- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- eI3-470-609/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01972-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R.A., V.J., V.P.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 24.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjams R.A., V.J. ir V.P. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo byloje Nr. AG2-70/15-2019 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą byloje Nr. AG2-70/15-2019 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų R.A., V.J., V.P. (toliau – ir pareiškėjai) skundą atmesti.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, jog Ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas byloje Nr. AG2-70/15-2019 yra neaiškus ir prieštaringas, nes konstatuota, kad pareiškėjų 2019 m. birželio 5 d. skundas turėjo būti perduotas nagrinėti Klaipėdos miesto savivaldybės merui, kuris turėjo pradėti administracinę procedūrą dėl pareiškėjų skunde keliamų klausimų, tačiau Ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu byloje Nr. AG2-70/15-2019 pareiškėjų skundą įpareigota išnagrinėti Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, o ne meras. Pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 33 straipsnio 1 dalį pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas, atlikęs administracinę procedūrą, surašo teikimą priimti administracinės procedūros sprendimą ir perduoda jį viešojo administravimo subjekto vadovui, o ne kolegialiam organui.
Akcentuoja, jog Ginčų komisija netinkamai kvalifikavo pareiškėjų 2019 m. birželio 5 d. skundą. Teigia, jog pareiškėjų skundas, adresuotas Klaipėdos miesto savivaldybės merui, neturėjo būti vertinamas kaip skundas VAĮ 19 straipsnio 1 dalies prasme. Paaiškina, jog 2019 m. birželio 5 d. skundu pareiškėjai prašė pripažinti neteisėtu nuo jo pasirašymo dienos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. AD1-477 dėl bendrojo plano koncepcijos patvirtinimo“, panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 9 d. raštą, panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 9 d. raštą bei įvertinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjo veiksmus. Argumentuoja, jog pareiškėjų 2019 m. birželio 5 d. skunde nenurodytas nei vienas pareiškėjų, kaip fizinių asmenų, teisių ar įstatymų saugomų teisėtų interesų pažeidimas, neįvardijama, kokios subjektinės pareiškėjų teisės ir kokiu būdu buvo pažeistos. Mano, jog Ginčų komisija nevertino, ar pareiškėjų skundas yra dėl pareiškėjų subjektinių teisių pažeidimo, ar dėl viešojo intereso gynimo. Teigia, jog pareiškėjų skundo motyvai yra susiję su Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijos patvirtinimu, kuri yra tarpinis procedūrinis sprendimas, nesukeliantis teisinių pasekmių. Pabrėžia, jog pareiškėjų skundo prašymai nėra priskirti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kompetencijai. Pareiškėjų prašomas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. AD1-477, kuriuo buvo pritarta savivaldybės lygmens bendrojo plano koncepcijai, įstatymu priskirtas savivaldybės vykdomosios institucijos – savivaldybės administracijos direktoriaus – kompetencijai, todėl tokio įsakymo panaikinimas nėra priskirtinas savivaldybės tarybos kompetencijai. Pažymi, jog viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, reiškiantis, jog viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų sprendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyti atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose.
Nesutinka su vertinimu, jog pareiškėjų skundas turėjo būti persiųstas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai VAĮ 14 straipsnio 8 dalies nustatyta tvarka. Argumentuoja, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį meras, kaip savivaldybės vadovas, paprastai paveda atlikti tam tikrus veiksmus pavaldžiai savivaldybės administracijai. Pažymi, jog meras ir savivaldybės administracija veikia kartu, administracijos tarnautojai pilnai aptarnauja mero instituciją, ir jo pavedimu priima sprendimus, pagal kompetenciją pasirašo raštus.
Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepimas į skundą nepateiktas.
Atsiliepimas
Pareiškėjai R.A., V.P. V.J. atsiliepime į skundą (b.l. 9-13) nurodo, jog su skundo reikalavimu nesutinka. Teigia, jog Ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas byloje Nr. AG2-70/15-2019 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teisinio bei faktinio pagrindo jo panaikinimui nėra. Nurodo, jog viešojo administravimo subjektų atsakymai į asmenų kreipimąsi apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pasiūlymus, kaip juos ištaisyti, informaciją apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisių pažeidimu ir pan., priskirtini viešojo administravimo subjektų veiksmams, kurių teisėtumo tyrimas priskirtinas Ginčų komisijos kompetencijai. Pažymi, jog Klaipėdos miesto savivaldybės meras nebuvo pavedęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai nagrinėti pareiškėjų skundo. Teigia, jog savivaldybės taryba turi teisę pati panaikinti arba pakeisti arba įpareigoti kitus savivaldybės viešojo administravimo subjektus jų priimtus teisės aktus. Kelia abejones dėl skundą pateikusio asmens pavedimo atstovauti instituciją tinkamumo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjai R.A., V.J., V.P. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės atsakovių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atstovams bei pareiškėjai V.J. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčydama Ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą byloje Nr. AG2-70/15-2019, atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
Nustatyta, jog 2019 m. birželio 3 d. pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą (skundas Klaipėdos miesto tarybos ir mero sekretoriate užregistruotas 2019 m. birželio 5 d. Nr. T4-74), prašydami pripažinti neteisėtu nuo jo pasirašymo dienos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. AD1-477 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos“, panaikinti laikinai einančio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas O.M. 2019 m. gegužės 8 d. raštą Nr. (31.1.)RS2-319 „Dėl miesto bendrojo plano koncepcijos“, 2019 m. gegužės 9 d. raštą Nr. (4.39.)-R2-1258 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos panaikinimo bei įvertinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjo A.K. veiksmus.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2019 m. birželio 27 d. rašte Nr. (31.1.)-RS2-384 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ir raštų panaikinimo bei Teisės skyriaus vedėjo veiksmų“ nurodė, jog dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. AD1-477 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos“ pareiškėjams buvo atsakyta laikinai einančio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas O.M. 2019 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (31.1.)-RS2-319 ir 2019 m. gegužės 9 d. raštu Nr. (4.39.)-R2-1258. Pažymėjo, jog prašomas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. AD1-477 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos“ yra teisėtas ir pagrįstas bei nurodė, jog jis gali būti panaikintas teismo sprendimu. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 27 d. rašte Nr. (31.1.)-RS2-384 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ir raštų panaikinimo bei Teisės skyriaus vedėjo veiksmų“ pažymėta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjo A.K. veiksmuose jam rengiant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas O.M. 2019 m. gegužės 8 d. raštą Nr. (31.1.)RS2-319 „Dėl miesto bendrojo plano koncepcijos“ ir 2019 m. gegužės 9 d. raštą Nr. (4.39.)-R2-1258 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos panaikinimo“ pažeidimų nenustatyta.
Išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 27 d. raštą Nr. (31.1.)-RS2-384 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ir raštų panaikinimo bei Teisės skyriaus vedėjo veiksmų“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą įpareigoti išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. birželio 5 d. skundą Nr. T4-74, Ginčų komisija 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu byloje Nr. AG2-70/15-2019 pareiškėjų skundą patenkino visiškai.
Pažymėtina, jog VAĮ reguliavimo dalyku yra ir asmenų kreipimaisi į institucijas, kai išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, informuojama apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų (toliau vadinama – valstybės tarnautojas), piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, kitokie asmenų kreipimaisi į instituciją, į kuriuos viešojo administravimo subjektas gali atsakyti laisvos formos raštu, o asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu į jo prašymą, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka Administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 14-15 d.; 14 str.; 20 str.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės).
VAĮ numato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (2 straipsnio 14 dalis); ir asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti yra vadinamas skundas (2 straipsnio 15 dalis).
Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012, 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1661-552/209 ir kt.). Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka, prašymai – Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), nustatyta tvarka (VAĮ 14 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Vadovaujantis Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35 punktu, atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: 35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.
Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.
Pažymėtina, jog administracinė procedūra pradedama ne dėl visų viešojo administravimo subjekto gautų asmenų prašymų ar skundų. Skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis), o to paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. Tai reiškia, jog viešojo administravimo subjektas, gavęs prašymą ar skundą ir susipažinęs su jo turiniu, turi nustatyti, kokiu būdu jis turi būti išnagrinėtas, ar kiekvienu atveju turi būti pradėta administracinė procedūra.
Taip pat pažymėtina, kad vien tai, jog VAĮ suteikia teisę asmenims kreiptis su skundais ir pranešimais į viešojo administravimo subjektus dėl savivaldybės administravimo subjektų veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų, dar nereiškia, kad tokie asmenys turi teisę ginčyti sprendimus, priimtus išnagrinėjus pranešimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 16 d.), kadangi prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, tik įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 55 str. 1 d.).
Pareiškėjų 2019 m. birželio 3 d. skunde nurodomi pažeidimai priimant galimai neteisėtą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. AD1-477 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos“, laikinai einančio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas O.M. 2019 m. gegužės 8 d. raštą Nr. (31.1.)RS2-319 „Dėl miesto bendrojo plano koncepcijos“, 2019 m. gegužės 9 d. raštą Nr. (4.39.)-R2-1258 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos“ bei prašymas įvertinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjo A.K. veiksmus savaime nėra pagrindu pradėti administracinę procedūrą, nes skunde nenurodytas joks pareiškėjų ar kitų asmenų teisės ar teisėtų interesų pažeidimas ir nėra prašoma juos apginti, be kita ko, pareiškėjai nėra subjektais, turinčiais įgaliojimus atlikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijų vykdymo kontrolę.
Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad laikinai einančio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas O.M. 2019 m. gegužės 8 d. rašto Nr. (31.1.)RS2-319 „Dėl miesto bendrojo plano koncepcijos“, 2019 m. gegužės 9 d. rašto Nr. (4.39.)-R2-1258 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos“ teisėtumas ir pagrįstumas buvo ginčijamas teisės aktų nustatyta tvarka. Vertinant tai, kad ginčo dalyku yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 27 d. raštas Nr. (31.1.)-RS2-384 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ir raštų panaikinimo bei Teisės skyriaus vedėjo veiksmų“, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakymas į pareiškėjų 2019 m. birželio 3 d. skundą turėjo būti parengtas, vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 27 d. rašte Nr. (31.1.)-RS2-384 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ir raštų panaikinimo bei Teisės skyriaus vedėjo veiksmų“ išdėstytas išsamus atsakymas pareiškėjų keliamais klausimais.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2016 m. birželio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-184 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ 20.4 punkte be kita ko, pažymėta, kad gautus gyventojų prašymus, skundus ar pasiūlymus meras gali nagrinėti pats arba perduoti nagrinėti mero pavaduotojams arba savivaldybės administracijos direktoriui.
Nors nėra duomenų, jog pareiškėjų 2019 m. birželio 3 d. skundas buvo perduotas nagrinėti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, nurodyta aplinkybė nelaikytina esmine. Kadangi atsakymas į pareiškėjų 2019 m. birželio 3 d. skundą buvo rengiamas, vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 1 dalies nuostatomis, darytina išvada, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje nagrinėjant pareiškėjų 2019 m. birželio 3 d. skundą ir parengiant atsakymą, VAĮ 14 straipsnio 8 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.
Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 27 d. raštas Nr. (31.1.)-RS2-384 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ir raštų panaikinimo bei Teisės skyriaus vedėjo veiksmų“ yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinimui pagrindo nėra.
Kadangi pareiškėjų 2019 m. birželio 3 d. skundas yra išnagrinėtas ir į jį atsakyta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 27 d. raštu Nr. (31.1.)-RS2-384 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ir raštų panaikinimo bei Teisės skyriaus vedėjo veiksmų“ reikalavimas įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. birželio 5 d. skundą Nr. T4-74 laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. 21R2-91(AG2-70/15-2019) naikintinas – pareiškėjų V.J., V.P. ir R.A. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu - 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 21R2-91(AG2-70/15-2019) panaikinti.
Skundą patenkinti visiškai. Pareiškėjų R.A., V.J. ir V.P. skundą atmesti kaip nepagrįstą
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.