymo. Nutarime teismas nurodė, kad esant administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumai, neįmanoma objektyviai nustatyti šio eismo įvykio mechanizmo ir kurio vairuotojo veiksmai buvo neteisėti ir susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu. Nurodė, kad institucija nesurinko duomenų, kurie leistų neabejotinai teigti, kad kelio atitvarai ir automobilis „BMW” apgadintas dėl R. A. kaltės. Todėl byla perduota Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK atsakingiems pareigūnams atlikti papildomą tyrimą byloje. Į įvykį reagavusios Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK veiklos skyriaus tyrėjos, J. S., tarybiniame pranešime buvo nurodyta, kad 2022 m. liepos 26 d., dirbant AP „L2012“, buvo gautas anoniminis pranešimas apie eismo įvykį Kretingos pl. Gargždai, Klaipėdos r., pilkos spalvos automobilis „BMW“, kliudė atitvarus ir pasišalino link Jokūbavo k., Kretingos r., pusės. Aiškinantis aplinkybes nustatyta, kad minėtas automobilis yra „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir priklauso R. A.. Automobilis buvo rastas stovintis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., apžiūrėjus automobilį pastebėta, jog jis yra apgadintas eismo įvykio metu, ant kelio (duomenys neskelbtini) mėtėsi detalės. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartyje nurodyta, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, kad 2022 m. liepos 26 d., Klaipėdos r. savivaldybėje, Gargžduose, Kretingos pl. ir Vilniaus pl. sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu R. A. vairuodamas transporto priemonę „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), apgadino kelio atitvarą ir savo transporto priemonę. Byloje surinkti duomenys taip pat patvirtina, kad įvykio vietoje buvo transporto priemonė „Audi“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuojama Z. M., kuri suko į kairę pusę ir tuo galėjo sutrukdyti „BMW“ vairuotojui saugiai pervažiuoti sankryžą, tačiau iš šiuo atveju surinktų byloje įrodymų nėra galimybės nustatyti, ar eismo įvykis kilo dėl to, kad R. A. nesuvaldė automobilio ar dėl to, kad Z. M., sukdamas į kairę, nepraleido R. A. vairuojamos transporto priemonės. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, iš jos jau buvo pasišalinęs tiek R. A. su savo vairuotu „BMW“ automobiliu, tiek Z. M. su „Audi“. Atliekant eismo įvykio tyrimą buvo gauti vairuotojų ir „Audi“ keleivės paaiškinimai, nubraižyta eismo įvykio schema, padarytos fotonuotraukos ir surašytas tarnybinis parnešimas. Aiškinantis įvykio aplinkybes papildomų eismo įvykio liudininkų nenustatyta, įvykis vaizdo fiksavimo priemonėmis neužfiksuotas. Po eismo įvykio abi transporto priemonės iš eismo įvykio vietos buvo patrauktos, dalyviai pasišalinę, todėl objektyviai įvertinti įvykio nebuvo galimybės. Stabdymo žymių, ar kitų objektyvių duomenų patvirtinančių transporto priemonių judėjimo kryptį eismo įvykio schemoje neužfiksuota. Pažymėtina, kad automobiliai įvykio metu nesusidūrė, jokio kontakto tarp jų nebuvo. Apgadintas „BMW“ automobilis ir kelio atitvarai, „Audi“ automobilis neapgadintas. Pagal visus surinktus objektyvius duomenis, buvo nustatyta, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl R. A. veiksmų, o Z. M. veiksmuose jokio kelių eismo taisyklių pažeidimo neįžvelgta, jo atžvilgiu teisena nebuvo pradėta, aplinkybės dėl jo kaltės nevertintos. Tačiau teismo nutartyje pažymėta, pagal byloje surinktų įrodymų visumą, net neįmanoma objektyviai nustatyti šio eismo įvykio mechanizmo ir kurio veiksmai buvo neteisėti ir susiję su tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu. Neįmanoma pasitelkti ir specialistų šiems autotechniniams klausimams spręsti, nes nesant pakankamai duomenų apie R. A. vairuoto automobilio stabdymo kelio buvimą ar nebuvimą, neįmanoma nustatyti šios transporto priemonės greičio ir trajektorijos iki atsitrenkimo į kelio atitvarus ir paneigti pareiškėjo ir jo atstovo versijos dėl šio eismo įvykio mechanizmo ir už jį atsakingo asmens.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjo R. A. skundas, kuriuo prašo Panaikinti 2023 m. kovo 24 d., Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, įpareigoti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK pradėti atlikti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl Z. M. veiksmų, dėl eismo įvykio, vykusio 2022 m. liepos 26 d., kaltininku dėl eismo įvykio pripažinti Z. M.. Skundą motyvuoja tuo, kad „Audi“ vairuotojo Z. M. 2022 m. liepos 26 d., duoti parodymai prieštarauja policijos tarnybiniame pranešime ir nutarime nurodytoms aplinkybėms. Nurodo, kad tyrėjas E. M. neatliko pareigos tinkamai apklausti Z. M.. Nesiaiškino, kokios aplinkybės pasikeitė, jog Z. M. pirminiai rašytiniai parodymai, kuriuose jis vienareikšmiškai pripažįsta savo kaltę dėl sukelto auto įvykio, pasikeitė į priešingus. Nesiaiškino, kodėl buvo pildoma eismo įvykio deklaracija. Nurodo, kad po autoįvykio jis su Z. M. nusprendė nekviesti policijos ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją, kuri vėliau buvo paimta policijos pareigūnų. Nutarime tyrėjas ignoravo faktą dėl užpildytos eismo įvykio deklaracijos. Pateiktame skunde nurodo, kad jo parodymai dėl eismo įvykio visą laiką buvo tie patys - aiškūs, nuoseklūs ir jie nesikeitė. Z. M. parodymai keitėsi į priešingus.

Suinteresuotas asmuo Z. M. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo automagistrale nuo Kauno pusės, norėjo sukti į Gargždų pusę. Privažiavęs sankryžą apsižvalgė, nieko nematė ir pradėjo važiuoti, po to pamatė, kad dideliu greičiu pravažiavo automobilis ir atsitrenkė į atitvarus. Nuvažiavo aplink viaduką, sustojo, kadangi norėjo įsitikinti, kad automobilyje esančiam asmeniui nereikia pagalbos. Iš automobilio išlipęs vyras pasakė, kad jis užkišo jam automobilį. R. A. jam pasakė, kad kviesti policijos nereikia, tiesiog susipildys eismo įvykio deklaraciją. Jis su R. A. jo namuose užpildė eismo įvykio deklaraciją. Nurodė, kad jis nėra kaltas dėl eismo įvykio, R. A. važiavo labai greitai ir buvo neblaivus.

Ankstesniame teismo posėdyje liudytoja – policijos pareigūnė J. S. parodė, kad 2022 m. liepos 26 d. reagavo su kolega į gautą anoniminį pranešimą, kad ant „Kilena“ viaduko sidabrinis, galimai „BMW“ automobilis apgadino kelio atitvarus ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pusę. Atvažiavę rado apgadintus atitvarus ir detales. Su kolega važiavo, pamatė automobilio detalių nuolaužas prie (duomenys neskelbtini), o kadangi jau anksčiau buvo gavę anoniminių pranešimų, kad (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijos pirmininkas važinėja neblaivus, nusprendė pavažinėti po tuos sodus. Ties įsukimu į (duomenys neskelbtini) jie pamatė lempų plastikines detales. Nuvažiavo ten, pamatė negyvenamo sklypo pievoje stovintį sidabrinį „BMW“ automobilį sugadintu priekiu. Pasižiūrėjo valstybinio numerio ženklą sistemoje, nustatė, kad jis priklauso R. A.. Bandė nueiti į namą, bet durų niekas neatidarė, nuėjo prie kito namo, atidarė duris moteris ir pasakė, kad R. A. gyvena čia ir, kad jis yra namuose. Tada pamatė išėjusį į lauką R. A.. Jis nurodė, kad apgadino savo automobilį ant Gargždų viaduko, nes jam užkišo automobilį kitas vairuotojas. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, pats nurodė, kad vartojo alkoholio prieš kažkiek minučių, kurį laiką jie aiškinosi, kada vartotas alkoholis, kur yra jo butelis, jį R. A. parnešė iš griovio. Patikrinus buvo nustatytas jo neblaivumas (daugiau kaip 1 promilė), R. A. tvirtino, kad vairavo blaivus, o alkoholio išgėrė sugrįžęs. Ji su kolega nurodė jam, kad turėjo pranešti apie įvykį, nes apgadintas valstybinis turtas, ir negalėjo vartoti alkoholio po eismo įvykio. R. A. nurodė, kad norėjo užpildyti deklaraciją su kitu vairuotoju. Pas jį namuose buvo „Audi“ automobilio vairuotojas, vyriškis su žmona, kuris pasakė, kad neužkišo automobilio, bet R. A. jam sakė, kad užkišo. Z. M. sakė, kad sustojo, apsižiūrėjo ir nematė nei vieno automobilio atvažiuojant, todėl ir pradėjo manevrą, pamatęs „BMW“ jis nuspaudė akseleratorių, kad greičiau įvažiuotų į savo juostą, o kai į ją įvažiavo, nebegalėjo tuoj pat apsisukti, todėl nuvažiavo, apsisuko leistinoje vietoje ir grįžo atgal į tą vietą išsiaiškinti ar nereikia pagalbos. Gal „BMW“ staiga kelyje atsirado, galbūt jis jam ir sutrukdė, pirmąkart pakliuvo į tokią situaciją. Ji nurodė, kad iškart įvykio vietos neapžiūrėjo, neatliko stabdymo žymių matavimo, išvis tų žymių nematė. Tik po to, kai rado apgadintą R. A. automobilį, maždaug po valandos, grįžo į įvykio vietą išmatavo apgadinimus, kelią, sudarė eismo įvykio schemą, įformino šį įvykį, nufotografavo, tačiau tą dieną lijo ir automobilio stabdymo žymių nebuvo. Tokių automobilio stabdymo žymių, kurios užfiksuotos R. A. pateiktose fotonuotraukose, nebuvo. R. A. nurodė, kad važiavo leistinu greičiu iš Gargždų pusės į (duomenys neskelbtini) ir, kad išvengtų susidūrimo su „Audi“, apvažiavo jį iš kairės, per saugumo salelę ir trenkėsi į atitvarus; tokia jo versija neatitiko įvykio vietoje užfiksuotų aplinkybių, jeigu jis taip būtų sukęs, jis būtų kliudęs salelėje buvusius stulpelius, galbūt vairuotojas sugebėjo jų išvengti, nors tai sunkiai tikėtina. Apklausė Z. M. ir jo žmoną, paėmė paaiškinimus. Jiedu paaiškinimuose nurodė, kad sutrukdė R. A., turbūt dėl to, kad jis pats jiems tai įteigė. Jie buvo sutarę pildyti deklaraciją, „Audi“ vairuotojas buvo prisiėmęs kaltę. R. A. apgadino savo automobilį. Z. M. automobilis nebuvo apgadintas. Įvykio vietoje filmavimo kamerų nėra, kitų liudytojų nebuvo nustatyta. Z. M. ir R. A. nebuvo nuvežti į įvykio vietą, nes transporto priemonės jau buvo patrauktos iš įvykio vietos ir vis tiek nebūtų galėję atkurti situacijos, buvusios įvykio metu ar iškart po jo.

Ankstesniame teismo posėdyje panašiai parodė ir liudytojas E. M.. Jis nurodė, kad matėsi, jog Z. M. nelabai suprato kas įvyko, buvo pasimetęs, galvojo, kad galbūt galėjo sukliudyti kitam vairuotojui. Įvykio vietoje ieškojo stabdymo žymių, bet jų ten nebuvo, jeigu būtų buvusios, būtų užfiksuotos. Kelias buvo šlapias, buvo lijundra. Įvykio vietoje buvo saugumo salelė, bet kuoliukai nebuvo kliudyti, jokių važiavimo šia trajektorija pėdsakų nebuvo. Eismo įvykio vietos važiavo fiksuoti vėliau, nes transporto priemonės buvo pasišalinusios iš eismo įvykio vietos. Sudėtinga nustatyti įvykio aplinkybes, kai transporto priemonės pasišalinusios. Dėl šių aplinkybių vairuotojai nebuvo nuvežti į įvykio vietą.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, kad 2022 m. liepos 26 d., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Gargžduose, Kretingos pl. – Vilniaus pl. sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu R. A., vairuodamas transporto priemonę „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), apgadino savo transporto priemonę atsitrenkdamas į kelio atitvarą. Byloje surinkti duomenys taip pat patvirtina, kad įvykio vietoje buvo transporto priemonė „Audi“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuojama Z. M., kuri suko į kairę pusę ir tuo galėjo sutrukdyti „BMW“ vairuotojui saugiai pervažiuoti sankryžą, tačiau iš šiuo atveju surinktų byloje įrodymų nėra galimybės nustatyti, ar eismo įvykis kilo dėl to, kad R. A. nesuvaldė automobilio ar dėl to, kad Z. M., sukdamas į kairę, nepraleido R. A. vairuojamos transporto priemonės. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, iš jos jau buvo pasišalinęs tiek R. A. su savo vairuotu „BMW“ automobiliu, tiek Z. M. su „Audi“ ir policijos pareigūnai, dargi sugaišę nemažai laiko, kol surado šiuos automobilius kitoje gyvenvietėje, nustatinėjo R. A. neblaivumą ir aiškinosi jų pozicijas dėl įvykio, nebeturėjo net galimybės nustatyti visų eismo įvykio aplinkybių. Policijos nustatyti įvykio liudininkai Z. M. ir D. M. davė prieštaringus paaiškinimus, savo paaiškinimuose nurodę, kad važiuodami sutrukdė kitam vairuotojui, tačiau taip pat nurodę, kad iki manevro (posūkio į kairę) pradžios jie to automobilio apskritai nematė. Z. M. nurodė, kad tik pradėjęs važiuoti iš sankryžos, jis kairėje pamatė automobilį „BMW“, kuris važiavo greitai, todėl jis padidinęs greitį išvažiavo į dešinę pusę, o automobilis „BMW“, jam pačiam jau esant pravažiavus į dešinę kelio juostą, atsitrenkė į atitvarus. Iš vaizdo-garso įrašo nustatyta, kad Z. M. bendraujant su pareigūnais, jis jaudinosi, nurodė kaip atliko manevrą, tačiau tiksliai nenurodė, ar jis sutrukdė R. A. ir kas jo vertimu yra kaltas dėl eismo įvykio. Be Z. M. ir D. M., policija kitų įvykio liudininkų nenustatė, jų galėjo net ir nebūti, o anoniminį pranešimą apie šį eismo įvykį pateikęs asmuo liko nenustatytas. Abu liudytojais apklausti pareigūnai patvirtino, kad eismo įvykio vietoje automobilio stabdymo žymių nebuvo. R. A. pateiktos fotonuotraukos, kuriose stabdymo žymės užfiksuotos, neatitinka įrodymams keliamo sąsajumo reikalavimo, tai yra fotonuotrauką padarius ne eismo įvykio dieną iš jos nėra galimybės nustatyti ar fotonuotraukoje matoma automobilio ratų stabdymo žymė buvo padaryta šio konkretaus eismo įvykio metu. Vairuotojų užpildytoje eismo įvykio deklaracijoje nurodytos transporto priemonių judėjimo kryptys, tačiau nenurodytas už padarytą žalą atsakingas asmuo. Atliekant papildomą eismo įvykio aplinkybių tyrimą, buvo papildomai apklaustas Z. M.. Apklausos metu papildomai parodė, kad jokių papildomų manevrų neatliko, kaip buvo suplanavęs iš anksto, rodydamas kairio posūkio signalą, pasuko į kairę link Gargždų miesto. Ar „BMW“ vairuotojas galėjo išvengti eismo įvykio nežino, kadangi jo važiavimo ir manevravimo nematė, pastebėjo, kai jis jau buvo atsitrenkęs į kelio atitvarus. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl „BMW“ vairuotojo kaltės, pagal garsą (kai jis atsitrenkė į atitvarus) suprato, jog jis važiavo dideliu greičiu. Galimai įtakos turėjo ir šlapia kelio danga bei oro sąlygos, kurių „BMW“ vairuotojas neįvertino. Z. M. teigė, kad „BMW“ automobiliui tikrai nesutrukdė, nes priešingu atveju, jis būtų trenkęsis į jo vairuojamą automobilį, o ne į atitvarus. Esant tokiai byloje surinktų įrodymų visumai, net neįmanoma objektyviai nustatyti šio eismo įvykio mechanizmo ir kurio vairuotojo veiksmai buvo neteisėti ir susiję su tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu. Neįmanoma ir pasitelkti specialistų šiems autotechniniams klausimams spręsti, nes nesant pakankamai duomenų apie R. A. vairuoto automobilio stabdymo kelio buvimą ar nebuvimą, neįmanoma nustatyti šios transporto priemonės greičio ir trajektorijos iki atsitrenkimo į kelio atitvarus ir paneigti pareiškėjo ir jo atstovo versijos dėl šio eismo įvykio mechanizmo ir už jį atsakingo asmens.

Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-78/2016, Nr. 2AT-10/2018, Nr. 2AT-3/2019, Nr. 2AT-36/2019 ir kt.). Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3/2019).

Institucija, surašiusi protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą, nagrinėjamoje byloje abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nepanaikino. Institucija nesurinko duomenų, kurie leistų neabejotinai teigti, kad kelio atitvarai ir automobilis „BMW“ apgadintas dėl R. A. ar Z. M. kaltės. Todėl įvertinus byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus, į tai, kad abi transporto priemonės buvo pasišalinusios iš įvykio vietos, darytina išvada, kad nei R. A., nei Z. M. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Atsižvelgiant į visa tai, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_L-150-2023 (ROIK: 23199363690), paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

skundą atmesti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_L-150-2023 (ROIK: 23199363690), palikti nepakeitu.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.