Telšių apylinkės teismo sprendimas

2016-12-05 · Civilinė byla Nr. 2YT-1705-1008/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-05
Bylos Nr.
2YT-1705-1008/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Maneikienė
Pareiškėjas
Z. Š.
Suinteresuotas asmuo
S. G., B. Š., V. Š., Valstybės įmonei
Advokatai
Virginijus Gžimaila
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 5 d.Naujoji Akmenė
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Maneikienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ilonai Digrylienei,dalyvaujant pareiškėjai Z. Š., jos atstovui advokatui Virginijui Gžimailai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. G., B. Š., V. Š., Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Z. Š. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio – K. Š., mirties – (duomenys neskelbtini), per 3 mėnesius faktiniu valdymu priėmė jo palikimą. Pareiškime nurodė, jog po sutuoktinio mirties liko ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį ji faktiniu valdymu per tris mėnesius priėmė – rūpinosi turtu kaip savo, valdė šio turto dokumentus, jame gyvena, prižiūri. Butas įgytas santuokoje, todėl kita dalis priklauso jai nuosavybės teise. Į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, testamentų nerasta, kitų įpėdinių nėra. Juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga nustatyti paveldėjimui.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybei, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo K. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K. Š. paveldimo turto priėmimą valdyti. Prašė pareiškėjos Z. Š. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje pareiškėja Z. Š. prašė pareiškimą tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad po sutuoktinio mirties likusi gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), padarė remontą, pakeitė langus ir duris. Buvo susidaręs įsiskolinimas už butą, tačiau sudariusi sutartį dėl skolos mokėjimo dalimis, kreditorinį įsiskolinimą baigia sumokėti. Vaikai pretenzijų į turtą nereiškia, bute lankosi, jiems priklausančią buto dalį sutinka pasidalinti po jos mirties.

Teismo posėdyje pareiškėjos Z. Š. atstovas advokatas Virginijus Gžimaila pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių, perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos Z. Š. sutuoktinis K. Š.. Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarė Stasė Martinaitienė 2016 m. liepos 14 d. išduodama liudijimą paliudijo, jog (duomenys neskelbtini) mirus K. Š., pareiškimo dėl palikimo priėmimo Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarei niekas nepadavė. Paveldėjimo byla nėra užvesta. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nuosavybės teisė į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruota K. Š..

Pareiškėja Z. Š. santuokoje su sutuoktiniu K. Š. pragyveno virš 40 metų nuo (duomenys neskelbtini) jo vardu registruotame, tačiau abiem bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu registruota pareiškėjos gyvenamoji vieta, o iki mirties šiuo adresu buvo registruota ir sutuoktinio K. Š. gyvenamoji vieta.

Pažymėtina, jog įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame bute, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Byloje esantys įrodymai, pareiškėjos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Z. Š. po K. Š. mirties priėmė velioniui priklausiusio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį.

Nagrinėjamu atveju Z. Š. elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, nes ji, kaip įpėdinė, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Z. Š. po K. Š. mirties, paveldėtą turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo, todėl darytina išvada, kad Z. Š. po K. Š. mirties faktinio valdymo būdu priėmė K. Š. palikimą.

Pažymėtina, jog nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, teismas neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjos Z. Š. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į K. Š. turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 443, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. Š. , a. k. (duomenys neskelbtini), po K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė K. Š. palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjos Z. Š. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į K. Š. turtą.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Daiva Maneikienė