- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- I-4348-423/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2-4).
Pareiškėjas skunde ir atsikirtime (b. l. 77-78) nurodė, kad buvo kalinamas Pravieniškių PN patalpose netinkamomis, teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiomis sąlygomis, laikotarpiu nuo 2014-05-12 iki 2019-03-06. Paaiškino, kad gyvenamojoje patalpose trūko ploto, jos buvo nesuremontuotos, grindys išklotos popierinėmis plokštėmis. Nebuvo ventiliacijos, veisėsi buitiniai parazitai. Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, fiziniais negalavimais. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 8-15) nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno 11 būrio 3 brigadoje, kurioje jam užteko gyvenamojo ploto pagal teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad pataisos namai yra ne kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių bendrabučio tipo patalpose nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Švarą gyvenamosiose patalpose turi palaikyti patys nuteistieji, tam jiems išduodamos valymo priemonės. Patalpos vėdinamos per atvirus langus ir ventiliacines angas. Pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, kuri nuolat atlieka buitinių parazitų naikinimą gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjas nesikreipė nei į pataisos namų administraciją, nei į medikus ar Psichologinę tarnybą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų sukeltos žalos. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti. Prašė skundą atmesti ir taikyti ieškinio senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2014-05-12 iki 2019-03-06.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-26 nutartį byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį byloje Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį byloje Nr. A662-3116/2011).
LVAT 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011 yra išaiškinęs, kad žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovė šį terminą prašo taikyti. Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2014-05-12 iki 2019-03-06, o skundą teismui pateikė 2019-03-12 (b. l. 5). Svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis teisminės gynybos, nenurodė. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 2 dalimi, senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas nuo 2016-03-12 iki 2019-03-06.
Pareiškėjas teigia, kad minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į 11 būrio 3 brigadą, kurios plotas - 31,74 kv. m (b. l. 16). Atsakovės atstovas pažymoje nurodo, kad šiame miegamajame yra 10 miegamųjų vietų, tačiau, vadovaujantis turimais žiniaraščių duomenimis, faktiškai šioje patalpoje gyveno: nuo 2016-03-12 iki 2016-08-25 10 asmenų, nuo 2016-08-25 iki 2016-08-26 11 asmenų, nuo 2016-08-26 iki 2018-04-10 10 asmenų, nuo 2018-04-10 iki 2019-03-06 8 asmenys (b. l. 42). Nors pareiškėjas teigia, kad iki 2016-10-16 gyveno su dar 19 asmenų, jokių tai pagrindžiančių ir atsakovės atstovo pateiktus duomenis paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl teismas vadovaujasi byloje esančiais dokumentais ir konstatuoja, kad pareiškėjui visu ginčo laikotarpiu teko nuo 3,1 iki 3,9 kv. m ploto, išskyrus vieną dieną – 2016-08-25, kuomet 3 brigadoje gyveno 11 asmenų ir pareiškėjui teko 2,88 kv. m ploto (mažiau, nei numato Taisyklės).
Skunde nurodoma, kad gyvenamojoje patalpoje trūko ventiliacijos, veisėsi kenkėjai, grindų, sienų ir lubų būklė buvo netinkama.
Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN yra sudarę sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b. l. 68-71), ši bendrovė reguliariai atlieka vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus Pravieniškių PN patalpose (b. l. 18-37). Atsižvelgiant į minėtus duomenis, darytina išvada, jog Pravieniškių PN aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Pažymėtina, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017). Be to, nors pareiškėjas tvirtina ne kartą kreipęsis į gydytoją dėl blakių sukandimų, pareiškėjo Medicininiame pažymėjime tokios informacijos nėra (b. l. 39).
Higienos normos HN 134:2015 17 punkte numatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išvėdinti patalpą per atidarytą langą, pats pareiškėjas nurodo, kad atsidarydavo langą, norėdamas išvėdinti patalpą prieš miegą. Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad patalpose įrengtos ventiliacinės angos.
Byloje nėra duomenų (patikrinimo aktų ar pan.), kurie paneigtų pareiškėjo teiginius apie tai, kad patalpos buvo nesuremontuotos, tačiau pareiškėjas atsikirtime sutinka, jog ginčo laikotarpiu remontas jo gyvenamojoje patalpoje buvo atliekamas.
Nors ir galimai ne visos patalpos buvo tinkamai suremontuotos, tačiau negali būti reikalaujama iš Pravieniškių PN, kad jis atliktų kapitalinį patalpų remontą. Tokio įpareigojimo teisės aktai nenumato. Be to, pareiškėjas nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė tokios aplinkybės, kaip tinko byrėjimas nuo sienų ar prasta grindų būklė, o tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė šias aplinkybes. Pažymėjo tik tiek, kad plaunant grindis, nuo jų sklisdavo nemalonus kvapas. Teismo vertinimu, ši problema galėjo būti išspręsta vėdinant patalpas. Teismo sprendimas negali būti grįstas prielaidomis, todėl nesant byloje faktinio pagrindo daryti išvadą apie atsakovo veiksmų neteisėtumą dėl avarinės patalpų būklės, taip pat vertinant pareiškėjo teiginius kaip nepakankamus neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui, šie pareiškėjo argumentai atmestini.
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui teisės į tinkamą gyvenamųjų patalpų plotą 1 parą – nuo 2016-08-25 iki 2016-08-26.
Nors minėtu laikotarpiu pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m ploto, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Laikotarpis, kurį pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m ploto, buvo itin trumpas ir atsitiktinis, visais kitais laikotarpiais jam teko daugiau nei 3 kv. m ploto, be to, pagrįstais laikytini atsakovės atstovo argumentai, jog asmeninės erdvės plotą pareiškėjui galėjo kompensuoti galimybė judėti sektoriaus patalpose. Teismas konstatuoja, jog šie laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti tam tikrų nepatogumų, tačiau jų intensyvumas neviršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnio ir nebuvo nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Be to, nenustatyta, kad atsakovė sąmoningai būtų siekusi pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgusi, išskyrusi jį iš kitų subjektų.
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT), gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais. Byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Laikytina, kad jie iš esmės sutapo su pažeidimo trukme ir nesukėlė jokių ilgalaikių pasekmių.
Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, nenustatęs, kad pažeidimas turėjo įtaką pareiškėjo sveikatos būklei ar psichinei būklei, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo A. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo pažeista laikotarpiu nuo 2016-08-25 iki 2016-08-26, neužtikrinant tinkamo gyvenamųjų patalpų ploto.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.