- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-18
- Bylos Nr.
- e2VP-21491-994/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16270-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Skolininkas
- R. R., A. R.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas R. R., A. R., antstolė Nemira Šiugždaitė -Stakeliūnė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti sutuoktiniams R. R. ir A. R. bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį nekilnojamąjį turtą – kiekvienam po ½ dalį.
2. Nurodė, kad VMI pateikė antstolei nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose dėl turtinio pobūdžio skolų išieškojimo priverstine tvarka iš skolininko R. R.. VMI 2021 m. birželio 3 d. gavo antstolės patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pasiūlymo nustatyti turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, kuriuo antstolė pasiūlė VMI per 30 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą, kad būtų nustatyta skolininko R. R. dalis bendrojoje jungtinėje skolininko ir skolininko sutuoktinės A. R. nuosavybėje – ½ žemės sklypo su formuojamu pastatu, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso skolininkui ir iš jų galimas išieškojimas.
Atsiliepimas
3. Kiti suinteresuotieji asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjo prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
9. Pareiškėjo (išieškotojo) teigimu, minėtą antstolės patvarkymą ji gavo 2021 m. birželio 3 d. Pareiškėjo (išieškotojo) prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo Vilniaus miesto apylinkės teismui per EPP sistemą pateiktas 2021 m. birželio 7 d., todėl laikytina, kad jis paduotas nepraleidus antstolio 2021 m. birželio 3 d. siūlyme nustatyto termino.
10. Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto skolininko dalies (CK 3.112 straipsnis, CPK 666 straipsnio 1 dalis). Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).
11. Vadovaujantis CK 3.112 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. CK 3.88 straipsnyje detaliai išvardijama, koks turtas yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, t. y. turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (1 punktas); pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto (2 punktas); pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai (3 punktas); įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas (4 punktas); pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (5 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.123 straipsnį, turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo.
12. Remiantis civilinės bei vykdomosios bylos duomenimis, nustatyta, kad likvidaus asmeninio turto, į kurį pirmiausiai būtų galima nukreipti išieškojimą pagal skolininko įsiskolinimą, jis neturi. VSDFV duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) skolininkas nedirba. Transporto priemonių registro duomenimis R. R. vardu nėra registruota transporto priemonių. Nekilnojamojo turto registro duomenimis skolininkas turi nekilnojamojo turto, tačiau jam šis turtas priklauso bendrai su kitais asmenimis, t. y. skolininkui bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 183; Nekilnojamojo turto registro duomenys). Duomenų, kad skolininkui R. R. kartu su kita bendraturte nuosavybės teise priklausytų pastatas, nenustatyta. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastatas tik formuojamas, yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas. VĮ Registrų centras antstolei taip pat nurodė, kad areštas nekilnojamam daiktui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įregistruotas, kadangi registre nėra įregistruotas toks nekilnojamasis daiktas (vykd. b. l. 195).
13. Byloje nustatyta, kad dalis įsiskolinimo buvo dengta tiek pačio skolininko, tiek iš jo sutuoktinės piniginių lėšų, tačiau teismas neturi pagrindo spręsti, jog likęs įsiskolinimas kreditoriui galėtų būti padengiamas iš skolininko asmeninio turto. Gyventojų Registro duomenimis skolininkas (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su A. R. (v. b. l. 134-135). VĮ Registrų centro duomenimis, skolininkui ir jo sutuoktinei A. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (CPK 179 str. 3 d.). Teismo vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau tam būtina nustatyti kokia turto dalis jam ir sutuoktinei bendrojoje nuosavybėje priklauso.
14. Vykdymo eigoje buvo areštuotas skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Skolininkas su sutuoktine nėra sudaręs vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas (CPK 179 str. 3 d.; byloje pateikta pažyma). Todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą (CK 3.88 straipsnis), t. y. turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį – skolininkui ir sutuoktinei priklausantis žemės sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Dėl to, teismas sprendžia, kad sutuoktinių A. R. ir R. R. bendro turto dalys yra lygios, po ½ dalį.
15. Kaip jau minėta, pareiškėjas prašo nustatyti skolininko turto dalį bendroje sutuoktinių nuosavybėje, t. y. žemės sklype su jame formuojamu pastatu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra registruotas skolininko ir jo sutuoktinės A. R. vardu bei VĮ Registrų centras atsisakė registruoti turto areštą minėtam nekilnojamojo turto objektui, spręstina, jog skolininko R. R. dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. R. sudaro ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
16. Remiantis išdėstytu, pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas iš dalies. Nustatytina, jog suinteresuotam asmeniui (skolininkui) R. R. priklauso ½ (viena antroji) dalis bendro su sutuoktine žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
17. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.
18. Teismas, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 3 dalimi, nustatydamas skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, nustato naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką tik jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis. Šiuo konkrečiu atveju niekas iš byloje dalyvaujančių šalių, tame tarpe ir pareiškėjas neprašė nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismui nėra pareigos tokią naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustatyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu,
nutaria:
tenkinti pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo iš dalies.
Nustatyti, kad skolininko R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) sudaro:
- ½ dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.