- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-15
- Bylos Nr.
- N-438-2858-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Pažeidėjas
- A.K.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.K. skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. nutarimo A.K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A.K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą, dėl to, kad A.K., būdamas UAB „Future Innovation“ direktoriumi, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Klaipėdos g. 35, Gargžduose, Klaipėdos rajone, nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, nelegaliai įdarbino E.J., gim. (duomenys neskelbtini), ir leido jai dirbti dispečere aukščiau minėtoje aikštelėje 2008 metų birželio 2, 6, 10, 12, 14, 18, 22, 26 dienomis.
II.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 20 d. nutarimu A.K. pripažino kaltu pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį ir paskyrė 6000 Lt baudą.
Teismas nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.K. administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nustatytos ir įrodytos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje apibrėžtos aplinkybės, leidžiančios taikyti administracinę atsakomybę už nelegalų darbą.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo apibrėžimą pateikia Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Jame nurodyta, jog nelegaliu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Todėl nelegalaus darbo buvimo ar nebuvimo fakto nustatymui būtina išsiaiškinti, ar tarp asmenų atsiradę faktiniai santykiai pagal savo darbo pobūdį yra darbo teisiniai santykiai, kaip juos apibrėžia Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 93 straipsnis. Tik nustačius, kad tarp asmenų susiklostę sutartiniai santykiai atitinka darbo sutarties požymius, galima daryti išvadą, jog tokie santykiai turi būti įforminti rašytinės formos darbo sutartimi, o šių nustatyta tvarka šių santykių neįforminus, atsakingus asmenis traukti administracinėn atsakomybėn. Vienas iš darbo teisinių santykių požymių yra darbuotojo įsipareigojimas dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklūstant darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Tai reiškia, kad pagal darbo sutartį atliekamas darbas yra apibrėžiamas ne individualiais, bet rūšiniais požymiais. Darbuotojas pagal darbo sutartį atlieka ne tam tikrą konkretų darbą, o vykdo darbo funkciją. Sudarant darbo sutartį susitariama ne dėl konkretaus darbo atlikimo, kurio tikslas yra iš anksto apibrėžiamo rezultato gavimas, o yra susitariama dėl apibendrintai išreiškiamos tam tikros darbo funkcijos vykdymo. Atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklausti darbdavio nurodymams.
Teismo vertinimu, tokios aplinkybės šioje byloje nustatytos ir įrodytos. Nagrinėjamu atveju darbuotoja E.J. dirbo nuolatinį darbą pagal akcininko T.G. žodinį leidimą. UAB „Future Innovation“ darbdavys yra bendrovės direktorius A.K., kuris veikė pagal bendrovės įstatus ir steigiamojo susirinkimo protokolo Nr. 07-1 pagrindu. Teismo vertinimu, direktorius A.K. negalėjo nežinoti apie visus dirbančius darbuotojus ir apskaitos žurnalą (sąsiuvinį), kurį pildydavo bendrovės darbuotojai. Jis patvirtino, kad iš šių įrašų buvo galima sužinoti apie automobilių srautus, surinktas įmokas, darbuotojų darbo laiką ir pan. Be to, šį žurnalą tikrindavo T.G.. Pagal suteiktas pareigas A.K. privalėjo kontroliuoti vykdomą bendrovės veiklą ir tą darė. Jis buvo atsakingas ir savalaikį atlyginimų išmokėjimą, taigi žinojo, kokie yra bendrovės darbuotojai, su kuo sudarytos darbo sutartys ir kas dirba nelegalų darbą, kam mokamas darbo užmokestis arba atlygis už darbą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad E.J. turėdama realų pagrindą, kad su ja bus sudaryta darbo sutartis, nuo 2008 m. birželio mėn., nuolatos dirbo UAB „Future Innovation“ paklusdama bendrovėje nustatytai tvarkai ir už tai tikėjosi gauti darbo užmokestį. Darbą pradėdavo ir baigdavo nustatytu laiku, pagal kalendoriuje apibrėžtas dienas, pamainų perdavimą fiksuodavo sąsiuvinyje. Darbuotojai buvo aprūpinti darbo priemonėmis ir jomis aprūpino bendrovės akcininkas T.G..
Teismas atmetė administracinėn atsakomybėn traukiamo A.K. paaiškinimus, jog E.J. nedirbo nelegalaus darbo, o taip pat, jog jis negali kiekvieną dieną kontroliuoti darbuotojų veiklos, taip pat kritiškai vertino ir liudytojo T.G. (akcininko) parodymus apie tai, kad jis nevykdė darbdavio nurodymų susijusių su darbuotojų veikla bei nesirūpino jų materialiniu aprūpinimu. Teismas pabrėžė, kad T.G. yra UAB „Future Innovation“ akcininkas, todėl siekia padėti A.K. išvengti administracinės atsakomybės bei realių pasekmių. Todėl T.G. parodymai neobjektyvūs ir neatitinka byloje nustatytiems faktams, be to, jo parodymai dėl to, kad J.J. jį sąmoningai apkalba, formalūs ir nepagrįsti. Pagal Darbo kodekso 99 straipsnio nuostatas darbdavys privalėjo sudaryti rašytines darbo sutartis su darbuotojais, laikantis Darbo kodekso 95 straipsnio reikalavimų. Būtent darbdavys privalėjo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių (Darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalis). Teismas akcentavo, kad aplinkybė, jog darbdavys realiai nežinojo apie darbuotojų skaičių bendrovėje, o juolab, kad nekontroliavo T.G. veiklos susijusios su bendrovės darbuotojų darbo sąlygų užtikrinimu, nepaneigia, jog tarp šalių (UAB „Future Innovation“ ir E.J.) buvo susiklostę darbo santykiai. Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi liudytojų J.J. ir E.J. parodymais, E.J. rašytiniu paaiškinimu dėl nelegalaus darbo, UAB „Future Innovation“ apskaitos žurnalu - sąsiuviniu. Teismo nuomone, E.J. paaiškinimas nuoseklus, savo parodymus ji dar kartą patvirtino teismo posėdžio metu. Teismas pabrėžė, kad A.K. atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat nenustatyta duomenų, kad jis anksčiau būtų baustas administracine tvarka.
III.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A.K. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog inkriminuojant administracinį teisės pažeidimą dėl nelegalaus darbo, negalima nurodyti tik tai, jog darbdavys neužtikrino, kad nedirbtų asmuo be darbo sutarties, nes administracinei atsakomybei pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį atsirasti to nepakanka. Šiuo atveju galima būtų kalbėti apie nepakankamą darbdavio kontrolę darbuotojų atžvilgiu, tačiau ne apie nelegalų darbą. Tokia situacija gali būti priežastimi nubausti darbdavį, šiuo atveju - direktorių A.K. - už nepakankamą darbuotojų kontrolę, tačiau tai dar neįrodo nelegalaus darbo fakto. Nėra nustatyta ir įrodyta, kad E.J., esant susitarimui su darbdaviu, sulygtu darbo laiku dirbo įmonėje dispečere, paklusdama įmonėje nustatytai darbo tvarkai, kad bendrovė suteikė jai darbą mokėjo sutartą darbo užmokestį sutartu laiku ir užtikrino darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Bylos medžiagoje nėra objektyvių, patikimų duomenų, leidžiančių daryti abejonių nekeliančią išvadą kad buvo dirbamas nelegalus darbas, tuo tarpu esamos abejonės ir prieštaravimai byloje privalo būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija prašo A.K. apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog palaiko ginčijamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus bei argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo apibrėžimą pateikia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2006 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. X-913 redakcija, galiojusi administracinio teisės pažeidimo padarymo metu). Jame nurodyta, jog nelegaliu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Atsižvelgiant į šių teisės normų turinį, nelegalaus darbo buvimo ar nebuvimo fakto nustatymui būtina išsiaiškinti, ar tarp asmenų atsiradę faktiniai santykiai pagal savo darbo pobūdį yra darbo teisiniai santykiai, kaip juos apibrėžia Lietuvos Respublikos farbo kodekso 93 straipsnis. Tik nustačius, kad tarp asmenų susiklostę sutartiniai santykiai atitinka darbo sutarties požymius, galima daryti išvadą, jog tokie santykiai turi būti įforminti rašytinės formos darbo sutartimi, o šių nustatyta tvarka šių santykių neįforminus, atsakingus asmenis traukti administracinėn atsakomybėn. Vienas iš darbo teisinių santykių požymių yra darbuotojo įsipareigojimas dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklūstant darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Tai reiškia, jog pagal darbo sutartį atliekamas darbas yra apibrėžiamas ne individualiais, bet rūšiniais požymiais. Darbuotojas pagal darbo sutartį atlieka ne tam tikrą konkretų darbą, o vykdo darbo funkciją. Sudarant darbo sutartį susitariama ne dėl konkretaus darbo atlikimo, kurio tikslas yra iš anksto apibrėžiamo rezultato gavimas, o yra susitariama dėl apibendrintai išreiškiamos tam tikros darbo funkcijos vykdymo. Atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklausti darbdavio nurodymams.
Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog E.J. turėdama realų pagrindą, kad su ja bus sudaryta darbo sutartis, nuo 2008 m. birželio mėn., nuolatos dirbo UAB „Future Innovation“ dispečerės darbą automobilių saugojimo aikštelėje, paklusdama bendrovėje nustatytai tvarkai ir už tai tikėjosi gauti darbo užmokestį. Kaip patvirtinta surinkti byloje įrodymai – pirminis 2008 m. birželio 26 d. duotas E.J. paaiškinimas (b. l. 6), UAB „Future Innovation“ transporto priemonių registracijos žurnalo už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2008 m. birželio 27 d. nuorašai (b. l. 13 – 41), E.J. darbą pradėdavo ir baigdavo nustatytu laiku, pagal kalendoriuje apibrėžtas dienas, pamainų perdavimą fiksuodavo sąsiuvinyje. Kaip paaiškino E.J., dėl darbo ji tarėsi su UAB Future Innovation“ akcininku T.G., kuris, remiantis teisme apklaustų liudytojų parodymais, tikrindavo transporto priemonių registracijos žurnalą, aprūpindavo darbuotojus materialinėmis darbo priemonėmis (b. l. 67 – 71).
Apeliaciniame skunde teigiama, jog šiuo atveju susiklosčiusią situaciją galima būtų vertinti kaip nepakankamą darbdavio kontrolę darbuotojų atžvilgiu, tačiau ne kaip nelegalų darbą. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Teismų praktikoje nelegaliu darbu taip papt pripažįstami atvejai, kai įmonės vadovas žinojo, kad įmonėje dirbamas nelegalus darbas, bet nesiėmė jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti, nors privalėjo pagal galiojančius įstatymus, darbdavio veiklos dokumentus, įmonės, įstaigos ar organizacijos steigimo dokumentus, pareiginius nuostatus, įmonėje galiojančią faktinę darbo organizavimo tvarką. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali būti traukiamas įmonės vadovas, padaręs pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole. Kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti kievieno asmens pareigybinius įgaliojimus pagal įstatymus bei įmonės dokumentus, raštu ir žodiniais nurodymais įmonėje nustatytą darbo organizavimo pobūdį. Teismas, konstatuodamas neveikimą, t. y. pasyvią pažeidėjo elgesio formą, kuria pažeidėjas nepadaro to, ką privalo padaryti, turi tai pagrįsti. Be to, tais atvejais, kai kyla abejonių dėl to, koks darbdavvio atstovas sudarė su juo susitarimą dėl darbo, vadovaujamasi bendro pobūdžio taisykle, kad kai įstatymai, įmonės vidaus dokumentai, pareiginės instrukcijos ir pan. nenustato konkrečios pareigos konkrečiam asmeniui sudaryti darbo sutartį, darbdavio įgaliotu ir atsakingu už nelegalų darbą asmeniu reikia laikyti įmonės administracijos vadovą (Bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 240 – 241).
Šiuo atveju darbdavio UAB „Future Innovation“ atstovas buvo bendrovės direktorius A.K., kuris veikė pagal bendrovės įstatus ir steigiamojo susirinkimo protokolo Nr. 07-1 pagrindu (b. l. 45 - 53). UAB „Future Innovation“ direktorius A.K. pagal savo pareigas negalėjo nežinoti apie visus įmonėje dirbančius darbuotojus ir transporto priemonių apskaitos žurnalą (sąsiuvinį), kurį pildydavo bendrovės darbuotojai ir kuriame buvo padaryti įrašai apie E.J. darbą. Šią aplinkybę patvirtina tai, jog iš būtent iš įrašų apskaitos žurnale (sąsiuvinyje) buvo galima sužinoti apie UAB „Future Innovation“ komercinės ūkinės veiklos rezultatus – aptarnautų automobilių srautus, surinktas įmokas, darbuotojų darbo laiką ir pan., t. y. sužinoti duomenis, būtinus A.K. pareigoms vykdyti (kontroliuoti vadovaujamos bendrovės veiklą). Kadangi A.K. buvo atsakingas ir už atlyginimų išmokėjimą laiku, jis privalėjo žinoti, kokie yra bendrovės darbuotojai, su kuo sudarytos darbo sutartys ir kas dirba nelegalų darbą, kam mokamas darbo užmokestis arba atlygis už darbą. Dėl šių priežasčių laikytina, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai pripažino A.K. padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Atkreiptinas dėmesys, jog A.K. atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, taip pat nenustatyta duomenų, kad jis anksčiau būtų baustas administracine tvarka (ATPK 30² straipsnis), todėl A.K. pagrįstai buvo skirtas ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis – 6000 Lt dydžio bauda.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A.K. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
A.K. apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.