Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Pauliaus Jasiukaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. A. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d., baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta 20 parų arešto bausme, bausmę atlikęs;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį 34 parų arešto bausme, bausmę atlikęs;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d., nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant R. A. viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas R. A. panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės; bausmę atliko 2019 m. kovo 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. 2019 m. balandžio 29 d. apie 20 val. namuose, (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą šeimos nario – sugyventinės D. S. atžvilgiu, t. y. dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį D. S. į veidą, dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį į kairį šoną ties krūtine ir dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinį šoną ties pilvu, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai D. S. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. A. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. balandžio 29 d. apie 20 val. jis buvo D. S. priklausančiuose namuose, (duomenys neskelbtini). Namuose buvo ir D. S.. Jie nuo 2019 m. kovo 1 d. kasdien kartu gėrė alkoholį. Minėtą visą dieną jie taip pat gėrė, išgėrė abu 0,7 l degtinės. Jis jautėsi girtas. Apie 20 val. jie susipyko dėl stiklinės degtinės. Konflikto metu jis dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį D. S. į veidą, dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį į kairį šoną ir dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinį šoną. Jis mano, kad toks jo poelgis D. S. sukėlė fizinį skausmą. Tokiam jo poelgiui turėjo įtakos girtumas, blaivus jis taip niekada nesielgia. Jie kartu pragyveno 5 metus, kartu vedė bendrą ūkį. Su D., kai jie geria, sutaria gerai, kai nebeturi ką gerti, sutaria blogai. D. taip pat piktnaudžiauja alkoholiu. Šitaip pirmą kartą smurtavo prieš D., seniau būdavo daugiau psichologinis smurtas. Daugiau taip nebesielgs (b. l. 42-45).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji D. S. parodė, kad ji su sugyventiniu R. A. kartu gyvena apie penkis metus. Gyvena jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 29 d. R. A. apie 20 val. grįžo į namus girtas. Ji jį pradėjo varyti iš namų, nes nebenori, kad jis gyventų jos bute. Jis labai supyko ir virtuvėje ją sumušė, t. y. jis kumščiu vieną kartą jai smogė į veidą, vieną kartą į kairį šoną ties krūtine ir vieną kartą į dešinį šoną ties pilvu. Dėl suduotų smūgių ji juto stiprų fizinį skausmą. Sugyventinis smurtauja ne pirmą kartą. 2019 m. balandžio 30 d. apie 7 val. ryte jis vėl pradėjo agresyviai elgtis, todėl apie įvykį ji pranešė policijai. Kai ji paskambino policijai, jis išsigando ir pabėgo iš namų. Civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 19-21).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), namo 12 aukšte esantis dviejų kambarių butas. Apžiūrėjus įvykio vietą nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b. l. 10-11, 12-13).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2019 m. balandžio 30 d. apie 06.35 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos sugyventinis su šepečiu norėjo trenkti jai. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė D. S.. Įvykio vietoje nustatyta, kad R. A. smurtavo prieš savo sugyventinę D. S.. Smurtas įvyko D. S. priklausančiame bute, kilus konfliktui dėl televizijos žiūrėjimo. D. S. nustatytas 0,30 promilių girtumas. R. A. sulaikyti nepavyko, nes prieš jiems atvykstant jis pasišalino nežinoma kryptimi. Smurtą patyrusi D. S. paaiškino, kad smurtas pasireiškė smūgiu iš rankos į kairę akį, sukeliant jai fizinį skausmą. Smurtą galintys rodyti požymiai: mėlynė po kaire akimi. Anksčiau buvę smurto artimoje aplinkoje atvejai neužfiksuoti (b. l. 14-15).

Kaip matyti, kaltinamasis pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje savo sugyventinės atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą. Šie jo parodymai sutampa su pačios nukentėjusiosios D. S. duotais parodymais bei tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto duomenimis. Taigi, aukščiau aptartų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo sugyventinės D. S. atžvilgiu, t. y. dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį jai į veidą, dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį į kairį šoną ties krūtine ir dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinį šoną ties pilvu, ir sukėlė nukentėjusiajai D. S. fizinį skausmą. Nėra abejonių, kad R. A. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis fizinį smurtą vartojo bei fizinį skausmą sukėlė savo šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir įrodyta aukščiau nurodytais įrodymais.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 108-110). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.

Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad jis inkriminuojamą nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. R. A. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta, kaltinamasis teistas, tačiau ne už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (b. l. 56-59), administracine tvarka baustas (b. l. 80-104), bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 54, 55), psichikos sveikatos centro kabineto įskaitose neregistruotas, duomenų apie registraciją priklausomybių ligų kabineto įskaitose nėra (b. l. 107). Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant prokuroro siūlomą bausmę – areštą, jo trukmę nustatant mažesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis, bausmę skiriant atlikti areštinėje įprasta tvarka.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 46-48).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. A. galutinę bausmę – areštą 20 (dvidešimčiai) parų.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje įprasta tvarka.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti R. A., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Išaiškinti R. A., kad atlikdamas arešto bausmę nuteistasis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 50-61 straipsniuose nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.