- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-13
- Bylos Nr.
- A-556-415-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 4-8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2006 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. S-81-(7-62/2006) patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2006 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 68-17, kuriuo nurodyta pareiškėjai sumokėti į biudžetą 121 957 Lt PVM, 22 803 Lt PVM delspinigius ir 10 823 Lt PVM baudą bei dėl nurodymų sumokėti į biudžetą 40 919 Lt gyventojų pajamų mokestį, 890 Lt šio mokesčio delspinigius ir 4 092 Lt šio mokesčio baudą pavesta atlikti pakartotinį patikrinimą.
Pareiškėjas nurodė, kad Mokestinių ginčų komisija ir centrinis mokesčių administratorius neatsižvelgė į tai, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jis įsigijo 2001 m. gegužės 22 d. iš savo patėvio K. B. Pagal 2001 m. birželio 25 d. išduotą leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 56/01, ant įsigyto žemės sklypo ūkio būdu statė gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris visada buvo ne individualios veiklos turtas. Atsižvelgiant į tai, kad dėl lėšų stygiaus praėjus beveik dviem metams po statybos leidimo gavimo namo, kurį pareiškėjo šeima statė ūkio būdu, statybos darbai vyko labai lėtai, 2003 m. vasario 20 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Flagita” akcininkų sprendimu jam buvo suteikta 690 000 Lt neprocentinė paskola namo statybai, nustatant grąžinimo terminą iki 2003 m. rugpjūčio 31 d. ir įkeičiant 3/5 pastato su jam priklausančia žemės sklypo dalimi adresu: (duomenys neskelbtini). Beveik visi paskolos iš UAB „Flagita” pinigai buvo panaudoti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybai bei kitoms šeimos reikmėms. 2003 m. rudenį, dar pablogėjus finansinei situacijai, nebegalėjo įvykdyti savo įsipareigojimo UAB „Flagita” grąžinti paskolos, todėl 2003 m. rugsėjo 3 d. bendrovės akcininkų sprendimu buvo nutarta perimti paskolos suteikimo metu pareiškėjo įkeistą turtą. Teigė, kad nekilnojamojo turto perleidimo sandoris su UAB „Flagita” nebuvo tęstinis, jis buvo atsitiktinio pobūdžio ir tik atsitiktinai sutapo su dar vienu sandoriu, kuris pagrįstai laikomas individualios veiklos sandoriu ir pareiškėjo neginčijamas - 2003 m. liepos l d. buvo parduota 14/100 nebaigto statyti namo, esančio (duomenys neskelbtini). Viso mokestinio ginčo metu pripažino ir neginčijo mokesčio administratoriaus nustatytos pareiškėjo vykdytos individualios veiklos fakto, išskyrus nekilnojamojo turto perleidimo už skolą UAB „Flagita” sandorį, kuris negali būti laikomas individualios veiklos sandoriu, nes UAB „Flagita” sprendimas perimti iš pareiškėjo turtą buvo priimtas atimant pareiškėjui galimybę savarankiškai spręsti su šiuo turtu susijusius klausimus. Pareiškėjo teigimu, Mokestinių ginčų komisija savo sprendimą grindžia samprotavimais, kurie negali būti laikomi įrodymais. Pažymėjo, kad nebuvo supažindintas su jo deklaruotų mokesčių perskaičiavimo dokumentais, todėl šiais veiksmais mokesčių administratorius nesilaikė privalomos mokestinių patikrinimų tvarkos ir tuo atėmė galimybę tinkamai ginti savo teises. Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratoriui privalu atsižvelgti į Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, pagal kurią visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai turi būti aiškinami mokesčių mokėtojo naudai. Mokestinių ginčų komisija visiškai ignoravo pareiškėjo argumentus dėl 2005 m. sausio 19 d. UAB „Flagita” patikrinimo akte Nr. 8.1-05-22-1-G10 nustatytų faktų. Šuo metu nustatytas ir įrodymais patvirtintas faktas, kad pareiškėjo pajamos iš turto perleidimo už UAB „Flagita” skolą sandorio nėra individualios veiklos pajamos, paneigia Mokestinių ginčų komisijos patvirtintą išvadą pareiškėjui mokėti PVM ir šio mokesčio delspinigius.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 60-62) prašė skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, jog patikrinimo metu sandoris su UAB „Flagita” buvo vertinamas kartu su kitais pareiškėjo vykdytais nekilnojamojo turto įsigijimo ir perleidimo sandoriais. Buvo nustatyta, kad A. P. 2000 - 2004 m. pirko žemės sklypus ir pastatus. Įsigytuose sklypuose pareiškėjas ir jo sutuoktinė statė namus, nebaigus statybų, juos pardavinėjo dalimis kartu su tai daliai priklausančiais žemės sklypais, o pastatus nugriaudavo ar rekonstruodavo. Tokiu būdu pareiškėjas 2003 - 2004 m. vykdė nekilnojamojo turto pardavimo individualią veiklą. Pabrėžė, kad iš šios veiklos išskirti sandorį su UAB „Flagita”, teigiant, kad šis sandoris buvo atsitiktinis, neturėjo „versliškumo” elementų, pareiškėjas negalėjo savarankiškai spręsti su šiuo turtu susijusių klausimų, atsižvelgus į mokestinio ginčo byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo. Paaiškino, kad dalis pareiškėjo nekilnojamojo turto pardavimo individualios veiklos pajamų UAB „Flagita” 2005 m. sausio 19 d. patikrinimo akte Nr.8.1-05-22-1-G10 buvo priskirta prie ne individualios veiklos turto pardavimo A klasės pajamų, nuo kurių bendrovei, kaip mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, buvo apskaičiuota ir nurodyta sumokėti į biudžetą 103 500 Lt gyventojų pajamų mokesčio bei 14 810 Lt šio mokesčio delspinigių.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimu (b. l. 83-87) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, įvertinęs įrodymus, nustatė, kad pareiškėjas 2000 - 2004 m. vykdė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo veiklą, iš kurios siekė gauti ir gavo pajamų. Teismas nurodė, kad 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas Nr. IX-1007 apibrėžia dvi skirtingas pagal prigimtį gyventojo vykdomas veiklas - tai darbo veikla, vykdoma darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu, ir individuali veikla. Teismas konstatavo, kad Mokestinių ginčų komisija padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo ginčijami sandoriai nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos šeimos poreikiams bei pareiškėjo sunkios materialinės padėties yra prieštaringi ir neįrodo šio mokestinio ginčo objektu esančių nekilnojamojo turto objektų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn atsitiktinumo. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas paimtą kreditą naudojo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2003 m. spalio l d. už maždaug 300 000 Lt įsigijo nekilnojamąjį turtą, kurį vėliau dalimis pardavė fiziniams asmenims. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo vykdoma veikla atitinka Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje individualiai veiklai nustatytus kriterijus ir požymius, todėl mokesčių administratorius padarė teisingą išvadą, jog jo gautos nekilnojamojo turto perleidimo pajamos (įskaitant ir turto perleidimą UAB „Flagita”) priskirtinos prie individualios veiklos pajamų. Centrinis mokesčių administratorius pagrįstai nuo 100 000 Lt viršijančių individualios veiklos pajamų apskaičiavo pareiškėjui mokėtiną į biudžetą 121 957 Lt PVM bei apskaičiavo 22 803 Lt PVM delspinigius bei paskyrė 10 823 Lt PVM baudą. Teismas padarė išvadą, kad centrinis mokesčių administratorius pagrįstai dėl pareiškėjo individualios veiklos pajamų apmokestinimo pavedė atlikti pakartotinį patikrinimą. Pakartotinį patikrinimą dėl pareiškėjo individualios veiklos pajamų apmokestinimo pateisina ir ta aplinkybė, kad, atliekant UAB „Flagita” mokestinį patikrinimą, nebuvo žinoma apie pareiškėjo vykdomą individualią veiklą.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 94-98) prašo patenkinti skundą - panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2006 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. S-81-(7-62/2006) dėl mokestinio ginčo, kuriuo patvirtintas centrinio mokesčių administratoriaus 2006 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. 68-17, bei panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surašytą 2006 m. balandžio 19 d. patikrinimo pažymą Nr. 21.61-08-G11/7. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas.
2. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo skunde pateiktus argumentus.
3. Pareiškėjas neginčija, kad 2003 metais vykdė individualią veiklą, tik siekia įrodyti, jog turto ((duomenys neskelbtini)) perleidimo sandoris UAB „Flagita” nebuvo tęstinis.
4. Teismas neatsižvelgė į tai, jog 2003 metais pareiškėjas sudarė tik du nekilnojamojo turto sandorius, kurie nėra susiję vienas su kitu.
5. Teismas nesiekė išsiaiškinti ir neišsiaiškino pareiškėjo motyvų, siekiant nustatyti, ar turto perleidimo sandoris už skolą UAB „Flagita” gali būti laikomas individualios veiklos sandoriu.
6. Pradėdamas statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), pareiškėjas turėjo tikslą pastatyti namą su atskirais butais sau su žmona bei savo vaikams.
7. Pareiškėjo nuomone, mokestinio ginčo metu įrodymų, kad pareiškėjo 2003 metais sudarytiems sandoriams yra būdingas tam tikras tęstinumas surinkta nebuvo. Teismas nepateikė išvados dėl to, ar mokestinio ginčo metu nustatyti pažeidimai yra pagrįsti įrodymais, kaip to reikalauja mokesčių administratoriaus veiklą reglamentuojantys teisės norminiai aktai.
8. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su jo deklaruotų mokesčių perskaičiavimo dokumentais, todėl šiais savo veiksmais mokesčių administratorius nesilaikė privalomos mokestinių patikrinimų tvarkos ir tuo pareiškėjui atėmė galimybę tinkamai ginti savo teises.
9. Fizinio asmens gautas atlyginimas iš sandorių, kurie neturi ekonominės veiklos požymių, nėra PVM objektas, todėl PVM neapmokestinamas.
10. Teismas posėdžio metu atmetė pareiškėjo prašymą prijungti prie bylos įrodymus, kad 2006 m. sausio 17 d. pareiškėjas buvo informuotas apie tai, jog 2006 m. sausio 16 d. iš bankrutavusios UAB „Flagita” reikalavimo teisę į pareiškėjo 103 500,00 Lt skolą pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. sausio 9 d. patikrinimo aktą Nr. 8.l-05-22-1-G10 ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 21.61-08-G11/12 dėl patikrinimo akto tvirtinimo įgijo K. N. Sutinkamai su Civilinio kodekso nuostatomis (CK 6.101 - 6.110 str.), pareiškėjas turi pareigą įvykdyti prievolę naujam kreditoriui.
11. Tik iš atsakovo atsiliepimo pareiškėjui tapo žinoma, kad pavedus atlikti pakartotinį gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo patikrinimą UAB „Flagita” 2006 m. balandžio 19 d. buvo surašyta Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo pažyma Nr. 21.61-08-G11/7. Ši pažyma buvo surašyta atlikus UAB „Flagita” 2005 m. sausio 19 d. patikrinimo akto Nr. 8.1-05-22-1-G10 pakartotinį patikrinimą nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. dėl pareiškėjo mokestinio patikrinimo išaiškėjusių naujų aplinkybių.
12. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. balandžio 19 d. patikrinimo pažyma Nr. 21.61-08-G11/7 negalėjo būti surašyta, nes pakartotinis UAB „Flagita” patikrinimas buvo atliktas nesilaikant galiojančios tvarkos, t. y. neužbaigus vis dar tebesitęsiančio pareiškėjo mokestinio ginčo. Pareiškėjo nuomone, surašius šią pažymą ir nuo 2006 m. balandžio 19 d. UAB „Flagita” nebeturint prievolės sumokėti į biudžetą pajamų mokestį, delspinigius ir baudą, mokesčių administratorius sukūrė situaciją, kai pareiškėjas turėdamas pareigą sumokėti skolą naujam kreditoriui, atlikus pakartotinį patikrinimą, turės pareigą tą pačią sumą sumokėti pagal mokesčių administratoriaus reikalavimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 104-106) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, išdėstytais atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Mokestinis ginčas yra kilęs dėl pareiškėjo A. P. 2003 metais vykdytų nekilnojamojo turto įsigijimo ir perleidimo sandorių pripažinimo individualia veikla ir pareiškėjo 2003 metų pajamų iš šių sandorių apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu ir gyventojų pajamų mokesčiu.
Ginčijamu Mokestinių ginčų komisijos sprendimu buvo patvirtinta, kad pareiškėjas privalo sumokėti į biudžetą Valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. vasario 14 d. sprendimu nurodytas pridėtinės vertės mokesčio, šio mokesčio delspinigių bei baudos sumas.
Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnį (2002 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-751 su pakeitimais redakcija įsigaliojusi 2003 m. liepos 30 d.) apmokestinamasis asmuo vykdydamas ekonominę veiklą už suteiktas paslaugas ir (arba) pateiktas prekes gavęs atlygio viršijančio 100 000 Lt, pradedant tuo mėnesiu, kurį minėta riba buvo viršyta, privalo už teikiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį biudžetą. Ekonominės veiklos definija pateikta to paties įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, kur nurodyta, jog ekonominė veikla - veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą, naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno). Kas nepripažįstama ekonomine veikla, išsamiai apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1-5 punktuose. Nesutikdamas su aptariamu Mokestinių ginčų komisijos sprendimu pareiškėjas apeliuoja į tai, jog turto perleidimo sandoris sudarytas su uždarąja akcine bendrove „Flagita“ buvo atsitiktinis ir nepatenka į ekonominės veiklos sąvoką, o tai paneigia pareigą dėl pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo. Tačiau tokia argumentacija nėra pagrįsta įrodymais. Nagrinėjama faktinė situacija, liečianti sandorį su UAB „Flagita“, nepatenka į ne ekonominės veiklos sritį, pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 5 punktą, kur nurodyta, kad ekonomine veikla nelaikomi „atsitiktiniai sandoriai, t. y. tarpusavyje nesusiję sandoriai, nesudarantys pagrindo laikyti juos turint ar turėsiant nuolatinumo požymių. Kai sudaromi sandoriai nėra vienarūšiai, vien tai savaime nesudaro pagrindo manyti, kad jie yra atsitiktiniai, jeigu kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti kitaip“.
Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad pareiškėjas tiek 2003 metais, tiek prieš juos, tiek ir po jų vykdė veiklą susijusią su nekilnojamojo turto pirkimu, rekonstravimu, pardavimu ar kitokiu pobūdžiu įsigyto turto perleidimu, siekdamas gauti pajamų. Tokia veikla pripažintina ekonomine. Sandorio sudaryto su UAB „Flagita“ išskyrimas, kaip atsitiktinio, neturinčio ryšio su kitais, prieštarautų byloje nustatytoms aplinkybėms. Pirma, pareiškėjas su bendrove „Flagita“ sudarė 690 000 Lt kredito sutartį penkių butų gyvenamojo namo statybai, nustatant trumpą grąžinimo laikotarpį (sudaryta 2003 m. vasario 20 d., o grąžinimo terminas 2003 m. rugpjūčio 31 d.), o tai paneigia tikruosius sutarties šalių tikslus ir realaus įsipareigojimo grąžinti pasiskolintą pinigų sumą įvykdymo. Antra, administracinėje byloje nėra jokių įrodymų apie paimto kredito panaudojimą daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai. Be to, neįvykdžius kredito sutarties sąlygų, iš karto po 3 butų perleidimo UAB „Flagita“, pareiškėjas 2003 m. spalio 1 d. už maždaug 300 000 Lt įsigijo žemės sklypą ir dalį jame esančių poilsio namų bei kiemo statinių (duomenys neskelbtini). Šių įrodymų visuma, turint omenyje ir tai, kad 2003 m. kovo 27 d. pareiškėjas paveldėjo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), šalina bet kokias abejones dėl sandorio su UAB „Flagita“ priverstinumo, susiklosčius sunkiai šeimos materialinei padėčiai. Taigi mokesčių administratoriaus sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai interpretavo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas ir neturėjo teisinio pagrindo koreguoti skundžiamo sprendimo dalies dėl pridėtinės vertės mokesčio, PVM delspinigių ir PVM baudos. Tačiau, atsižvelgiant į teismo posėdžio metu atsakovo atstovo pateiktą dokumentą ir prašymą, remiantis Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu, iš pareiškėjo išieškotina į valstybės biudžetą delspinigių suma mažintina iki 18 492, 25 Lt.
V.
Mokesčių administravimo procedūra - mokesčių administratoriaus veiksmai, atliekami įgyvendinant jo funkcijas, taip pat mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo veiksmai, atliekami vykdant pareigas ir naudojantis teisėmis, nustatytomis mokesčių įstatymuose (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, redakcija įsigaliojusi 2006 m. sausio 1 d. ir galiojusi sprendimo atlikti pakartotinį patikrinimą priėmimo metu). Valstybinės mokesčių inspekcijos uždaviniai apibrėžti Mokesčių administravimo įstatymo 19 straipsnyje. Mokesčių administratoriaus teisės bei pareigos išvardintos to paties įstatymo 32 ir 33 straipsniuose. Šių teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad mokesčių administravimo procedūra - nepertraukiamas procesas, susidedantis iš daugelio sudėtinių veiksmų, užsibaigiantis mokesčio administratoriaus sprendimu, kuris įsiteisėja pasibaigus šio teisės akto apskundimo terminui arba teismui priėmus galutinį baigiamąjį aktą dėl tokio sprendimo (Mokesčių administravimo įstatymo IX skyrius. Mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimas. Mokestiniai ginčai). Valstybinei mokesčių inspekcijai pavedus atlikti pakartotinį patikrinimą dėl tų pačių mokesčių apskaičiavimo pagrįstumo, mokesčių administravimo procedūra iš naujo neprasideda. Tokia pozicija užimama esant aplinkybėms nurodytoms Mokesčių administravimo 118 straipsnio 1 - 4 punktuose. Mokesčių administratoriui minėta būtinybė iškilo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos. Jų (aplinkybių) įtaka ankstesnio patikrinimo rezultatams bus neabejotina, t. y. pareiškėjo veiklos vertinimas ir gautų pajamų bei jų apmokestinamumo nustatymas neatsiejamas nuo UAB „Flagita“ patikrinimo rezultatų. Taip siekiama išvengti dvigubo pajamų apmokestinimo. Pakartotinės mokesčių administravimo procedūros metu pareiškėjas turės visas teises suteikiamas mokesčių mokėtojui patikrinimo metu, todėl atsižvelgiant į išdėstytą ir šioje dalyje (dėl sprendimo atlikti pakartotiną pareiškėjo patikrinimą) pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra.
VI.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 94-98) prašo panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surašytą 2006 m. balandžio 19 d. patikrinimo pažymą Nr. 21.61-08-G11/7, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Flagita“ panaikinta pareiga sumokėti į biudžetą pajamų mokestį, delspinigius ir baudą (b.l. 105). Tačiau toks reikalavimas nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir nėra neatsiejamai susijęs su prašomu naikinti Mokestinės ginčų komisijos sprendimu, o tai šalina galimybę jo nagrinėjimui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 str. 5 d.; b.l. 4-8).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, sumažinant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2006 m. vasario 14 d. sprendimu A. P. nurodytą sumokėti į valstybės biudžetą PVM delspinigių sumą nuo 22 803 Lt iki 18 492, 25 Lt PVM delspinigių.
A. P. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Nutartis neskundžiama.