Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-02-23 · Civilinė byla Nr. 2-476/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-23
Bylos Nr.
2-476/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Konstantinas Gurinas
Ieškovas
A. R.
Trečiasis asmuo
R. K., akcinė bendrovė DNB bankas
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-476/2012Procesinio sprendimo kategorija: 110.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. R. – K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-78-431/2012 pagal A. R. – K. skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu (atsakovas – bankrutuojanti A. R. tikroji ūkinė bendrija „Sirventa“, tretieji asmenys: R. K., akcinė bendrovė DNB bankas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. R. – K. kreipėsi į teismą ir skundu prašė pripažinti negaliojančiu bankrutuojančios A. R. TŪB „Sirventa“ kreditorių susirinkimo nutarimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių pradinės kainos nustatymo. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė bankrutavusios A. R. TŪB „Sirventa“ bankroto administratoriaus paskelbtų varžytynių dėl nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), vykdymą iki kol įsiteisės sprendimas šioje byloje.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo AB DNB bankas pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo bei prašė įpareigoti A. R. – K. per 7 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos pateikti 5 174,40 Lt dydžio banko garantiją arba šią sumą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti. Nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių banko kreditorinis reikalavimas nebus patenkintas dar mažiausiai pusę metų, kas reiškia, jog bankas negalės naudotis lėšomis, kurias gautų už iš varžytynių parduotą turtą. 2011 m. spalio mėnesį suteiktų naujų paskolų nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams metinių palūkanų norma vidutiniškai sudarė 5,39 proc. Atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas 2011 m. spalio 27 d. nustatė, jog bankui įkeistas turtas bus parduodamas už pradinę 192 000 Lt kainą, bankas savo nuostolius, kilsiančius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apskaičiavo sekančiai: 192 000 Lt (pradinė turto pardavimo kaina) x 5,39 % (vidutinė palūkanų norma) x 0,5 (skundo nagrinėjimo vidutinė trukmė) = 5174,40 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi trečiojo asmens AB DNB banko prašymą tenkino ir įpareigojo ieškovę A. R. – K. per 10 dienų terminą nuo šios nutarties nuorašo įteikimo ieškovei dienos pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius trečiojo asmens nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, įmokant į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą piniginį užstatą 5174,40 Lt sumai trečiojo asmens AB DNB banko galimų nuostolių atlyginimui užtikrinti arba pateikti šiai sumai banko garantiją. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs trečiojo asmens prašyme dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, išdėstytas aplinkybes sprendė, kad trečiojo asmens prašomas užtikrinti galimų nuostolių faktas ir dydis šioje situacijoje yra teisingas, ekonomiškas, nepažeidžiantis šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė A. R. – K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti trečiojo asmens AB DNB banko prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Nurodo šiuos argumentus:

1. Ieškovė gali būti įpareigojama užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti trečiojo asmens AB DNB banko nuostolių atlyginimą tik esant realiai galimybei tokiems nuostoliams atsirasti ar jiems jau atsiradus ir esant tikimybei, kad nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas ar pasidarys neįmanomas, tačiau minėtas aplinkybes pagrindžiančių duomenų trečiasis asmuo AB DNB bankas byloje nėra pateikęs, o skundžiama nutartis yra nemotyvuota.

2. Tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Tačiau pirmosios ginčo buto varžytynės neįvyko, kadangi nedalyvavo nė vienas pirkėjas, todėl nėra pagrindo teigti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių butas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų parduotas. Be to, bankui buvo siūloma perimti po pirmųjų varžytynių neparduotą turtą, tačiau jis tai daryti atsisakė ir savo valia atitolino savo kreditorinio reikalavimo patenkinimą bei prisiėmė su tuo kylančią riziką.

3. Nagrinėjamu atveju buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimas apskritai nebuvo atliktas, o turto pardavimas už nepagrįstai mažą kainą galimai sąlygotų tiek bankrutuojančios A. R. TŪB „Sirventa“ tikrųjų narių, tiek įmonės kreditorių interesų pažeidimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad sustabdžius bankui įkeisto buto pardavimą iš varžytynių, bankas negalės naudotis lėšomis, kurias gautų už iš varžytynių parduotą turtą, kas reiškia negautas palūkanas. Bankas prašė nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo todėl, jog uždrausta turtą pardavinėti 2011 m. lapkričio 28 d. paskelbtose varžytynėse. Taigi tai nėra susiję su 2011 m. spalio 11 d. neįvykusiomis varžytynėmis. Tuo tarpu, jeigu išieškotojas nesutinka perimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą turtą, tai savaime nereiškia, kad išieškotojas prisiima riziką dėl skolos padengimo, nes tai sąlygotų papildomus banko nuostolius, susijusius su turto saugojimu, pardavimu ir pan.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo R. K. sutinka su atskiruoju skundu. Nurodo, kad bankui ne vieną kartą buvo siūlyta perimti ginčo butą rinkos kaina ir leisti išmokėti šią sumą dalimis per protingą terminą, tačiau banko atstovai tokį pasiūlymą kiekvieną kartą atmesdavo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas bankrutuojanti A. R. TŪB „Sirventa“ prašo klausimą dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas.

Atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo instituto taikymas galimas nustačius dvi esmines sąlygas, t. y. kad konkretūs nuostoliai gali realiai atsirasti ir kad nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, tačiau teismas neprivalo turėti neginčijamų įrodymų, nei kad nuostoliai būtinai atsiras, nei kad jų atlyginimas būtinai bus apsunkintas, o šias išvadas daro atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu.

Nagrinėjamu atveju galimus kilti nuostolius trečiasis asmuo AB DNB bankas grindė negautomis pajamomis dėl sustabdyto įkeisto turto realizavimo, atsižvelgiant į banko, kaip kredito įstaigos, veiklos tikslus (gauti palūkanas už skolinamus pinigus), kas patvirtina realiai galimus atsirasti trečiojo asmens nuostolius. Tuo tarpu, nors atsakovė teigia, kad galbūt ginčo butas apskritai antrose varžytinėse nebūtų parduotas, tačiau tokiu būdu ji prieštarauja pati sau, nes būtent jos prašymu buvo sustabdytas buto, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimas (35 – 36 b. l.). Be to, nors ieškovė pripažįsta, kad pirminės varžytinės neįvyko dėl to, kad nedalyvavo nei vienas pirkėjas, tačiau pati, pasinaudodama savo procesine teise, ginčija kreditorių nutarimą, kuriuo nustatyta pradinė iš varžytinių parduodamo buto (kuriame gyvena pati ieškovė; 60 b. l.) kaina, nors dėl šio ginčo esmės teisėjų kolegija šiuo metu nepasisako. Tuo tarpu teigti, kad bankas, jau po pirmų neįvykusių varžytinių neperėmęs iš varžytinių parduodamo ginčo turto, prisiėmė su tuo kylančią riziką, nėra pagrindo (CPK 719 str. 3 d., 723 str.). Ieškovė yra bankrutuojančios A. R. TŪB „Sirventa“ tikroji narė, kuri subsidiariai atsako už bankrutuojančios įmonės prievoles (CK 2.50 str. 4 d.), todėl vien šis faktas nagrinėjamu yra pakankamas konstatuoti, jog nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, nes šio fakto įtakos ieškovės galimybei atlyginti nuostolius pastaroji nepaneigė (CPK 12, 178 str.).

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo. Kita vertus, ieškovei nustatytinas naujas terminas nuostolių atlyginimo užtikrinimui, nustatytam Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio d. nutartimi, pateikti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį nepakeistą.

Nustatyti ieškovei A. R. – K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi nustatytam įpareigojimui įvykdyti.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKonstantinas GurinasGintaras Pečiulis