Tauragės apylinkės teismo įsakymas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Šimkienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas vidurinis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas 2009-11-05 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 75 str. str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J., mušdamas, sukėlė fizinį skausmą artimiems giminaičiams: broliui A. J. bei brolio žmonai K. J., t. y. 2015 m. rugpjūčio mėn. 22 d., apie 9 val., (duomenys neskelbtini) A. J. priklausančio namo kieme, tarpusavio konflikto metu, kumščiu sudavė vieną smūgį broliui A. J., po to sudavė vieną smūgį į kaklą A. J. žmonai K. J. ir taip A. J. bei K. J. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais V. J. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

V. J. kaltė įrodyta šiais įrodymais:

V. J. kaltę pripažino visiškai ir parodė, tvirtina liudytojos ir nukentėjusiųjų parodymus, jų neginčija. Pats įvykio aplinkybių neprisimena, nes buvo neblaivus ir dėl buvusių galvos traumų turi atminties problemų. Gailisi, kad būdamas neblaivus, sukelia konfliktines situacijas (b.l. 81, 82).

Nukentėjusioji K. J. parodė, kad V. J. yra vyro A. J. brolis, jų šeimos labai artimai bendrauja, praktiškai gyvena ir dirba kartu. Taip pat kartu ir girtauja. Būdami neblaivūs, susipyksta, po to vėl susitaiko. Konfliktų iniciatorius yra V. J., kuris, būdamas neblaivus, visada yra agresyvus ir puola muštis. V. J. kartu su sugyventine D. P. 2015-08-22, apie 9 val., buvo jų namuose (duomenys neskelbtini). Visi išgėrė degtinės. Neblaivus V. J. ėmė triukšmauti. Ji ramino V. J., tačiau šis neklausė, o po to su D. P. išėjo, A. J. juos lydėjo. Būdama name, kieme išgirdo triukšmą. Išbėgusi į kiemą, pamatė, jog D. P. paėjusi kiek toliau, o broliai barėsi tarpusavyje. Siekdama išvengti vyrų muštynių, liepė V. J. eiti namo ir ketino jį išvesti, paėmusi už rankos. V. J. kumščiu sudavė smūgį į kaklo dešiniąją pusę, žemiau ausies. Vyras A. J., gindamas ją nuo V. J., su broliu susikibo ir abu pargriuvo. Kai V. J., būdamas viršuje A. J., pastarąjį bandė smaugti, nepajėgdama V. J. nuo vyro atitraukti ir gelbėdama vyrą nuo užpuolimo, sudavė V. J. vieną smūgį šalia rastu plytgaliu į galvą. Ir tik tada V. J. A. J. paleido. Dėl V. J. suduoto smūgio į kaklą patyrė fizinį skausmą, dėl to civilinio ieškinio nereiškia, jie su V. J. susitaikė (b.l. 28, 29).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2015-09-16 išvadoje Nr. G 1696/15(03) nurodyta, jog išorinių traumos požymių K. J. kūne nekonstatuota, todėl nustatyta kaklo sumušimo diagnozė atmestina. Veika gali būti kvalifikuojama kaip fizinio skausmo sukėlimas (b.l. 37)

2015-08-22, 11. 15 val. K. J. nustatytas 0, 55 prom. girtumas (b.l. 26).

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad V. J. yra brolis, jie labai artimai bendrauja. V. J. yra ūmaus būdo, ypač, būdamas neblaivus, todėl jiedu dažnai pykstasi, po to vėl susitaiko. Atsimena, kad 2015-08-22 ryte susipyko su V. J., būdami jo namuose, jis lydėjo brolį, kai šis be jokios tam priežasties sudavė jam smūgį ranka – neatsimena, į kurią kūno vietą. Jis nuo brolio suduoto smūgio pargriuvo ir jiedu su V. J. susigrūmė. Kažkuriuo metu jo gelbėti atbėgo žmona K. J.. Po to jis prarado sąmonę. Dėl patirto fizinio skausmo broliui V. J. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, su broliu jie susitaikė (b.l. 39, 40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2015-09-16 išvadoje Nr. G 1695/15(03) nurodyta, jog išorinių sužalojimo požymių A. J. nekonstatuota, nustatyti seni nubrozdinimai kairės alkūnės srityje bei sugijęs dešinio šlaunikaulio lūžimas su metalinėmis konstrukcijomis. Veika gali būti kvalifikuojama kaip fizinio skausmo sukėlimas (b.l. 44).

2015-08-22, 11.18 val. A. J. nustatytas 1, 33 prom. girtumas (b.l. 26).

Liudytoja D. P. parodė, kad sugyventinis V. J., būdamas neblaivus, yra agresyvus, žino, jog praeityje peiliu buvo sužalojęs brolienę K. J.. 2015-08-22 ryte kartu su V. J. atėjo į pastarojo brolio A. J. namus, kur broliai ėmė girtauti ir neužilgo susipyko. Nepakęsdama ginčo, išėjo į namus, o paskui ją, besiginčydami, išėjo ir abu broliai. Matė, kaip vyrai ėmė stumdytis ir pargriuvo, kaip K. J. ėmė skirti vyrus, tempė vieną nuo kito, o po to, paėmusi akmenį, sudavė juo smūgį V. J.. Grįžo atgal ir kraujuojantį V. J. parsivedė namo (b.l. 57, 58).

2015-08-22 apžiūros metu užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta: (duomenys neskelbtini) (protokole klaidingai nurodyta (duomenys neskelbtini) A. J. gyvenamojo namo kieme (b.l. 7-13).

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis V. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

V. J. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.), o jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, į tai, kad V. J. 2009-11-05 teistas, tačiau teistumas išnykęs (b.l. 69-70), administracine tvarka baustas (b.l. 64-68), į psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto apskaitą neįrašytas (b.l. 63), taip pat siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, V. J. skirtina prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausmė.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 87,66 Eur nuostolių, patirtų dėl nukentėjusiųjų K. J. ir A. J. gydymo, atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (b.l. 41-42, 43).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per tris mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 64¹ str.1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimą šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš V. J. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Kalvarijų g. 147, LT-08221 Vilnius, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) 87,66 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 66 centus) žalos atlyginimui.

Kaltinamasis turi teisę, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų, nuo šio įsakymo gavimo, paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.