Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2018-05-08 · Civilinė byla Nr. 2YT-1436-831/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-08
Bylos Nr.
2YT-1436-831/2018
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00175-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Krivičius
Suinteresuotas asmuo
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei „Turto bankas“, valstybės įmonei Registrų centro Marijampolės filialas
Civilinė byla Nr. 2YT-1436-831/2018Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00175-2018-5Procesinio dokumento kategorijos: (S) 2.4.2.8; 3.2.6.1; 3.4.5.15.2
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 8 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei „Turto bankas“, valstybės įmonei Registrų centro Marijampolės filialas, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas S. P. prašo teismą nustatyti juridinį faktą, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu (b. l. 49-52). Šis patikslintas pareiškimas teisme priimtas 2018 m. kovo 12 d., iki paskirto bylos nagrinėjimo 2018 m. gegužės 8 d. dienos ginčo dėl šių daiktų valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo nekilo.Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jis nuo 2005 metų iki šiol gyvena 48,87 kv. m. gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini). Minėtiems statiniams 2018 m. vasario 28 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. B- ĮV-214 suteiktas adresas - (duomenys neskelbtini) sav. Iki šio adreso suteikimo dienos pareiškėjui S. P. buvo žinoma, kad minėti pastatai yra Vladiškių k., Pilviškių sen., Vilkaviškio r. sav., nes ant gaunamų vokų su laiškais, įvairių dokumentų iš seniūnijos ar kitų įstaigų būdavo nurodomas Vladiškių kaimas, o ne Dabravolės kaimas. Pažymėtina, kad Dabravolės ir Vladiškių kaimus, esančius Pilviškių sen., Vilkaviškio r. sav., skiria tik kelias. Minėtas gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu niekada nebuvo ir nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, o taip pat nėra įregistruotas viešame registre. 2017 m. birželio 29 d. Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo pažymoje nurodoma, kad „Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos seniūnijų archyvinio fondo Pilviškių seniūnijos dokumentuose, Vladiškių kaimo 1991-2002 metų ūkinėse knygose įrašytas (duomenys neskelbtini) ūkis. Ūkiui priklausančių pastatų skiltyse įrašyta: 1991-1997 metais: gyvenamasis namas (bendras naudingumo plotas - kv. metrais-38). 1998-2002 metais: gyvenamasis namas, tvartas, klėtis, kluonas.”?Iki 1963 metų rugpjūčio 30 d. šiame name gyveno sutuoktiniai J. S. ir K. S., tačiau, kai šią dieną numirė J. S., K. S. liko gyventi viena. Tik 1998 metais pas K. S. apsigyveno pareiškėjo motina B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) kuriją prižiūrėjo, rūpinosi ja iki pat jos mirties. 1999 metų kovo 26 dieną K. S. mirė. J. ir K. S. nei bendrai, nei atskirai vaikų neturėjo. Po K. S. mirties B. P. ir toliau liko gyventi gyvenamajame name su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). 2017 metų liepos 20 dieną Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Pilviškių seniūnijos pažymoje nurodoma, kad B. P. Vladiškių k., Pilviškių sen., Vilkaviškio r. sav. gyveno nuo 1999 metų iki 2012 metų. Minėtame name pareiškėjo motina gyveno iki pat savo mirties, iki 2012 metų rugpjūčio 3 d. Nuo 2005 metų minėtame name pareiškėjas gyveno kartu su savo motina B. P., o jai mirus iki šiol gyvena vienas. Dar iki apsigyvenant minėtame name jis dažnai atvažiuodavau dar esant gyvai K. S., o po jos mirties gyvenant jo motinai, ir padėdavo nudirbti įvairius darbus. Kad minėtame name pareiškėjas gyveno nuo 2005 metų patvirtina ir 2017 metų birželio 29 dienos Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Pilviškių seniūnijos pažyma, kurioje nurodoma, kad Saulius P. V. k., Pilviškių sen., Vilkaviškio r. sav. gyvena nuo 2005 metų. Per daugelį metų keletas medinių pastatų, buvusių minėtoje sodyboje, sunyko, sugriuvo, o šiuo metu yra išlikę tik gyvenamasis namas bei ūkinis pastatas (klėtis). Pareiškėjas pažymi, kad jo iniciatyva bei piniginėmis lėšomis 2016 metais buvo atlikti nekilnojamų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ir suformuota kadastrinių matavimų byla. Mirus jo motinai pareiškėjas nekilnojamus daiktus sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo nuo anksčiau juos valdžiusios motinos mirties. Per visą šį laiką statiniais nuolatos naudojosi pagal tikslinę paskirtį - name gyveno ir namų ūkio tvarkymui naudojo ūkines patalpas. Šiuo metu siekia įteisinti ir išviešinti įregistruojant tiek pačius statinius, tiek nustatyti kaip įgytą įgyjamosios senaties pagrindu savo nuosavybės teisę į juos ir tapo būtina kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas nuosavybės teisės įgijimas pagal įgyjamąją senatį faktas (b. l. 49-52).Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Pareiškėjo valdomas nekilnojamas daiktas savivaldybei nepriklauso (b. l. 75-76).Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad dėl nuosavybės teisės įgijimo fakto nustatymo pagal įgyjamąją senatį neprieštaraus, jei bus nustatyta būtinų įstatyme numatytų sąlygų visuma (b.l. 67-68).Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Marijampolės filialas atsiliepime į patikslintą pareiškimą prieštaravimų pareiškėjo reikalavimui nepareiškė (b. l. 64-65).Pareiškėjo procesiniame dokumente tvirtinamos ir aukščiau aprašytos aplinkybės dėl nekilnojamo daikto valdymo sąžiningumo, atvirumo, nepertraukiamumo ir teisėtumo byloje yra grindžiamos rašytiniais įrodymais: S. P. asmens tapatybės kortelės kopija (b.l. 6), gimimo įrašo kopija ( 7), pažymos apie gyvenamąją vietą (b.l. 8, 9), pažyma apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b.l. 10), pažyma apie pastatus (b.l. 11), mirties liudijimo kopijomis (b.l. 12, 13, 14), sąskaitų kopijomis (b.l. 15-18), kadastrinių matavimų bylos kopija (b.l. 19-33), duomenimis dėl adreso suteikimo (b.l. 53, 54).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas paduotas teisėtai, yra pagrįstas, todėl patenkintinas.Nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2005 metų iki šiol gyvena 48,87 kv. m. gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini). (b.l. 8). Šiems statiniams 2018 m. vasario 28 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. B- ĮV-214 suteiktas adresas - (duomenys neskelbtini). (b.l. 53). Iki šio adreso suteikimo buvo manoma, kad minėtų pastatų adresas buvo Vladiškių k., Pilviškių sen., Vilkaviškio r. sav. 2017 m. birželio 29 d. Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo pažymoje nurodoma, kad „Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos seniūnijų archyvinio fondo Pilviškių seniūnijos dokumentuose, Vladiškių kaimo 1991-2002 metų ūkinėse knygose įrašytas (duomenys neskelbtini) ūkis. Ūkiui priklausančių pastatų skiltyse įrašyta: 1991-1997 metais: gyvenamasis namas (bendras naudingumo plotas - kv. metrais-38). 1998-2002 metais: gyvenamasis namas, tvartas, klėtis, kluonas.” (b.l. 11). Iki 1963 metų rugpjūčio 30 d. šiame name gyveno sutuoktiniai J. S. ir K. S., tačiau, kai šią dieną numirė J. S., K. S. liko gyventi viena. Tik 1998 metais pas K. S. apsigyveno pareiškėjo motina B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) kuriją prižiūrėjo, rūpinosi ja iki pat jos mirties (b.l 9). 1999 metų kovo 26 dieną K. S. mirė (b.l. 13). Po K. S. mirties B. P. ir toliau liko gyventi gyvenamajame name su ūkiniais pastatais (b.l. 9). Minėtame name pareiškėjo motina gyveno iki pat savo mirties, iki 2012 metų rugpjūčio 3 d. (b.l. 14). Nuo 2005 metų minėtame name pareiškėjas gyveno kartu su savo motina B. P., o jai mirus iki šiol gyvena vienas. Mirus jo motinai pareiškėjas nekilnojamus daiktus sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo nuo anksčiau juos valdžiusios motinos mirties. Per visą šį laiką statiniais nuolatos naudojosi pagal tikslinę paskirtį - name gyveno ir namų ūkio tvarkymui naudojo ūkines patalpas, mokėjo mokesčius (b.l. 15-18). Pareiškėjo iniciatyva bei piniginėmis lėšomis 2016 m. buvo atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastriniai matavimai ir suformuluota kadastrinių matavimų byla (b.l. 19-33). Nekilnojamieji daiktai – gyvenamais namas ir ūkinis pastatas nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (b.l. 43). Pastatai savivaldybei nepriklauso (b. l. 75-76).

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Pagal pareiškėjo pareiškimą, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, ir byloje esančių rašytinių duomenų visumą teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos, t. y.: 1) pareiškėjas nėra įgijęs nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą jokiu kitu CK 4.47 str. apibrėžtu būdu; 2) daiktinės teisės į juos nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjo, nei jokių kitų asmenų, valstybės ar savivaldybės vardu; 3) pareiškėjas gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą pradėjo valdyti ir juos naudotis sąžiningai bei neturėjo pagrindo manyti, kad kiti asmenys turi daugiau teisių už jį; 4) pareiškėjas namą ir ūkinį pastatą valdė teisėtai, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas pradėjo valdyti per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus; 5) pareiškėjas gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą valdė ir naudojo atvirai, nesislapstydamas pagal paskirtį, mokėjo mokesčius; 6) pareiškėjas gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą valdė ir naudojo nepertraukiamai ne mažiau kaip 10 metų iki dabar; 7) pareiškėjas gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą valdė kaip savo, elgėsi kaip jo savininkas, jį naudojo pagal paskirtį, prižiūrėjo; 8) gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą pareiškėjas sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ilgiau nei įstatymo reikalaujamą dešimties metų laikotarpį. Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 str. 11 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Vitalijus Krivičius