Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

dalyvaujant pareiškėjui P. T., pareiškėjai D. T., pareiškėjų P. T., D. T. atstovui advokatui R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų P. T., D. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. M., D. T., VĮ Turto bankas. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Faktas nustatytinas V. T. palikimui priimti.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas prašė pareiškimą tenkinti, pagrįsdamas iš esmės pareiškime nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Nagrinėjamos bylos atveju palikėja, nebuvo sudariusi testamento. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Pareiškėjų atstovo pasisakymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai bei pareiškėjų paaiškinimai patvirtina faktą, kad pareiškėjas po savo tėvo mirties palikimą priėmė faktiškai jį valdydami (LR CPK 178 str.). Yra visos aplinkybės, lemiančios būtinybę nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą: prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, nes nustačius, kad pareiškėjas faktiškai priėmė palikimą, atsiras teisiniai paveldėjimo santykiai.

Butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo įgyti pareiškėjų motinos A. T. vardu ir nekilnojamo turto registre buvo įregistruoti pareiškėjų motinos A. T. vardu, tačiau butai buvo įgyti A. T. ir V. T. santuokos galiojimo metu, dėl to lygiomis dalimis po 1/2 dalį priklausė pareiškėjų tėvams V. T. ir A. T.. Po A. T. mirties, jos palikimo priėmimas buvo įformintas notarui pateikiant pareiškimą dėl A. T. palikimo priėmimo. Pareiškėjų tėvui V. T., nors ir priklausė pirmiau nurodytų būtų 1/2 dalys, tačiau po V. T. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl V. T. palikimo priėmimo, jo palikimo priėmimas yra neįformintas. P. P. T. nuo palikėjo V. T. mirties gyveno (duomenys neskelbtini), mokėjo komunalinius mokesčius, dėl to faktiniu valdymu priėmė palikėjo V. T. palikimą.

Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. T. priėmė butus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), faktiškai juos valdydamas po tėvo V. T. mirties. Teismas negali pripažinti, kad abu butai pilnai buvo priimti faktiniu valdymu. Teismas pažymi, jog šių butų viena antroji dalis, kurios priklausė pareiškėjų motinai A. T. buvo priimtos kreipiantis į notarą, dėl to faktiniu valdymu buvo priimta likusi šių būtų 1/2 dalis, priklausiusi pareiškėjų tėvui V. T.. Teismas pažymi, jog neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tačiau pareiškėjai pareiškime formuluodami dalyką įvardina du butus, dėl to teismas negali tenkini pareiškimo dalyko taip kaip jis suformuluotas. Kadangi palikimą galima priimti tik visą, jo skaidyti į dalis negalima, dėl to pareiškimas tenkintinas nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas P. T. priėmė palikėjo V. T. palikimą faktiniu valdymu po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad nėra duomenų, kad kiti asmenys turtą paveldėjo, suinteresuoti asmenys iki šiol nesikreipė į teismą dėl termino palikimui priimti pagal įstatymą ar kitais pagrindais todėl, darytina išvada, kad šioje byloje nustatytinas faktas gali sukelti teisines pasekmes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268, 270 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. T., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė faktiškai valdydamas palikimą, atsiradusį po jo tėvo V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Juridinis faktas nustatytas V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.