Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. J. , a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2007-03-30 pagal LR BK 284 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 12 metų (nuosprendis neįsiteisėjęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d.,

Ž. K. , a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, teistas: 1) Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo 1984-04-04 pagal LR BK 118 str. 4 d., 146 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 metams, 1990-03-23 paleistas lygtinai pagal LR BK 54² str. likus 1 metams 7 mėn. 5 d., 2) Šiaulių apygardos teismo 2002-07-19 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2003-09-04 nuosprendžiu, pagal LR BK 150 str. 1 d. (1989-04-21 LT Aukščiausiosios Tarybos Preziudiumo įsako Nr. IX-2877 redakcija), 181 str. 1 d., 294 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., 111 str. 1 d. (1961 m. LR Baudžiamojo kodekso su vėlesniais pakeitimais ir papildymais iki 2003-05-01 redakcija), 278 str. 1 d. (1961 m. LR Baudžiamojo kodekso su vėlesniais pakeitimais ir papildymais iki 2003-05-01 redakcija) laisvės atėmimu 5 metams, 2004-03-01 paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d., 233 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K. ir N. J. , veikdami bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, 2006 m. gegužės 17 d. apie 18³⁰ val. atvykę į Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), esančio autoserviso „V.“ kiemą, panaudoję prieš nukentėjusįjį A. P. fizinį smurtą – bendrai sudavę nukentėjusiajam A. P. ne mažiau nei dešimt smūgių rankomis į galvą ir ne mažiau nei dešimt smūgių kojomis į krūtinės ląstą bei kitas kūno vietas, padarė nukentėjusiajam A. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d..

Be to, Ž. K. darė poveikį nukentėjusiajam, t.y. 2006 m. birželio 13 d. 16¹¹ val., paskambinęs iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam A. P. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), perspėjo nukentėjusįjį nevaikščioti į policiją, sakydamas, kad nukentėjusiajam dėl to bus blogiau, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2006 m. birželio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) pastato, pokalbio metu su V. V. , liepė V. V. perduoti nukentėjusiajam A. P. , kad jis nevaikščiotų į policiją, neduotų parodymų baudžiamojoje byloje, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2006 m. liepos 20 d. apie 12 val., atvykęs į Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), esančios UAB „V.“ persirengimo patalpas, siekdamas paveikti nukentėjusįjį, prašė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, nurodytų, kad abejoja dėl įtariamojo N. J. atpažinimo, už tai žadėdamas sumokėti nukentėjusiajam 1000 eurų (3450 Lt pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą lito ir euro santykį), padengti nukentėjusiojo A. P. turėtas gydymo išlaidas, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 233 str. 1 d..

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis Ž. K. kaltę pripažino iš dalies dėl suduotų smūgių ir parodė, kad su A. P. jie yra draugai, bendravo artimai, A. P. yra buvęs pas jį namuose. Apie tai, kad A. P. negrąžinama skola, sužinojo A. P. įsėdus į D. V. automobilį, kuriame ir jis sėdėjo. Kadangi A. P. buvo jam skolingas kelis šimtus litų – apie 500 Lt, kuriuos buvo pasiskolinęs prieš pusmetį iki įvykio ir tą gali patvirtinti jo svainis, A. P. jį pasikvietė į tą pokalbį su D. V. . A. P. darbe sužinojo apie tai, kad D. V. yra skolingas ir neatiduoda skolos (b.l. 209,t. 3), todėl vieną dieną kartu jie nuvažiavo pas D. V. ). Jis negirdėjo, kad A. P. būtų kalbėjęs su V. V. apie pinigus. Automobilyje jie kalbėjosi apie D. V. skolą A. P. ir šio pokalbio metu A. P. pasakė D. V. : „atiduok, Daliau, pinigus Ž. K. ir mes būsime nebeskoloj“, t.y. 800 eurų atiduoti. Iš tos 800 eurų sumos iš jo buvo prašoma grąžinti 500 eurų, nors anksčiau A. P. sakė, kad jam yra skolingas tik 350 eurų. Tą skolą - 150 eurų pasiėmė, kitus pinigus atidavė A. P. . 2006-05-15 vakare paskambinęs į jo žmonos telefoną, A. P. pasakė, kad pinigų turi būti daugiau. Jis A. P. pasakė, kad pinigų dabar neturi, atiduosiąs vėliau. Pinigų atiduoti nevengė, bet tuo metu neturėjo pinigų. Telefonu jiedu susiginčiję susipyko, A. P. jį labai įžeidė ir tas įžeidimas tęsėsi dar ir kitą dieną, todėl jis 2006 m. gegužės 16 d. paskambinęs A. P. , pasakė, kad atvažiuoja į darbą pasikalbėti su juo. Apie 16 val. nuvažiavo pas jį į autoservisą savo Mercedes Benz markės automobiliu. Autoserviso kieme dar buvo 9 automobiliai, tarp jų įvyko konfliktas dėl jam A. P. pasakytų žodžių, jiedu susimušė. Jiedu buvo dviese, niekas prie jų neprisijungė. Smūgius A. P. sudavė dėl A. P. jam suduotų smūgių iš priekio. Po smūgių A. P. nebuvo nugriuvęs ant žemės, buvo suklupęs. Po to, kai nukentėjusysis jau buvo kreipęsis į policiją, norėjo sumokėti už A. P. padarytą žalą, žadėjo duoti 1000 eurų, siūlė susitaikyti, tačiau A. P. pasakė, jog mažai pinigų, kad pasitars su mama ir pasakys kiek reikia pinigų, kai jis A. P. pasisiūlė atlyginti patirtus nuostolius, tuos pinigus galėtų nukentėjusiajam sumokėti, bet yra sakoma, kad nukentėjusiajam daromas poveikis.

Neneigia kaltės dėl suduotų smūgių, neprisimena, kiek sudavė A. P. smūgių, negali patvirtinti, kad buvo suduoti smūgiai rankomis į galvą, kojomis į krūtinės ląstą. Pripažįsta, kad A. P. siūlė 1000 eurų, tačiau pripažįsta ir 1200 Lt, kuriuos sumokėjo ligonių kasoms kaip padarytą žalą, patikėjo nukentėjusiojo nurodytais jam padarytais sužalojimais: 4 išmušti dantys, pažadėjo juos įdėti. Neprisimena pokalbio, kurio metu A. P. prašė „nekišti jauno vaikino, negadinti jo gyvenimo“, nieko negalėjo pasakyti, ar kalbėjo su V. V. apie susitaikymą su A. P. , nes jokių reikalų nebuvo. Pokalbis su A. P. yra toks, kad negalima pasakyti, jog tai jo ir A. P. pokalbis, nes buvo kalbėta apie susitaikymą ir jis iš A. P. nereikalavo 5000 Lt. Sutiktų atlyginti ieškinį dėl neturtinės žalos, jei suma būtų mažesnė.

Nukentėjusysis A. P. , patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2004 m. pavasarį D. V. , kurį kaip ir Ž. K. pažinojo kaip serviso klientus, davė 700 eurų automobilio pirkimui iš Vokietijos, o 100 eurų turėjo būti jo, nes už tokią sumą D. V. suremontavo automobilį. D. V. iš Vokietijos automobilio neparvarė ir pradėjo jo vengti. Jis D. V. skambino, prašė grąžinti pinigus, tačiau praėjus 2 metams, pinigai jam nebuvo grąžinti. V. V. pasakė, kad „būtų gerai, kad Dalius atiduotų pinigus“, o šį pokalbį girdėjo buvęs šalia Ž. K. . Su Ž. K. sutarė, kad jis padės atgauti D. V. paskolintus pinigus, sutarė, kad Ž. K. atiteks 300 eurų, o jam pačiam 500 eurų. Pokalbio su Ž. K. dėl skolos atgavimo iš D. V. niekas daugiau negirdėjo. Jis kartu su Ž. K. sutarę nuvažiavo pas D. V. susitikti ir pasikalbėti dėl pinigų. Ž. K. pasakė jam nesikišti į judviejų su D. V. pokalbį, nes jis pats viską sutvarkys. D. V. Ž. K. padavė 150 eurų ir pasakė, kad pinigus grąžins dalimis per kelis mėnesius. Po kiek laiko jis sutiko D. V. ir sužinojo, jog visi pinigai perduoti Ž. K. ir prašė ant jo nepykti. Kadangi iš Ž. K. jis pinigų negavo, todėl pradėjo jam skambinti dėl pinigų grąžinimo, tačiau Ž. K. jo pradėjo vengti, sakė pinigus atvešiąs vėliau, bet po to neatsiliepdavo į telefoninius skambučius. Jis Ž. K. pasakė, jog žino apie D. V. perduotus visus pinigus, ir minėjo rasiąs būdų, kaip tuos pinigus atgauti, bet Ž. K. jam pasakė, kad pinigų negaus. Tada ir įvyko pirmas konfliktas tarp jų. Kai Ž. K. paskambinęs pasakė norįs pasikalbėti, apie 18-18³⁰ val. jis išėjo į serviso kiemą, kur stovėjo du vienu metu atvažiavę „Merceds Benz“ automobiliai: tamsios spalvos dviejų durų automobiliu atvažiavęs pats Ž. K. , o kitu – baltos spalvos, naujesnio modelio automobiliu - N. J. ir asmuo, kurio nepažinojo, todėl ir bandė įsidėmėti N. J. , užsirašė jo automobilio numerius, tačiau jo apklausos protokole klaidingai užrašyta ši informacija. Priėjęs prie Ž. K. su draugais bandė pasisveikinti su Ž. K. , tačiau Ž. K. su juo nepasisveikino, pasakė „ką, tu man draugas, kad tau duoti ranką“. Pasisukęs, pajuto Ž. K. smūgį į galvą, po ko jį mušė ir kiti asmenys. Gindamasis nuo smūgių, buvo pargriuvęs, užsidengęs galvą, sąmonės nebuvo praradęs, mušimo pabaigoje juto smūgius koja, buvo bejėgis, girdėjo kaip trečiasis vyriškis sakė „gana jį mušti“. Po to Ž. K. jam sudavė dar tris smūgius ir nueidamas pasakė, kad jis turi jam sumokėti 5000 iki savaitės pabaigos. Mušimo metu Ž. K. iš jo pinigų nereikalavo ir tą Ž. K. pasakymą dėl 5000 lt.(tokią valiutą supratęs iš karto) pinigų jam iki savaitės pabaigos, suprato kaip turto prievartavimą, nes neatgaus duotų už automobilį pinigų ir jog tai bausmė, mano, jog buvo mušamas dėl pinigų, kurių prašė iš D. V. ar dėl telefoninio pokalbio, kai reikalavo iš jo pinigų. Niekas nematė kaip jis buvo mušamas, nors jis bandė kviestis pagalbos, tačiau darbuotojai iš serviso išėjo tuomet, kai Ž. K. , N. J. ir trečias asmuo jau buvo nuėję. Važiuojant į ligoninę buvo praradęs sąmonę, todėl neatsimena vieno laiko tarpo. Po tos dienos pinigų iš jo nebuvo reikalaujama. Į ligoninę pas jį buvo atvykęs policijos pareigūnas, kuriam viską papasakojo. Apie 21¹⁵ val.., ligoninės palatoje policijos pareigūnui parašė pareiškimą, jog jį mušė ne vienas vyras, bet pareigūnas pasakė, kad tai vidinis konfliktas. Kol gydėsi ligoninėje, viskas buvo nurimę, niekas iš jo pinigų neprašė, nes suprato, kad negalės surinkti tokios sumos, tačiau išėjęs iš ligoninės, pradėjo domėtis viskuo. Nuėjęs į policijos nuovadą, suprato, kad jo pirmas pareiškimas, rašytas ligoninėje, neužregistruotas, todėl iš naujo parašė pareiškimą dėl sumušimo ir Ž. K. pareikalautų 5000 Lt, taip pat iš pateiktų fotonuotraukų atpažino jį mušusius asmenis, nes mušimo momentu įsidėmėjo N. J. , todėl jį pažinojo iš kitų pažįstamų pagal veido bruožus: tamsių antakių, smulkaus veido, atsikišusio žandikaulio ir jo aukšto ūgio, jo neįvardino, tik nurodė, kad vairuoja baltos spalvos „Mercedes Benz“ automobilį. Išėjus iš ligoninės ir vykstant apklausoms policijoje, prasidėjo Ž. K. skambučiai. Ž. K. jam skambino 3-5 kartus iš ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodyto telefono numerio. Kadangi tuo metu N. J. jau buvo sulaikytas, o Ž. K. sulaikė vėliau, todėl jam buvo daromas spaudimas, jog nieko nedarytų. Praėjus po įvykių mėnesiui, 2006-06-13 Ž. K. jam paskambino, klausė „ko laksto į policiją, ar kvailas yra, kad ieško policijoje teisybės“, davė „draugišką patarimą nesikreipti į policiją“, minėjo, kad dėl to gali nukentėti, o tą klausimą spręstų pats“ ir nurimtų, nebevaikščiotų į policiją, kalbėjo apie tai, kaip taikiai išspręsti šį klausimą. Šį pokalbį supratęs kaip daromą poveikį, įrašė skaitmeniniu diktofonu, kurį pateikė kaip įrodymą. Nors šio pokalbio metu apie pinigus nekalbėjo, tačiau po kelių dienų Ž. K. darė jam poveikį per V. V. , kuris persakė Ž. K. žodžius, jog nusiramintų ir paklausytų V. V. , taip pat suprato, kad Ž. K. draugai gali padegti jo automobilį. Po tų pokalbių, apie 12-12³⁰ val. Ž. K. atvykęs į servisą, sakė norįs taikytis, įdėsiąs jam dantį, tačiau pradėjo rėkti, siūlė už 1000 eurų pakeisti parodymus, pasakyti, jog atpažinimo metu N. J. neatpažino, jis pats išsisuks, grasino, kad reikės ieškotis darbo užsienyje.

Liudytoja I. K. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad žino, jog 2006 m. pavasarį tarp jos vyro Ž. K. ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas: girtas A. P. paskambino į jos telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), jos vyrui, kuriuo jis galėjo naudotis, ir keikėsi. Matė A. P. kartu su Ž. K. , nes jie yra draugai, A. P. yra lankęsis jų namuose. Apie įvykusį konfliktą jai Ž. K. nieko nepasakojo. Taip pat paaiškino, kad prieš dvi savaites iki jos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, ji telefoną buvo pametusi.

Liudytojas P. G. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2006-05-17 21¹⁵ val. buvo surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas. Kadangi tą dieną jis budėjo policijos komisariate, pagal gautą pranešimas iš ligoninės nuvyko į ligoninę, savo ranka surašė pareiškimą, o, perskaitęs pareiškimą ir su juo susipažinęs nukentėjusysis, pasirašė pareiškime. Neprisimena, kokia buvo nukentėjusiojo sveikatos būklė, nežino kaip paaiškinti, kodėl pareiškime nurodyta, kad mušė vienas, nors nukentėjusysis tvirtino, kad jį mušė keli asmenys. Taip pat negalėjo prisiminti, kodėl, nukentėjusiajam negalėjus nurodyti dviejų asmenų vardų ir pavardžių, pareiškime buvo nurodytas tik vienas asmuo, sumušęs nukentėjusįjį. Liudytojas patvirtino, kad pareiškime jis nurodė visas aplinkybes ir jo surašytas dokumentas yra teisingas, po surašyto nukentėjusiojo pareiškimo, jis daugiau jokių procesinių veiksmų pats neatliko, su nukentėjusiuoju nebendravo. Liudytojas paaiškino, kad visuomet pokalbio pradžioje vyksta laisvas pokalbis, kurio metu kalbamasi su žmogumi, o tik išsiaiškinus jo visas nurodytas aplinkybes, surašomas apklausos protokolas.

Liudytojas R. R. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, jog nukentėjusįjį A. P. yra matęs 4 kartus, nukentėjusįjį kelis kartus matė pas Ž. K. namuose ir servise, kai buvo remontuojamas jo automobilis.

Specialisto išvadoje Nr. G 1583/06 (04) pagal medicininius dokumentus nurodyta, kad A. P. padaryti šie sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, veido, galvos, krūtinės ląstos sumušimas, kraujosruvos veide, kakle, dešinėje ausyje. Nustatyta, kad A. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo ir dešinės ausies sraigtinio nervo neurito trauminės kilmės, sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Šie sužalojimai A. P. padaryti vienu metu, kietais bukais daiktais, galimai kumščiu ar koja. Sužalojimai padaryti suduodant ne mažiau vieną smūgį į veidą, vieną į dešinės ausies sritį, vieną į kaklą, vieną į krūtinės ląstą. Konkretaus smūgių skaičiaus nustatyti negalima, nes sužalojimai ligos istorijoje nepilnai detalizuoti. A. P. klausa sutriko išsivysčius trauminiam dešinės ausies sraigtinio nervo uždegimui po smūgio į dešinės ausies sritį (b.l. 40-41, t. 1).

2006-09-22 tarnybiniame pranešime dėl telefonų pokalbių išklotinių analizės matyti, kad tarp nukentėjusiojo A. P. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir Ž. K. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) 2006-05-09, 2006-05-16, 2006-05-17, 2006-06-13 vyko telefoniniai pokalbiai, taip pat užfiksuoti 2006-05-08, 2006-05-09, 2006-06-29 vykę pokalbiai tarp A. P. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), Ž. K. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) ir D. V. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 53-119, t. 1, b.l. 120-121, t. 1).

2006-07-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. P. iš jam pateiktų atpažinti 6 asmenų nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4 (Ž. K. ), kaip asmenį, kuris pasisiūlė padėti atgauti skolą bei kuris su dviem vaikinais 2006-05-17 jį darbe sumušė. Ž. K. atpažino iš stambaus veido, trumpų plaukų, atpažino pagal bendrus veido bruožus, nes jį matė ne vieną kartą ir gerai įsidėmėjo (b.l. 136-138, t. 1).

2006-07-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. P. iš jam pateiktų atpažinti 6 asmenų nuotraukų, atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 5 (N. J. ), kaip asmenį, kuris 2006-05-17 vakare atvažiavo baltos spalvos „Mercedes benz“ automobiliu prie jo darbo su dviem asmenimis ir kartu su Ž. K. jį sumušė. Šis asmuo vairavo baltos spalvos „Mercedes benz“ automobilį. N. J. atpažino iš smulkaus veido, tamsių antakių, atsikišusių žandikaulių, pagal visus bendrus veido bruožus, nes jį gerai įsidėmėjo, yra matęs dar ir po jo sumušimo. Dėl atpažinimo nukentėjusysis yra tikras, kad šis vaikinas vairavo baltos spalvos „Mercedes Bez“ ir kartu su Ž. K. bei dar vienu vaikinu jį sumušė (b.l. 143-145, t. 1).

2006-07-13 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kortotekų metu A. P. iš jam parodytų atpažinti 20 asmenų nuotraukų atpažino tik asmenį nuotraukoje pirmoje eilėje antroje eilėje iš kairės, kaip asmenį, apie kurį davė parodymus apklausos metu, jog tą dieną, kai jį Žydrūnas sumušė, tas asmuo atvažiavo baltos spalvos „Mercedes Benz“, kurį vairavo pats. Tą asmenį atpažino pagal bendrus veido bruožus, nes jį yra matęs. Iš kitų 27 nuotraukų nukentėjusysis neatpažino nei vieno asmens, kaip asmuo, kuris jį sumušo, panašus asmuo nuotraukoje, esančioje 3 eilėje, 2 eilėje iš kairės (b.l. 146-148, t. 1).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pateikta A. P. asmens sveikatos istorija, du nedarbingumo pažymėjimai, gydytojo P. D. ir sk. vedėjo A. N. pasirašytas išrašas. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad nedarbingumo pažymėjimai A. P. buvo išduoti nuo 2006-05-17 iki 2006-06-24 (b.l. 150-151, t. 1), o iš išrašo matyti, kad A. P. buvo sumuštas, praradęs sąmonę, jį pykino, veide sumušimo žymės, sutinusi dešinė ausis, dešinėje kaklo pusėje poodinė hematoma, dešinėje paraorbitalinė kraujosruva, 05.22 d. stomatologo konsultacijos metu nustatyta, kad yra išmuštas 5 dantis apačioje kairėje; dešinėje 5 danties šaknys, apačioje 7 danties dešinėje nuskeltas dantis – reikalingas protezavimas, kairėje viršutinio 7 danties ir apačioje dešinėje 1 danties nutrupėję vainikų kandamieji kraštai (b.l. 149-152, t. 1).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2006-07-18 A. P. pateikė skaitmeninį diktofoną „Olympus VN-960PC“ su įrašu (b.l. 157-159, t. 1).

2006-09-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas G. D. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų (t. 1, b.l. 134-135) atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį vyrą, kurį matė 2006 m. birželio mėnesį Šiauliuose, Garažų gatvėje besikalbantį su V. V. , kuris pasakė, kad šis vyras grasino A. P. dėl policijai parašyto pareiškimo. Nuotraukoje Nr. 4 esantį vyrą - Ž. K. , liudytojas atpažino pagal jo veido bruožus (b.l. 6-7, t. 2).

Iš specialisto išvados Nr. 366 matyti, kad Ž. K. nustatytas isterinio – epileptoidinio tipo asmenybės sutrikimas. Ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė nereikalinga (b.l. 49, t. 3).

Kaltinamieji Ž. K. ir N. J. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, neturėdami teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, panaudodami prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, t.y. 2006-05-16 19.52 val., vykusio telefoninio pokalbio metu nukentėjusiajam A. P. paskambinus iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), Ž. K. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), ir pareikalavus grąžinti piniginę skolą – 500 eurų (1725 Lt pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą lito ir euro valiutų santykį), kuriuos Ž. K. gavo iš D. V. ir kuriuos pagal bendrą D. V. , A. P. ir Ž. K. susitarimą, pastarasis turėjo grąžinti nukentėjusiajam A. P. , 2006-05-17 apie 18.30 val., jie kartu su nenustatytu asmeniu atvyko į Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), esančio autoserviso „V.“ kiemą, kur, panaudodami prieš nukentėjusįjį A. P. fizinį smurtą – bendrai sudavę nukentėjusiajam A. P. ne mažiau nei 10 smūgių rankomis į galvą ir ne mažiau nei 10 smūgių kojomis į krūtinės ląstą bei į kitas kūno vietas, taip padarė nukentėjusiajam A. P. šiuos sužalojimus: galvos smegenų sukrėtimą, veido, galvos, krūtinės ląstos sumušimą, kraujosruvas veide, kakle, dešinėje ausyje, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. P. sveikata, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo ir dešinės ausies sraigtinio nervo trauminės kilmės neurito sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, atvirai vertė nukentėjusįjį A. P. atleisti Ž. K. nuo turtinės pareigos grąžinti piniginę skolą – 500 eurų (1725 Lt pagal oficialų Lietuvos banko lito ir euro valiutų santykį) bei neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį A. P. perduoti jam priklausantį turtą – 5000 Lt., t.y. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 181 str. 2 d..

Tačiau teisminio nagrinėjimo metu šis kaltinimas nepasitvirtino. Byloje ištirtais įrodymais, nukentėjusiojo ir paties kaltinamojo Ž. K. parodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesusijęs su reikalavimu perduoti turtą ar teisę į turtą sveikatos sutrikdymas, ką patvirtina taip pat ir byloje esanti specialisto išvada dėl nukentėjusiajam A. P. nustatyto sužalojimo masto ir pobūdžio. Pats kaltinamasis Ž. K. neneigė, kad jis nukentėjusiajam sudavė smūgius. Nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad smūgius jam sudavė ir N. J. , kurį nukentėjusysis atpažinimo metu atpažino, taip pat kartu su jais atvažiavęs nenustatytas asmuo. Teismas neturi pagrindo netikėti ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais nuosekliais kaltinamojo Ž. K. ir, nors mažiau nuosekliais, tačiau patvirtintais kaltinamojo Ž. K. ir liudytojų V. S. , V. V. ir S. G. parodymais, nukentėjusiojo parodymais dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, jo masto ir mechanizmo, taip pat padaryto nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymo sunkumo. Tačiau teismas nenustatė, kad kaltinamieji atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį atleisti Ž. K. nuo turtinės pareigos grąžinti piniginę skolą ir vertė perduoti nukentėjusiajam priklausantį turtą. Byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, o remtis prielaidomis dėl galimo atskirų kaltinamojo Ž. K. pasakytų po smurto panaudojimo žodžių kriminalinės kilmės teismas negali, nes negali pripažinti asmenį kaltu vien tik interpretuojant jo žodžius pagal atitikimą su pateiktame jam kaltinime esančiomis faktinėmis aplinkybėmis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1996 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 43 išaiškino, kad reikalavimas turto prievartavimo atveju visada yra neteisėtas, nesusijęs su reikalaujančiojo, ar asmens, kurio interesais reikalaujantysis veikia, ir nukentėjusiojo ankstesniais turtiniais santykiais ar kitomis aplinkybėmis, kurios, suinteresuoto asmens manymu, suteikia jam tokią teisę. Reikalavimas turto prievartavimo būtinuoju požymiu yra tuomet, kai jis paremtas grasinimu neįvykdžius reikalavimo panaudoti smurtą ar sužaloti turtą ar kitaip šantažuoti arba panaudoti kitokią prievartą. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo Ž. K. buvo ankstesni abipusiai turtiniai santykiai. Tačiau fizinio smurto panaudojimas buvo įžeidimų telefonu, asmeninio konflikto pasekmė, bet nebuvo susijęs su nukentėjusiojo įbauginimu ar grasinimu tikslu išreikalauti jo turtą ar teisę į turtą. Fizinio smurto naudojimo metu, ką patvirtino ir pats nukentėjusysis, Ž. K. , N. J. ir nenustatytas asmuo jokio turto nereikalavo, nereikalavo atleisti Ž. K. ar kitą asmenį nuo turtinės prievolės ar pan., o žodžiai „iki savaitės galo turi sumokėti 5000“ buvo pasakyti jau liovus mušti nukentėjusįjį ir nueinant. Po to nebuvo atlikta jokių aktyvių veiksmų ar grasinimų, jog reikalavimas dėl turto perdavimo būtų įgyvendintas. Kaip paaiškino visi su nukentėjusiuoju po įvykio bendravę liudytojai - V. S. , V. V. ir S. G. , jie nieko nežinojo, kad buvo prievartaujamas nukentėjusiojo turtas, A. P. jiems pasakojo apie muštynės ir nieko nesakė apie turto prievartavimą. Liudytojas G. D. parodė supratęs iš A. P. pasakojimo, kad 5000 buvo už įžeidimą. Pats nukentėjusysis parodė nesupratęs, kokia valiuta buvo pareikalauta iš jo „5000“, tik pamanęs, kad litais, kurių jis net neketino mokėti. Iš paties nukentėjusiojo pasakojimo liudytojai, kaip ir pats nukentėjusysis, suprato, jog tie pinigai buvo už įžeidimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad iki atvažiavus Ž. K. su draugais į įvykio vietą telefonu jie kalbėjo ne normaliais išsireiškimais, o keikėsi, koliojo vienas kitą. A. P. taip pat išplūdo Ž. K. , grasino pastarajam, kaip „sudaužys“ ir toks nukentėjusiojo elgesys ir nesupratimas Ž. K. situacijos, kaltinamojo žodžiais kalbant, įžeidė jo orumą

Teisme apklaustas papildomai nukentėjusysis patvirtino, kad kalbant telefonu Ž. K. pasakė, jog dabar negali atvežti pinigų, nes dabar jų neturi. Iš to seka paties nukentėjusiojo parodymais patvirtinta išvada, kad Ž. K. neatsisakė grąžinti A. P. skolą, o tik bandė paaiškinti nukentėjusiajam, kad jis dabar negali jam grąžinti likusios skolos dalies, nes neturi pinigų, kadangi turėjo išlaidų dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo. Šiuos Ž. K. parodymus patvirtina bylos duomenys apie padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus ir paskirtas nuobaudas (b.l. 55-57, t. 3). Nukentėjusiajam nepritarus Ž. K. prašymui ir jį dar išvadinus necenzūriniais žodžiais, kaltinamasis atliko neteisėtus veiksmus, kurie patvirtina tik jų abipusio konflikto faktą ir neturi jokių turto prievartavimo požymių. Papildomai apklaustas nukentėjusysis parodė, kad Ž. K. atvažiavus į servisą jokios kalbos apie skolą jam nebuvo, Ž. K. nieko nereikalavo ir jokių turtinių pretenzijų neturėjo. Buvo tik kerštas už telefoninio pokalbio metu išsakytus įžeidimus ir tai patvirtina visų neteisėtų veiksmų eiga: atvykęs su bendrininkais į įvykio vietą Ž. K. į A. P. jam paduotą pasisveikinimui ranką atsakė smūgių į galvą, keiksmais ir pasakymų „Koks tu man draugas, kad tau duoti ranką?“ Nustatytos teisme aplinkybės patvirtina ir nukentėjusiojo parašytas pareiškimas dėl įvykio, kuriame nėra jokių duomenų apie turto prievartavimą ir tai taip pat patvirtina kaltinamojo ir liudytojų parodymais nustatytą faktą dėl įvykusio konflikto mechanizmo ir priežasčių. Tai leidžia teismui pagrįsti išvadą, jog nenustatyti objektyvieji turto prievartavimo požymiai, o nukentėjusiojo atžvilgiu pavartotas fizinis smurtas buvo pasekmė telefoninio pokalbio, kurio metu Ž. K. manąs buvo įžeistas, taip pat kaip ir nukentėjusysis, todėl kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini pagal atsiradusias pasekmes, t.y. dėl nukentėjusiajam A. P. padaryto sveikatos sutrikdymo, numatyto LR BK 138 str. 1 d.. Kadangi smurtiniai veiksmai įvyko tarp asmenų, tarp kurių buvo tarpusavio santykiai, todėl teismas nenustatė nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojančių požymių, numatytų LR BK 138 str. 2 d..

Kaltinamojo N. J. kaltė dėl įvykdyto kartu su Ž. K. nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam A. P. įrodyta visais byloje surinktais įrodymais, nukentėjusiojo parodymais, atpažinimo protokolais, iš kurių matyti, kad A. P. atpažino ne tik Ž. K. , bet ir N. J. , kaip asmenis, kurie atvažiavę į serviso kiemą bendrais smurtiniais veiksmais jį sužalojo. Ž. K. parodymus ir paties kaltinamojo neprisipažinimą teismas vertina kaip jo ginimosi taktiką, o N. J. ir solidarumo su Ž. K. poziciją, ryšium su byloje pateiktais Ž. K. kaltinimais dėl poveikio nukentėjusiajam asmeniui.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis Ž. K. , kalbėdamasis su liudytoju V. V. bei su pačiu nukentėjusiuoju, siekė paveikti nukentėjusį asmenį – A. P. , kad jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus - nurodytų parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu klaidingai atpažinęs N. J. . Nors kaltinamasis Ž. K. savo kaltę neigia, tačiau teismas jo duotus parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas, grįsdamas kaltinamojo Ž. K. kaltę dėl poveikio nukentėjusiam asmeniui darymo, remiasi nukentėjusiojo A. P. , liudytojo V. V. , G. D. parodymais, kuriuos iš dalies patvirtina ir paties kaltinamojo Ž. K. parodymai, jog kaltinamasis Ž. K. telefonu skambino nukentėjusiajam, sakė, jog „ko laksto į policiją, ar kvailas yra, kad ieško policijoje teisybės“, davė „draugišką patarimą nesikreipti į policiją“, minėjo, kad dėl to gali nukentėti, o tą klausimą spręstų pats“ ir nurimtų, nebevaikščiotų į policiją, buvo kalbėta apie tai, kaip taikiai išspręsti šį klausimą, kalbėjo su liudytoju V. V. , kuriam pasakė, kad A. P. neiti į policiją, kalbėjo apie automobilių padegimą, nors tiesiogiai neįvardino, tik paminėjo, kad būna tokie atvejai, kai padegami automobiliai, taip pat sakė, kad paprotintų nukentėjusįjį kaip draugą niekur nevaikščioti ir nieko nedaryti. Nukentėjusysis A. P. nurodė, kad pokalbį su Ž. K. supratęs kaip daromą poveikį, be to, iš pokalbio, vykusio darbo metu, suprato, kad Ž. K. jam siūlė už 1000 eurų pasakyti, kad per atpažinimą neatpažino N. J. , norėjo, kad pakeistų savo parodymus N. J. atžvilgiu, minėjo, kad jis pats išsisuks, prašė tik nekišti N. J. , o po to pradėjo grasinti, sakė, kad reikės ieškotis darbo užsienyje. Tai, jog nukentėjusiajam buvo daromas poveikis, patvirtino liudytojai V. V. bei G. D. .

LR BK 233 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už siekimą bet kokiu būdu paveikti nukentėjusį asmenį, kad šis duotų melagingus parodymus. Prašymas pakeisti parodymus, įgyvendinant per nukentėjusio asmens draugus, pažįstamus – liudytoją V. V. , laikytinas vienu iš tokių būdų. Be to, nukentėjusysis, supratęs daromą poveikį, skaitmeniniu diktofonu įrašė pokalbį su Ž. K. , ir šį garso įrašą pateikė policijos pareigūnams. Kaltinamojo pateikta parodymų versija, kad jis su nukentėjusiuoju kalbėjosi tik dėl sužalojimo metu padarytos žalos atlyginimo, yra pagrįstas iš dalies, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį ir padėti N. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jis kalbėjosi su liudytoju V. V. , kad jis perduotų nukentėjusiajam A. P. „paprotinti nukentėjusįjį kaip draugą niekur nevaikščioti ir nieko nedaryti, nebevaikščioti į policiją“. Toks kaltinamojo elgesys rodo jo tyčią daryti poveikį nukentėjusiajam. Poveikio darymas yra subjektyvus kiekvieno asmens vertinimo dalykas, o bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis bei liudytojas V. V. kaltinamojo apsilankymą ir pasakytus žodžius suprato kaip poveikio darymą. Todėl kaltinamojo Ž. K. veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 233 str. 1 d., požymius ir teisingai kvalifikuota pagal minėtą straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltiems asmenims, teismas turi vadovautis LR BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais ir skirti bausmę pagal LR Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijas, laikydamasis LR Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas taip pat turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis Ž. K. padarė du nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai, N. J. padarė vieną nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis Ž. K. kaltę dėl nukentėjusiajam A. P. padaryto sveikatos sutrikdymo pripažino, tačiau neigė kaltę dėl poveikio darymo nukentėjusiam asmeniui, o kaltinamasis N. J. neigė žalojęs nukentėjusįjį.

Kaltinamųjų parodymus dėl kaltės nepripažinimo – N. J. dėl nukentėjusiojo sužalojimo, o Ž. K. – dėl poveikio nukentėjusiajam darymo, teismas vertina kritiškai kaip jų pasirinktą gynybos taktiką bei siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti savo padėtį, be to, jų parodymai prieštarauja kitoms nustatytoms neginčytinoms aplinkybėms, tačiau teismas jų parodymus vertina sąryšyje su kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, atsižvelgęs į kaltinamųjų parodymus, jų elgesį posėdžio metu, nenustatė kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių ir ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo. Prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.

Teismas nustatė kaltinamųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri apibūdina kaltus asmenis ir parodo jų padarytas nusikalstamas veikas, parodo tuos neigiamus momentus, kurie didina nusikalstamos veikos bei kaltų asmenų pavojingumą ir leidžia griežtinti baudžiamąją atsakomybę. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusysis buvo sužalotas ne tik kaltinamųjų, bet ir nenustatyto asmens. Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir LR BK 25 str. 2 d. įtvirtintą nuostatą, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai, šiai bendrininkavimo formai nėra būtinas požymis, kad iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas ir panašiai, tačiau svarbus požymis, kad mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti objektyviąją bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę. Nustatyta, kad nukentėjusįjį A. P. sužalojo abu kaltinamieji ir nenustatytas asmuo, t.y. visi atliko aktyvius veiksmus, kurių pasekmė buvo nukentėjusiojo sutrikdyta sveikata. Todėl teismas pripažįsta kaltinamųjų N. J. ir Ž. K. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis nusikalstamos veikos padarymą bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Nusikaltimus kaltinamieji padarė veikdami tyčia. Nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1 d. sudėtis yra materiali, t.y. veika laikoma baigta atsiradus pasekmėms – kito asmens sveikatos sužalojimui, o nusikaltimo, numatyto LR BK 233 str. 1 d. sudėtis yra formali, todėl šios nusikalstamos veikos kvalifikavimas nesiejamas nei su poveikio darymu nukentėjusiam asmeniui veiksmų pabaiga, t.y. įstatymas nereikalauja atitinkamų pasekmių, ši veika yra baigta nuo poveikio nukentėjusiam asmeniui darymo pradžios, nepriklausomai nuo to ar nukentėjęs asmuo ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus dėl jam padaryto poveikio. Todėl kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti, kaip baigti nusikaltimai, kurie nenutrūko pasikėsinimo ar rengimosi stadijose.

Kaltinamasis Ž. K. anksčiau teistas 2 kartus, nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, N. J. neteistas, nors Panevėžio apygardos teismas 2007 m. kovo 30 d. paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo N. J. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p., tačiau šis nuosprendis neįsiteisėjęs, todėl N. J. laikomas teisiamu pirmą kartą. Nusikaltimų padarymo metu abu kaltinamieji buvo bausti administracine tvarka. Kadangi N. J. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neįsiteisėjęs, todėl jam skirtina šiuo nuosprendžiu bausmė nebendrintina LR BK 63-64 str. nustatyta tvarka. Skiriant kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, bausmės skyrimo taisykles, kai nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir daro išvadą, kad kaltinamiesiems turi būti skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės artimos sankcijose numatytiems laisvės atėmimo vidurkiams.

Kaltinamojo Ž. K. padaryti nusikaltimai priskiriami tai pačiai nusikaltimų pavojingumo – nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant (LR BK 63 str. 1, 4 d.d.).

Kaltinamiesiems Ž. K. ir N. J. pradėjus ikiteisminį tyrimą šioje byloje buvo paskirtos kardomosios priemonės - suėmimai, todėl į skirtinos bausmės atlikimo laiką įskaitytas jų suėmime išbūtas laikas.

Dėl padarytos žalos ir daiktinių įrodymų

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. nurodė, kad dėl jam padaryto sužalojimo – sumušto veido ir išmušto bei nuskeltų dantų patyrė 236,58 Lt materialinę žalą, kurią sudarė vaistų pirkimas (b.l. 180-181, t. 1). Šis nukentėjusiojo ieškinys yra realus ir tenkintinas pilnai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003-06-26 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003 nurodė, kad neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai, kad tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (LR CK 1 str. 1 d.). LR CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl sumušimo metu padarytų veide ir kaklo srityje kraujosruvų negalėjo pasirodyti viešumoje, dėl išmuštų dantų ir sumušimo žandikaulio negalėjo kramtyti maisto, dėl fizinio skausmo negalėjo naktimis užmigti, o tai sukėlė bejėgiškumo ir nepilnavertiškumo jausmą, emocinę depresiją. Posėdžio metu apibūdinęs savo sveikatos būklę, nurodė, kad šiuo metu jaučiasi neblogai, tačiau kartais svaigsta ir sukasi galva, lankosi pas nervų gydytoją, nes jaučia baimę, blogai miega, jaučia įtampą dėl grasinimų, per muštynes jam buvo išmuštas vienas dantis, kiti – nuskelti, klausa neatsistatė, gydytojai sakė, kad gali būti tik blogiau.

LR CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vienu iš tokių atvejų gali būti nusikaltimai žmogaus sveikatai, nes šių nusikaltimų objektyviais veiksmais daroma fizinė ir moralinė žala konkrečiam žmogui ir pažeidžiamos LR Konstitucijos pripažintos žmogaus teisės – teisę į laisvę, gyvybę, asmens neliečiamumą, garbę ir orumą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl sveikatos sutrikdymo bei poveikio darymo, kurių metu nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, jaučia baimę, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir šios pasekmės atsirado dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, todėl pareiga atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimais padarytą neturtinę žalą atsiranda neturtinę žalą padariusiems asmenims, t.y. kaltinamiesiems. Neturtinės žalos dydį teismas nustato vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalą padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai, ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijai. Nukentėjusiojo A. P. prašoma priteisti 10.000 Lt neturtinė žala nėra per didelė, atitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, tačiau mažintina atsižvelgiant į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, į mažiau žalingas pasekmes - nukentėjusiajam padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat į įstatyme nurodytus mažiau svarbius kriterijus - kaltininkai nuteisiami laisvės atėmimu, kas apsprendžia jų turtinę padėtį. Teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies ir kadangi nukentėjusysis prašo priteisti žalos atlyginimą iš abiejų kaltinamųjų, nekonkretizuoja kokiais kaltinamųjų atskirais veiksmais patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl žala priteistina solidariai.

Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą – ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos misterijos interesus, pareiškė civilinį ieškinį dėl gydymo išlaidų atlyginimo 1181,50 Lt sumai. Iš teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikto mokėjimo kvito matyti, kad Ž. K. vardu jo žmona I. K. sumokėjo civiliame ieškinyje dėl gydymosi išlaidų atlyginimo nurodytą sumą (b.l. 175, t. 3), todėl teismas konstatuoja, kad Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginant viešąjį interesą, civilinis ieškinys yra atlygintas ir nenagrinėtinas.

Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priimat nuosprendį ar nutraukiant procesą, gali būti konfiskuojami, perduodami valstybės institucijoms ar sunaikinami arba grąžinami savininkams (LR BPK 94 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pripažintas skaitmeninis diktofonas „OLYMPUS“, modelis (duomenys neskelbtini) su garso įrašu, kuris nutarimu ir pagal pakvitavimą perduotas laikyti ir saugoti savininkui A. P. (b.l. 163, 165, t. 1), todėl nuosprendžiui įsiteisėjus šis skaitmeninis diktofonas grąžintinas nukentėjusiajam, o prie baudžiamosios bylos paliktini saugoti kompaktinis diskas su A. P. padaryto garso įrašo kopija bei kompaktinis diskas su telefoninių skambučių išklotinėmis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d., ir 233 str. 1 d. ir nuteisti:

pagal LR BK 138 str. 1 d. (dėl A. P. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

pagal LR BK 233 str. 1 d. (dėl poveikio nukentėjusiajam) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už LR BK 138 str. 1 d., iš dalies pridėti švelnesnės, paskirtos už LR BK 233 str. 1 d., bausmės dalį, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2006 m. liepos 28 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2007 m. liepos 3 d.

Kardomąją priemonę - suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

N. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. (dėl A. P. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2006 m. liepos 19 iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2007 m. liepos 3 d.

Kardomąją priemonę - suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš Ž. K. ir N. J. solidariai nukentėjusiajam A. P. padarytos turtinės žalos atlyginimui 236,58 Lt., 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 500 Lt už nukentėjusiajam A. P. suteiktas atstovavimo teisme paslaugas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: voką, kuriame yra kompaktinis diskas su A. P. padaryto garso įrašo kopija, kompaktinis diskas su telefoninių skambučių išklotinėmis, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, diktofoną „OLYMPUS“, modelis (duomenys neskelbtini), su garso įrašu, perduotą laikyti ir saugoti nukentėjusiajam A. P. , grąžinti nukentėjusiajam A. P. , gyv. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo, o suimtųjų nuteistųjų nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.