Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. A. pareiškimą dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo; suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. A. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į S. A. pareiškimą prašė jį atmesti, kadangi Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose buvo įtvirtinta 1991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme. Šiame įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sąlygos ir tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo turtas buvo privatizuotas įstatymų nustatyta tvarka, priešingai – pareiškėjas pareiškime teismui pripažino, kad „kadangi (duomenys neskelbtini) stovėjo niekieno nenaudojamas bei apleistas gyvenamasis namas, todėl ((duomenys neskelbtini) seniūnija) neprieštaravo, kad aš įsikelčiau į šį namą, jame gyvenčiau, juo rūpinčiausi bei prižiūrėčiau“ (CPK 187 str.). Pažymėtina, jog nėra jokių duomenų apie turto priklausomybę Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, todėl kritiškai teisiškai vertintinas pareiškėjo nurodomas seniūnijos sutikimas leisti naudotis jai nepriklausančiu turtu. Be to, turto statybos ir pabaigos laikotarpis (kadastrinėje byloje nurodoma 1950 m.) yra tarybinis laikotarpis, todėl, tikėtina, kad turtas priklausė valstybiniam ir visuomeniniams fondams, t. y. buvo viešoji nuosavybė. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodomas turtas sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu. Taigi, nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ginčo turtas nebuvo privati asmenų nuosavybė, o galėjo būti valstybės arba savivaldybės nuosavybė. Jau minėta, kad kasacinio teismo praktikoje yra aiškiai pasisakyta, jog tais atvejais, kai statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.

Pareiškėjas S. A. teismo posėdyje paaiškino, kad kai sudegė jo motinos namas, neturėjo kur gyventi. Kaime stovėjo tuščias namas, todėl kreipėsi į seniūniją dėl gyvenamosios vietos suteikimo. Jam buvo leista tame name gyventi. Tai buvo maždaug 2004-2005 metais. Iki tol gyveno tame pačiame kaime per tris namus nuo apleisto namo. Tame name seniai niekas negyveno. Stogas buvo įkritęs, langų, durų nebuvo. Kaime gyveno nuo vaikystės. Neprisimena, kad ten kas nors kada nors gyventų. Seniūnija jokių namo dokumentų jam nedavė. Kolūkio toje vietoje nebuvo, todėl namas negalėjo priklausyti kolūkiui ar kokiam nors ūkiui. Matomai kažkada tame name kažkas gyveno, mirė ir namas liko apleistas. Kai apsigyveno šitame name, pajungė elektros energiją, įstatė langus, duris. Sudegusio namo neatstatė. Name gyvena kartu su žmona. Po gaisro name apsigyveno su motina ir su broliu, dar nebuvo vedęs. Motina ir brolis jau yra mirę. Per visą laiką niekas jam jokių pretenzijų dėl namo nereiškė.

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas Dainius Vinciūnas paaiškino, kad pareiškėjas ginčo namą nei pirko, nei privatizavo. Namo statybos metai yra 1950 m., todėl namas galėjo priklausyti viešajam nuosavybės fondui. Leidimas apsigyventi name nėra pagrindas įteisinti nuosavybę. Pagal praktiką, net jei valstybė neįgyvendina savo teisės į nuosavybę, tai nereiškia, kad valstybė nuosavybės atsisako. Paprastai apie tokius nekilnojamojo turto objektus Turto bankas sužino tik tuomet, kai asmenys kreipiasi į teismą. Savarankiškų įrodymų Turto bankas neturi, atlieka tik valstybės įgalioto atstovo funkciją. Neturi duomenų, kad namas anksčiau priklausė valstybei, todėl prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2023-02-19 sudaryta gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla.

Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinius pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), neįregistruotos.

Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2024-01-18 rašte nurodyta, kad gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkiniai pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nėra Šalčininkų rajono savivaldybės nuosavybė. Minėti pastatai nebuvo perduoti Šalčininkų rajono savivaldybei.

Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos rašte pažymėta, kad duomenys apie tai, kad (duomenys neskelbtini) Šalčininkų r. sav. teritorijoje buvo įsteigtas kolūkis ir minėtas kolūkis (duomenys neskelbtini) turėjo/valdė nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir gyvenamąjį namą bei ūkio pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos archyvui neperduoti.

Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023-10-12 rašte nurodyta, kad S. A., gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nėra, namas yra sudegęs, namas priklausė jo tėvui E. A., gim. (duomenys neskelbtini). S. A. gyvenamoji vieta šiame name deklaruota nuo 1990-12-12. Faktinė S. A. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), šiuo adresu jis gyvena nuo to laiko, kai sudegė S. A. tėvo namas. Duomenų apie įregistruotą gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus seniūnija neturi.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2024-03-28 rašte nurodyta, kad Departamentui patikrinus 2009 m. gegužės mėn. palydovo nuotraukas programoje „Google Earth Pro“, nustatyta, kad minėti statiniai, žemės sklype stovėjo. Vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 7 str. 3 d. nuostatomis, Departamentas patikrino Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ,,Infostatyba“ (toliau – Infostatyba) esančius duomenis ir nenustatė, kad pastatams, gyvenamajam namui (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), bei ūkiniams pastatams (un. Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), surašyti savavališkos statybos aktai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas S. A. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos leidimu apytiksliai 2004-2005 metais apsigyveno ginčo name sudegus jo tėvo E. A. namui, kuriame jis iki tol gyveno. Pareiškėjas daugiau kaip 10 metų teisėtai, sąžiningai, atvirai bei nepertraukiamai valdo šį gyvenamąją namą bei prie jo esančius ūkinius pastatus. Pareiškėjas moka komunalinius mokesčius už minėtam nekilnojamajam turtui teikiamas paslaugas. Jokių asmenų nuosavybės teisės į šiuos pastatus nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija patvirtino, kad nėra šių nekilnojamojo turto objektų savininkė, taip pat nurodė, kad neturi duomenų, kad toje vietovėje būtų įsteigtas kolūkis, kuriam galėjo priklausyti ginčo namas su ūkiniais pastatais. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija nurodė, kad neturi duomenų apie šį gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. Savavališkos statybos aktai ginčo turtui nebuvo surašyti. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas taip pat nepateikė duomenų, kad gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), priklausytų valstybei. Per visą nekilnojamojo turto objektų valdymo laikotarpį pretenzijų dėl valdomo turto S. A. niekas nepareiškė. Kitų galimų pretendentų dėl teisių į pareiškėjo valdomą turtą neatsirado ir teismui CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka paskelbus apie bylos nagrinėjimą specialiame interneto tinklalapyje.

Teismas pažymi, kad nuosavybės teisė į pastatus įgyjamosios senaties būdu atsiranda suėjus 10 metų nekilnojamojo daikto teisėto valdymo terminui (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo teigimu jis (duomenys neskelbtini), esančiame name apsigyveno maždaug 2004-2005. Tiksli ginčo pastatų valdymo pradžios data byloje nėra nustatyta, todėl nesant tikslių duomenų apie pastatų valdymo pradžią, šia data laikytina artimiausių metų pirmoji diena, t. y. 2006-01-01.

Taigi apibendrindamas išdėstyta teismas pripažįsta, kad S. A. (duomenys neskelbtini), esančius nekilnojamuosius daiktus, t. y. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinius pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo sąžiningai, taip pat sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdo šiuos nekilnojamuosius daiktus ne mažiau kaip dešimt metų, byloje neįrodyta, kad ginčo turtas priklausytų kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise, per visą valdymo laikotarpį ginčo turto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktus, bet nė karto šia galimybe nepasinaudojo, todėl atsižvelgdamas į išdėstyta ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti faktą, kad pareiškėjas S. A. pagal įgyjamąją senatį nuo 2016-01-01 įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini), esančius nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinius pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį nuo 2016-01-01 įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini), esančius nekilnojamuosius daiktus:

- ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Fakto nustatymas reikalingas nuosavybės teisių įregistravimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.