Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui adv. pad. Vladimirui Tiurinui,

viešame teismo posėdyje iš­nag­ri­nė­jo S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. 2015 m. sausio 24 d. 18.00 val. Rietavo sav., (duomenys neskelbtini) k., Bangos gatvėje, neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą keturratį Arctic Cat Cougar, be valstybinių numerių, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, neapdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, vengė neblaivumo patikrinimo, patikrinimą atlikusiam policijos pareigūnui nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 223, 227 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. A. kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų pripažino iš dalies. Patvirtino vairavęs draugo keturratį, neapdraustą, neįregistruotą, be atliktos techninės apžiūros, neturėdamas teisės jo vairuoti, nes nėra įgijęs reikiamos kategorijos. Kad keturračiui yra pasibaigę techninė apžiūra ir draudimas, nežinojo. Pasiimdamas keturratį, jo savininkui nepranešė, jog važiuos bendro naudojimo keliais, norėjo patikrinti keturračio būklę, nes ketino įsigyti. Dėl šių padarytų teisės pažeidimų nuoširdžiai gailėjosi. Tačiau nesutiko su jam pareikštais kaltinimais, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, ir kad vengė pasitikrinti blaivumą. Pateikė VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės testo alkoholiui protokolą, kuriame konstatuota, kad jis yra blaivus (testo duomenys buvo 0,00 promilių).

Keturračio savininkas T. V. teisme parodė, jog keturratis stovėjo prie garažo, o pas giminaičius atvykęs jo draugas S. A. jį rado ir važinėjo, tačiau jo leidimo naudotis keturračiu S. A. neturėjo, keturračio užvedimo spynelėje buvo paliktas raktelis, be to, keturratį galima užvesti ir atsuktuvu, nepagalvojo, kad kas nors savavališkai paims jo transporto priemonę, prašė keturračio nekonfiskuoti.

Nustatyti ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, teismas gali tik remdamasis įrodymais (ATPK 256 str.).

Nors S. A. kaltę dėl transporto priemonės vairavimo neblaivaus ir vengimo pasitikrinti blaivumą neigia, jo kaltė įrodyta sekančiais įrodymais.

Iš policijos pareigūno M. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnams sustabdžius įtartinai kelyje manevruojantį keturratį motociklą, be valstybinių numerių, ir bandant jį vairavusiam vyriškiui nustatyti girtumą, šis vis vengė girtumo patikrinimo, teigė norįs paskambinti draugui, vėliau – bendriems pažįstamiems. Vairuotojui buvo išaiškinta jo pareiga leistis patikrinamam, ar nėra apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Bendraujant su keturračio vairuotoju, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, tačiau vairuotojas dar kartą atsisakė nusistatyti girtumą, nepateikė savo vairuotojo pažymėjimo, todėl buvo pristatytas į policijos komisariatą protokolo surašymui. Patikrinus asmens duomenis centrinėje duomenų bazėje, paaiškėjo, jog keturratį vairavęs S. A., kuris turi teisę vairuoti AM, B1 ir B kategorijų transporto priemones, keturratis neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. K. parodė, jog pažeidimo dieną patruliuojant Rietavo sav., (duomenys neskelbtini) k., Bangos gatvėje sustabdžius įtartinai, be valstybinių numerių važiuojantį keturratį, ir jį vairavusį S. A. įsodinus į tarnybinį automobilį bei jam pasakius, kad bus surašomas protokolas už neįregistruotos transporto priemonės vairavimą, pajuto, kad iš vairuotojo sklinda alkoholio kvapas, vairuotojo judesiai buvo nekoordinuoti. Pareikalavus S. A. nusistatyti girtumą, šis atsisakė, norėjo paskambinti pažįstamiems. Jam buvo paaiškinta, kad jis privalo leistis būti patikrinamas alkotesteriu, tačiau keturračio vairuotojas dar kartą atsisakė, todėl buvo priimtas sprendimas, jog pažeidėjas vengia nusistatyti girtumą. Tarnybiniame automobilyje buvęs kolega M. N. girdėjo, kad S. A. du kartus buvo prašoma nusistatyti girtumą, vairuotojas buvo perspėtas, jog atsisakymo atveju, bus baudžiamas pagal ATPK 129 str. S. A. buvo paduota išsilupti dūdelę, tačiau jis pasidėjo ją šalia, neišlupo, teigė norintis paskambinti. Vairuotojui buvo ne kartą pasiūlyta nusistatyti girtumą, vairuotojas aiškiai suprato, kad reikia nusistatyti girtumą, taigi buvo aiškiai pasiūlyta nusistatyti girtumą ir buvo pakankamai aiškiai išreikštas vairuotojo atsisakymas tai padaryti. Vairuotojas neturėjo transporto priemonės dokumentų, vairuotojo pažymėjimo. Atvykus keturračio savininkui T. V. ir pateikus keturračio dokumentus ne lietuvių kalba, pagal transporto priemonės tūrį ir galią nustatyta, kad keturratis priskiriamas prie galingųjų keturračių. S. A. pristatytas į policijos komisariatą, jam surašytas protokolas, jis nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo.

Be liudytojo M. K. aplinkybes, kad S. A. vengė tikrintis neblaivumą alkotesteriu patvirtino liudytojas M. N., parodė analogiškai liudyt. M. K..

Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad S. A. 2015 m. sausio 24 d. 18.52 val. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo iki įgis teisę vairuoti.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir Kelių eismo taisyklių 18 punktas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Neblaivumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, yra konstatavęs (bylos Nr. N5-393/2007; N444-1686/2009), jog tai, kad Taisyklių 27 punktas asmeniui suteikė teisę nesutikus tikrintis, pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašant jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, nepaneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat Kelių eismo bei Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą bei nešalina atsakomybės pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Kartu pažymėtina, jog tokiu atveju, atsakomybė asmeniui, vengiančiam neblaivumo patikrinimo, tačiau neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, yra numatyta ATPK 129 straipsnyje, kaip specialioje teisės normoje. Neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu pirmiausia laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti. Transporto priemonės vairuotojo atsisakymas atlikti patikrinimą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti vertinamas kaip patikrinimo vengimas.

Konkretūs veiksmai, kurie gali būti vertinami kaip girtumo patikrinimo vengimas, priklauso nuo bylos aplinkybių (ar transporto priemonės vairuotojas pagal teisės aktus privalėjo būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, ar ne), ir atitinkamų transporto priemonės vairuotojo pareigų. Pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros policijos pareigūnai privalo esant dviem sąlygoms: 1) kai objektyviai negali atlikti vairuotojo tikrinimo specialiosiomis techninėmis priemonėmis; 2) vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N16-1085/2007). Neblaivumo patikrinimo vengimu laikomi atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nėra galimybės patikrinti jo neblaivumą, inkriminuojant šį pažeidimą, būtina nustatyti, ar asmuo atliko veiksmus, kurie užkirto kelią neblaivumo nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N1-1040/2006). Konstatavimui, jog asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, kad asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybė tokį patikrinimą atlikti. Negalėjimas pasitikrinti blaivumą turi būti objektyviai sąlygotas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N438-3334/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos pareigūnams sustabdžius S. A. vairuojamą keturratį ir įtarus jį esant neblaivų, paprašius pasitikrinti alkoholio matuokliu, S. A. neblaivumas sustabdymo vietoje nebuvo nustatytas. Bylos duomenys nesuteikia pagrindo teigti, kad S. A. sustabdę pareigūnai privalėjo jį pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kadangi pareigūnai turėjo alkoholio matuoklį, kuriuo buvo galima nustatyti asmens blaivumą, ką patvirtino pareigūnai tarnybiniame pranešime bei teisme, tiek S. A., vadinasi, buvo įmanoma objektyviai nustatyti asmens neblaivumą. Be to, S. A. nebuvo įtariamas ir nusikalstamos veikos padarymu.

KET 18 p. vienareikšmiai numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi pareigūnams sustabdžius S. A. ir paprašius pasitikrinti neblaivumą alkoholio matuokliu, jis turėjo pareigą pasitikrinti, tačiau to nepadarė. Nors S. A. teigia tikrintis neatsisakęs, o tik norėjęs paskambinti draugams, pažįstamiems, tačiau tai nepateisina teisėto pareigūno prašymo pasitikrinti alkoholio matuokliu nevykdymo. Taip pat asmeniui, nesutinkančiam su alkoholio matuoklio duomenimis, teisės aktuose (pvz. Neblaivumo nustatymo taisyklėse) yra numatyta galimybė pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo jo lėšomis. Šiuo atveju bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad S. A. neblaivumo patikrinimas sustabdymo vietoje nebuvo atliktas ne dėl kokių nors objektyvių priežasčių, o tik dėl paties S. A. išreikštos valios nesitikrinti, ir tokia S. A. veika visiškai atitinka teismų praktikoje suformuotus vengimo pasitikrinti neblaivumą požymius.

Byloje esantys institucijos atstovo M. K. tarnybiniu pranešimu, taip pat teismo posėdžio metu liudytojų M. K., M. N. parodymais nustatyta, kad S. A., sustabdytas policijos pareigūnų, atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Pažymėtina, jog pareigūno tarnybiniame pranešime pateiktas paaiškinimas sutampa su teismo posėdžio metu duotais parodymais, jie yra nuoseklūs, detaliai ir įtikinamai nupasakojantys įvykį, teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojai galėtų sakyti netiesą, todėl teismas remiasi minėtų liudytojų parodymais bei konstatuoja, kad S. A. atsisakė pasitikrinti neblaivumą.

S. A., nesutikdamas, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, pateikė dokumentą, patvirtinantį, kad, surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, jis vėliau nuvyko pasitikrinti neblaivumo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą

Iš teismui pateikto VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės testo alkoholiui protokolo Nr. 49 matyti, kad 2015-01-24 20.30 val. sveikatos priežiūros įstaigoje patikrinus S. A. girtumą, testo duomenys buvo 0,00 promilių.

Kaip jau minėta, atsakomybė pagal ATPK 129 straipsnį asmeniui kyla ne tik tada, kai jis, neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, transporto priemonę vairavo neblaivus, bet ir kai vengė pasitikrinti neblaivumą. Konstatavimui, jog asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, kad asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad galimybė patikrinti S. A. neblaivumą buvo, taip pat nustatyta, kad jis tai atlikti vengė, todėl konstatuotina, jog S. A. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo protokolas pažeidėjui surašytas už tai, kad jis vengė pasitikrinti neblaivumą, todėl visi pateikti įrodymai ir argumentai dėl to, kad pažeidėjas nagrinėjamu atveju buvo blaivus, negali turėti reikšmės ir šiuo atveju būti vertinami, sprendžiant S. A. atsakomybės už ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą klausimą.

Kaip matyti iš byloje esančių asmens duomenų apie asmens dokumentus, S. A. turi vairuotojo pažymėjimą, išduotą 2013-05-29, Nr. R1120807, suteikiantį teisę vairuoti AM, B1 ir B kategorijų transporto priemones.

Iš byloje esančių transporto priemonės įsigijimo dokumentų matyti, kad keturračio Arctic Cat Cougar (duomenys neskelbtini) variklio galia 26 kw, ir ši keturratė motorinė transporto priemonė priskirtina prie galingųjų keturračių.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodyta, kad galingasis keturratis – tai keturratė motorinė transporto priemonė atviru kėbulu, kuri skirta daugiausia naudoti pramogai arba žemės ūkyje ir važiuoti bekele arba keliais be dangos, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h ir (arba) variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3, bet ne didesnis kaip 1 000 cm3, masė be krovinio didesnė kaip 400 kg, o kroviniams vežti skirtos šios keturratės motorinės transporto priemonės masė be krovinio didesnė kaip 550 kg (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) ir didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 100 kW. To paties įstatymo 23 str. 4 d. 8 p. nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimu patvirtinta teisė vairuoti A ir B kategorijos transporto priemones suteikia teisę vairuoti galinguosius keturračius (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2013 m. sausio 19 d.).

Taigi S. A. turimos kategorijos (AM, B1 ir B) nesuteikia jam teisės vairuoti galingo keturračio.

Kelių eismo taisyklių, nustatančių eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, 14 punkto reikalavimas draudžia vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisės ir neblaiviems, 16 punktas įpareigoja vairuotojus privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, 223 punkto reikalavimai nustato, jog eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą, o 227 punkto nuostatos įpareigoja transporto priemonės valdytojus užtikrinti viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių, priekabų reikiamą techninę būklę, registravimą ir privalomąjį draudimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros vairavimą, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu.

Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. nustatyta administracinė atsakomybė už neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, transporto priemonių vairavimą, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d. nustatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.

Surinkti įrodymai patvirtina S. A. padarytus teisės pažeidimus, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių ir vengė neblaivumo patikrinimo, pažeidė KET 14 p. reikalavimus, pa­da­rė ad­mi­nist­ra­ci­nį tei­sės pa­žei­di­mą nu­ma­ty­tą Lietuvos Respublikos ATPK 129 str.; vairavo keturratį be valstybinės techninės apžiūros, neįregistruotą nustatyta tvarka ir neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, pažeidė KET 223 ir 227 p. reikalavimus, padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. ir 5 d.; patikrinimą atlikusiam policijos pareigūnui nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, pažeidė KET 16 p. reikalavimą, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d.

Skiriant nuobaudą pažeidėjui, teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30² str. 1 d. nuostatomis dėl baudos skyrimo nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį.

Pažeidėjas padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, todėl nuobaudos skiriamos už kiekvieną atskirai. Pažeidimų bylas nagrinėja tas pats teismas, todėl galutinai skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str.).

Papildoma nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. – transporto priemonės konfiskavimas – netaikytina, atsižvelgiant į tai, kad leidimo naudotis keturračiu savininkas nebuvo davęs.

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 33 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

- padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą;

- padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d. ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 8 Eur (aštuonių eurų) baudą;

- padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d, galutinę nuobaudą nustatyti 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Nu­ta­ri­mas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos ga­li bū­ti skun­džia­mas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6030.

Neturint galimybės sumokėti baudą, numatyta teisė per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d. nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą ją išieško antstolis (LR ATPK 314 str. 1 d.).