Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rūtos Miliuvienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir J. R., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Sprendimas motyvuojamas Policijos departamento 2015-09-10 išvada Nr. 5IL-3664 (toliau – Išvada) dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai, kurioje pranešama, kad patikrinus informaciją Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje buvo nustatyta, kad dėl G. G. yra įvestas perspėjimas, jis paskelbtas nusikaltėliu, įtariamu nusikalstamų veikų, susijusių su vogto turto gavimu, vykdymu. Mano, kad informacija neatitinka tikrovės. G. G. buvo sulaikytas Švedijoje, kai svečiavosi pas draugą. Draugo name atlikdami kratą Švedijos pareigūnai rado vogtų daiktų ir suėmė 8 tuo metu name buvusius asmenis. Pareiškėjas 4 mėnesius praleido Švedijos kalėjime, tačiau Švedijos pareigūnai neaptiko jo ryšių su kitais asmenimis, kurie buvo nuteisti. Švedijos Karalystė išmokėjo kompensaciją G. G. ir atsiprašė už nesusipratimą.

Sprendime nurodyti 7 administraciniai teisės pažeidimai per 7 pastaruosius metus. Pareiškėjas 6 kartus viršijo leistiną greitį, ir vieną kartą nepamatęs ženklo, įvažiavo į teritoriją, į kurią lengviesiems automobiliams tam tikromis valandomis draudžiama įvažiuoti. Dėl greičio viršijimo, pareiškėjas gailisi, administracines nuobaudas yra sumokėjęs. Greičio apribojimo pažeidimai įvykdyti vietovėse, kur nėra gyventojų. Į Lietuvos Respubliką atvykusiems žmonėms sunku suprasti, kodėl dviejų eismo juostų kelyje, kuriame nėra nei šalutinio kelio, nei gyvenvietės, nei pėsčiųjų perėjos, įrengtas greičio fiksavimo aparatas ir kelių šimtų metrų atkarpoje greitis krenta nuo 90 km/h iki 40-50 km/h, prieš tai nepastatant greitį mažinančių ženklų.

G. G. santuoka su Lietuvos Respublikos piliete J. R., nėra fiktyvi. Pareiškėjas nesutinka, kad šeimos ryšiai gali būti plėtojami ne tik Lietuvos Respublikoje, nes (duomenys neskelbtini) neseniai vyko karas su Rusijos Federacija, paliaubos nėra paskelbtos, šalyje nesaugu gyventi ir auginti vaikus. Deportuoti iš Lietuvos Respublikos piliečius dėl nepatikrintos informacijos, negalima. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, garantuoja teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Migracijos departamentas turėjo įvertinti, ar tarp pareiškėjo ir sutuoktinės egzistuoja artimas ryšys? ar asmenys yra sukūrę savo namus, kiek laiko gyvena kartu bei ar nėra aplinkybių, kurios paneigtų faktinio šeimos gyvenimo egzistavimą. Pareiškėjas buvęs profesionalus dziudo imtynininkas, žinomas (duomenys neskelbtini) ir už jos ribų, ir yra užsidirbęs užtektinai pajamų, kad galėtų oriai gyventi, todėl jam nebūtina steigti verslą Lietuvos Respublikoje, kad įtiktų Migracijos departamento pareigūnams. Prieš priimdami Sprendimą Migracijos Departamento pareigūnai G. G., nekvietė į pokalbį, neprašė paaiškinti aplinkybių, o rėmėsi informacija kuri neatitinka tikrovės.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329, (toliau – Tvarkos aprašas) 71 punktas įpareigoja įvertinti, ar nėra ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi.

Policijos departamento 2015-09-10 išvadoje Nr. 5-IL-3664 nurodoma, kad Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje nustatyta, kad dėl pareiškėjo yra įvestas perspėjimas, jis paskelbtas nusikaltėliu, įtariamu nusikalstamų veikų, susijusių su vogto turto gavimu, vykdymu. Patikrinus informaciją Šengeno informacinėje sistemoje nustatyta, kad 2015-05-06 Italijos Respublika paskelbė pareiškėjui draudimą atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi pagal 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsnį. Patikrinus duomenis Administracinių teisės pažeidimų registre, nustatyta, kad pareiškėjas per pastaruosius metus padarė 7 Kelių eismo taisyklių pažeidimais (iš jų 6 administraciniai pažeidimai susiję su greičio viršijimu). Dėl to buvo konstatuota, kad pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sistemingu administracinių teisės pažeidimų darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad asmuo akivaizdžiai ignoruoja nustatytas elgesio normas, nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, kelia grėsmę viešajai tvarkai.

Užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai pagal savo kompetenciją nustato tam įgaliotos valstybės institucijos, kurių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas teismo. Nebūtina nustatyti, kad yra konstatuotas visuomenės intereso pažeidimas, užtenka įvertinti, ar užsieniečio elgesys praeityje sudaro realios bei akivaizdžios grėsmės viešajai tvarkai galimybę. Migracijos departamentas laiko, kad galimybė yra akivaizdi, nes, nors pareiškėjas turėjo tik 1 leidimą laikinai gyventi, Lietuvos Respublikoje jau padarė 7 administracinius teisės pažeidimus.

Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika. Santuoka su J. R. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), kurioje užsienietis gyveno iki atvykimo į Lietuvos Respubliką. Tai rodo, kad šeimos ryšiai kūrėsi ir gali būti plėtojami ne tik Lietuvos Respublikoje. Nors nagrinėjant 2014-08-13 pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo iškilę abejonių dėl santuokos fiktyvumo, nesurinkus pakankamai duomenų dėl santuokos fiktyvumo, leidimas laikinai gyventi pareiškėjui išduotas. Patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje apie darbinę veiklą, nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje įdarbintas nebuvo, nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi. Šios aplinkybės svarbios vertinant pareiškėjo integravimąsi į Lietuvos Respublikos socialinį ir ekonominį gyvenimą. Pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika nevertintini kaip stiprūs ir ilgalaikiai.

Pareiškėjas nebuvo pakviestas į pokalbį dėl to, kad surinkus duomenis nekilo abejonių dėl jų tikrumo ir įrodomosios reikšmės, todėl apklausti pareiškėją nebuvo būtinybės. Pareiškėjas skunde teismui nepateikė duomenų, paneigiančių ginčijamo sprendimo išvadas.

Valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą valstybės saugumo ir viešosios tvarkos interesais pripažįstama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama, remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui. Sprendimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – nesuteikti leidimo gyventi užsieniečiams, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

Migracijos departamento atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus. Papildomai paaiškino, kad 2015-11-10 Milano prefektūra pakartotinai įvedė draudimą pareiškėjui atvykti į Šengeno erdvę. Migracijos departamentas neturi duomenų, kad (duomenys neskelbtini) saugumo sąlygos būtų netinkamos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2015-10-23 sprendimo Nr. (15/4-1)3I-1098(00191), kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui G. G., kaip asmeniui, dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, Italijos Respublikos SIS II sistemoje paskelbto draudimo atvykti į Šengeno erdvę, Švedijos Karalystės duomenų Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje, keliančiam grėsmę viešajai tvarkai, bei jo santuokinių, socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje vertinimo.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis G. G. 2014-08-13 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai padavė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi čia gyvena jo sutuoktinė. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad pragyvens iš banko sąskaitoje esančios 12 030 Lt sumos. J. R. įsipareigojo materialiai remti G. G., kol jis gyvens Lietuvoje ir sutiko, kad jis gyventų ir deklaruotų gyvenamąją vietą jai priklausančiame bute. Iš Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyresniosios specialistės 2014-08-14 tarnybinio pranešimo Nr. 10-27-PR5-1144 matyti, kad buvo atlikta G. G. ir J. R. apklausa dėl santuokos įvertinimo. Nustatyta, kad abu sutuoktiniai panašiai atsakė į užduotus klausimus, tačiau įtarimų sukėlė tai, kad jie nebuvo susitikę iki santuokos. Susitiko 2014-06-31, o santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Iškeltos abejonės, ar santuokos sudarymas nėra susijęs su pareiškėjo vykdoma automobilių prekybą, dėl ko jam reikalingas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pasiūlyta santuoką stebėti ateityje. Migracijos Valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyresniosios specialistės 2014-08-26 tarnybiniame pranešime Nr. 10-27-PR5-1193 pažymėta, kad buvo patikrinta pareiškėjo ir J. R. gyvenamoji vieta. Namuose buvusi J. R. motina paaiškino, kad G. G. gyveno savaitę kartu, vėliau išvažiavo.

2014-09-25 raštu Nr. (15/4-8)10K-42774 pareiškėjas informuotas, kad priimtas sprendimas jam išduoti leidimą laikinai gyventi.

2015-08-27 pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikoje gyveno jo sutuoktinė J. R.. G. G. pateikė banko sąskaitos išrašą, kad jis turi 4 002 Eur sąskaitoje. A. R. įsipareigojo suteikti jam gyvenamąją vietą jai priklausančiame bute. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius pateikė užklausimą Policijos departamentui dėl grėsmės viešajai tvarkai įvertinimo. Policijos departamento 2015-09-10 išvadoje Nr. 5-IL-3664 nurodyta, kad G. G. kelia grėsmę viešajai tvarkai. Nustatyta, kad Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje G. G. paskelbtas nusikaltėliu, įtariamu nusikalstamų veikų, susijusių su vogto turto gavimu, vykdymu. Šengeno informacinėje sistemoje Italijos Respublika 2015-05-06 jam paskelbė draudimą atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi. Patikrinus administracinių teisės pažeidimų registre nustatyta, kad G. G. per pastaruosius metus padarė septynis Kelių eismo taisyklių pažeidimus: 2014-08-06 greitų viršijo 35 km/h, 2014-09-09 – 36 km/h, 2014-10-13 – 28 km/h. Už šiuos pažeidimus paskirta 115 eurų bauda, kurios pareiškėjas nesumokėjo. 2014-10-30 pareiškėjas tris kartus viršijo greitų 23 km/h, 48 km/h, 40 km/h. Už šiuos pažeidimus paskirta 173 eurų bauda. 2014-11-15 pareiškėjas nesilaikė kelio ženklo „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimų. Už šį pažeidimą paskirta 14 eurų bauda. Išvada patvirtinta Administracinių teisės pažeidimų registro išrašu.

Iš santuokos liudijimo matyti, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) susituokė su J. R.. Įrašas apie santuoką padarytas 2014-07-29. J. R. yra Lietuvos Respublikos pilietė. Į Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus užklausimą Italijos SIRENE biuras nurodė, kad G. G. įvesto draudimo pagrindas – Milano prefektūros 2015-05-06 sprendimas palikti teritoriją per 5 dienas, o priemonės galiojimo laikas – 5 metai. Pareiškėjas per advokatą 2015-09-10 Milano centrinei policijos nuovadai yra padavęs skundą atšaukti dekretą dėl jo deportacijos iš šalies, kadangi į Italiją jis atvyko turėdamas 2014-10-24 Lietuvos Respublikos išduotą leidimą gyventi. Kompetentingų institucijų pažymos rodo, kad G. G. nėra skolingas valstybės biudžetui, muitinei ir valstybinio socialinio draudimo fondui.

Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2015-10-23 priėmė sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1098(00191), kuriuo atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui G. G.. Sprendime pažymėta, kad buvo nustatyta, jog Šengeno informacinėje sistemoje Italijos Respublika buvo įvedusi perspėjimą dėl G. G. neįsileidimo iki 2018-05-06 tuo pagrindu, kad G. G. nelegaliai atvyko ir gyveno Italijos teritorijoje. 2015-10-22 Šengeno informacinėje sistemoje nebuvo įvesta perspėjimų dėl draudimo G. G. atvykti ar apsigyventi. 2015-09-10 Policijos departamento išvadoje Nr. 5-IL-3664 pranešta, kad Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje nustatyta, kad G. G. paskelbtas nusikaltėliu, įtariamu nusikalstamų veikų, susijusių su vogto turto gavimu, vykdymu. Patikrinus administracinių teisės pažeidimų registre nustatyta, kad G. G. per pastaruosius metus padarė septynis Kelių eismo taisyklių pažeidimus: 2014-08-06 greitų viršijo 35 km/h, 2014-09-09 – 36 km/h, 2014-10-13 – 28 km/h. Už šiuos pažeidimus paskirta 115 eurų bauda, kurios pareiškėjas nesumokėjo. 2014-10-30 pareiškėjas tris kartus viršijo greitų 23 km/h, 48 km/h, 40 km/h. Už šiuos pažeidimus paskirta 173 eurų bauda. 2014-11-15 pareiškėjas nesilaikė kelio ženklo „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimų. Už šį pažeidimą paskirta 14 eurų bauda. Sprendimas priimtas remiantis Tvarkos aprašo 12.6 ir 13.4 punktais. Vertinant šeimos ryšius pastebėta, kad santuoka su J. R. sudaryta (duomenys neskelbtini), šeima vaikų neturi, pareiškėjas nedirba, todėl šeimos ryšiai gali būti plėtojami ne tik Lietuvoje, o socialiniai ryšiai įvertinti kaip neilgalaikiai.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas tam, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašas, patvirtintas vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329.

Pakeisti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentas atsisakė ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, numatančiu, kad atsisakoma išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pareiškėjo atžvilgiu pasiremta jo keliama grėsme viešajai tvarkai.

Leidimų laikinai gyventi išdavimo ir keitimo sąlygose, numatytose ĮUTP 26 straipsnyje, be kita ko nurodoma, jog leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas. Šengeno sienų kodekso, nustatyto 2006 m. kovo 15 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 562/2006, 5 straipsnio 1 dalyje nustatomos trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos, tarp kurių e papunktyje įtvirtinta, jog atvykstantis užsienietis negali būti laikomu keliančiu grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse neturi būti įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių. Leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindai yra įtvirtinti ĮUTP 40 straipsnyje, kuriame detaliai išvardintos aplinkybes, kurios turi būti patvirtinamos konkrečiu tikslu išduodant leidimą laikinai gyventi.

Taigi, asmuo pretenduojantis gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turi atitikti tokio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, nustatytas ĮUTP 26 straipsnyje, turi įrodyti esant leidimo laikinai gyventi suteikimo pagrindus, nustatytus ĮUTP 40 straipsnyje ir jo atžvilgiu neturi būti nustatomos ĮUTP 35 straipsnyje išvardintos aplinkybės, tame tarpe turi būti įsitikinta, jog asmuo nekelia grėsmės viešajai tvarkai. Tvarkos aprašo 58 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą arba užsieniečio prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, privalo nustatyti, ar nėra ĮUTP nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Taigi, grėsmės valstybės saugumui buvimo įvertinimas yra būtina leidimo laikinai gyventi pakeitimo procedūros dalis. Net ir tuo atveju, kai asmuo atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus, tačiau yra nustatomos aplinkybės, kurioms esant paneigiama kuri nors leidimo laikinai gyventi sąlyga, numatyta ĮUTP 26 straipsnyje ar nustatoma ĮUTP 35 straipsnyje įtvirtinta aplinkybė, leidimas laikinai gyventi negali būti išduotas.

Aplinkybė, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai patvirtinta Policijos departamento 2015-09-10 išvada. Iš šios išvados matyti, kad pareiškėjas sistemingai daro nusižengimus viešajai tvarkai. 2014 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais 7 kartus pažeidė Kelių eismo taisykles. Visi administraciniai teisės pažeidimai vertintini kaip ypatingai šiurkštūs. Pareiškėjas labai daug viršija nustatytą greitį, tuo keldamas didelį pavojų kitiems visuomenės nariams. Pareiškėjo aiškinimai apie netinkamas Kelių eismo taisyklių nuostatas rodo jo požiūrį į Lietuvos Respublikoje galiojančią tvarką. Eismo reguliavimas Lietuvos Respublikoje yra nusistovėjęs ir jokių problemų tinkamai besielgiantiems vairuotojams nekelia. Itin gausūs ir sunkūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra ne eismo reguliavimo, o nenorėjimo paklusti tvarkai pasekmė. Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje įvestas Švedijos Karalystės parspėjimas, kad G. G. paskelbtas nusikaltėliu, įtariamu nusikalstamų veikų, susijusių su vogto turto gavimu. Skunde pareiškėjas nurodė, kad šis įrašas yra neteisingas ir jis pateiks dokumentus, kad įtarimai jam buvo panaikinti ir sumokėta kompensacija. Tokių dokumentų pareiškėjas nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jo atstovė jokių su tuo susijusių aplinkybių negalėjo paaiškinti. Kaip matyti iš Policijos departamento 2015-12-21 rašto Nr. 5-S-13178, perspėjimas iki šiol yra įvestas.

Nors pareiškėjas ir pateikė skundą dėl Milano prefektūros į SIS II sistemą įvesto 2015-05-06 sprendimo palikti teritoriją per 5 dienas, tačiau duomenų apie šio skundo nagrinėjimo eigą teismui nepateikė. Kaip matyti iš atsakovo į teismo posėdį pateiktų SIS II sistemos duomenų, pareiškėjo atžvilgiu 2015-11-10 Italijos Respublika vėl yra įvedusi draudimą atvykti į Šengeno erdvę. Dėl šio draudimo pareiškėjas paaiškinimų nepateikė.

Sprendimas dėl leidimo gyventi nepratęsimo sukelia asmeniui rimtas pasekmes, kadangi jis netenka teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, kurią turėjo iki šiol. Toks asmens teisių apribojimas turi būti objektyviai pateisinamas ir proporcingas jo padarytiems pažeidimams. Įvertintina tai, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyvena tik kiek daugiau nei metus, nuo 2014 metų. Lietuvos Respublikoje jis nedirba, mokesčių nemoka. Iš jo paties paaiškinimų matyti, kad jis prekiauja automobiliais, tačiau šią savo veiklą vykdo ne Lietuvoje. Pareiškėjas nekilnojamojo turto neturi. Jis kartu su žmona ir dar dviem asmenimis registruotas nedideliame bute. Pareiškėjo teiginiai, kad jis neturi reikalo dirbti, nes turi pakankamai lėšų pragyvenimui paneigiami tuo, kad jis realiai vykdo veiklą ir Migracijos departamentui pateiktuose sąskaitų išrašuose nurodo nedideles pinigų sumas. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo vykdomos ekonominės veiklos šalį. 2014-08-13 Apklausos lape dėl sudarytos santuokos įvertinimo pareiškėjas nurodo, kad jis perka automobilius Vokietijoje ir Italijoje, o parduoda (duomenys neskelbtini). Kur registruota ekonominė veikla ir mokami mokesčiai pareiškėjas nenurodė.

Pareiškėjas teigia, jog jis gyvena santuokoje su J. R., tačiau byloje esantys duomenys rodo, jog šie santykiai išimtinai nėra susiję su Lietuvos Respublika. Šeimoje su J. R. pareiškėjas vaikų neturi. Duomenimis nėra pagrįsta, kad jis realiai gyvena su J. R. santuokinį gyvenimą. 2014-08-13 apklausos rodo, jog pareiškėjas su J. R. susipažino internete, susitarė susituokti vienas kito nematę, nes įvyko antrą dieną ((duomenys neskelbtini)), kai J. R. atvyko į (duomenys neskelbtini) (2014-06-31). Sutuoktiniai mažai žino vienas apie kitą, negali nurodyti, koks išsilavinimas, iš kokių pajamų gyvena ir pan. 2015-08-26 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-08-26 G. G. jau buvo išvykęs. A. R. nurodė, kad jis gyveno tik apie savaitę. Teismo šaukimas pareiškėjui neįteiktas. J. R. bylos nagrinėjimu nesidomėjo, atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Jeigu ji norėtų palaikyti santuokinius ryšius, toks elgesys būtų nesuprantamas. Nors pareiškėjo atstovė nurodė, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu sirgo, tačiau duomenų nepateikė, taigi, negalima patvirtinti, ar pareiškėjas šiuo metu yra Lietuvoje. Taip pat nenustatyta, kad jis Lietuvos Respublikoje palaikytų artimesnius socialinius ryšius su kitais asmenimis. Jokie asmenys ar organizacijos, su kuriais pareiškėjas bendrautų ar dalyvautų jų veikloje, teismui nebuvo nurodyti.

Vertinant leidimo laikinai gyventi nepakeitimo pasekmes atsižvelgtina ir į kitas su pareiškėjo asmeniu susijusias aplinkybes, o būtent jo šeiminę padėtį, galimybę su šeima gyventi užsieniečio kilmės valstybėje, į pareiškėjo buvimo Lietuvoje trukmę, taip pat į laiką, kuris praėjo nuo pažeidimo padarymo ir asmens elgesį tuo laikotarpiu, į susijusių asmenų pilietybes, tame tarpe santuokos trukmę bei kitas aplinkybes, rodančias, ar sudaryta santuoka yra nefiktyvi. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-02-11 sprendime byloje B. prieš Šveicariją teismas nurodė, kad sprendžiant, ar asmens išsiuntimas iš valstybės yra būtinas demokratinėje visuomenėje pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją: turi būti atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, į pareiškėjo buvimo priimančioje valstybėje, iš kurios norima išsiųsti, trukmę, taip pat į laiką, kuris praėjo nuo pažeidimo padarymo ir asmens elgesį tuo laikotarpiu, į susijusių asmenų pilietybes, pareiškėjo šeiminę situaciją, įskaitant santuokos trukmę bei kitas aplinkybes, rodančias, ar sudaryta santuoka yra nefiktyvi; taip pat į tai, ar asmens sutuoktinis žinojo apie padarytą pažeidimą šeimos santykių sukūrimo metu, ar yra šeimoje vaikų, ir koks jų amžius. Taip pat vertintinas ir sunkumų, su kuriais susidurtų sutuoktinis pareiškėjo kilmės valstybėje, rimtumas, tačiau vien tik tas faktas, kad asmuo susidurs su tam tikrais sunkumais lydėdamas savo sutuoktinį, negali užkirsti kelio išsiuntimui.

Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) negali gyventi dėl to, kad ten vyksta karas ir nėra saugu, tačiau jokių konkrečių aplinkybių, kodėl pareiškėjas su žmona negali gyventi (duomenys neskelbtini) nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodyta. Pareiškėjas nuolat gyveno (duomenys neskelbtini), iš kurios galėjo išvykti po santuokos su J. R. sudarymo, palaiko ekonominę veiklą (duomenys neskelbtini), ten parduoda Vakarų Europoje pirktus automobilius. Tarptautinės organizacijos sprendimų dėl apsaugos reikalingumo iš (duomenys neskelbtini) išvykusiems asmenims nėra priėmusios, todėl argumentai dėl šalies pavojingumo atmetami.

Įvertinus tai, kad pareiškėjas iš esmės neturi socialinių ryšių su Lietuvos Respublika, santuokinius ryšius gali plėtoti ne tik Lietuvos Respublikoje, sistemingai daro itin pavojingus administracinius teisės nusižengimus, jo atžvilgiu įvestas draudimas atvykti į Šengeno erdvę bei perspėjimas Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje, Migracijos departamento 2015-10-23 sprendimas Nr. Nr. (15/4-3) 3I-1098 (00191) dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui G. G. pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjo skundas atmetamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punkto pagrindu. Kaip susijęs atmetamas ir reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsniais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.