Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų, Vidos Stonkuvienės ir Remigijaus Armino, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjui Ž.D., atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei Ingai Pilibaitytei, 2012 m. kovo 21 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž.D. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (toliau – ir atsakovas) dėl 2009-09-28 sprendimo Nr. 2-2983-(2.20) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo atstovas advokatas Sigitas Čepas į teismo posėdį neatvyko. 2012-03-21 teisme gautas advokato prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 88).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje spręstina ar teisėtas ir pagrįstas Klaipėdos apskrities viršininko Arūno Burkšo 2009-09-28 sprendimas Nr. 2-2983-(2.20) „Dėl Ž.D. savavališkos statybos padarinių šalinimo“. Iš šio skundžiamo sprendimo (b.l. 19) turinio nustatyta, kad juo pareiškėjas Ž.D., vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu, įpareigojamas savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius (iš lauko apšiltintą sieną atstatyti į pirminę padėtį), adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav., fiksuotus 2009-09-18 savavališkos statybos akte Nr. 65 (14.10), ir sutvarkyti statybvietę per 6 mėnesius, nuo šio reikalavimo gavimo. Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka, jis pasirašytas jį priėmusio pareigūno.

2009-09-18 savavališkos statybos aktu Nr. 65 (14.10) (b.l. 14-16) nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.sav., savavališkai vykdė statybos darbus – apšildė namo pastato dalį (apie 80 m²) polistirolu (5 cm storio) ir nutinkavo dekoratyviniu tinku. 2009-09-18 statybos sustabdymo aktu 65 (14.10) pareiškėjo pareikalauta sustabdyti bet kokius gyvenamojo namo išorinių sienų iš lauko pusės apšildymo darbus (b.l. 17-18). Paminėti savavališkos statybos aktas ir statybos sustabdymo aktas yra nepanaikinti ir galiojantys.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia skundžiamo sprendimo panaikinimo, apeliuodamas į jo manymu pasikeitusį teisinį ginčo situacijos reglamentavimą, kuris ginčo atveju ir turėtų būti taikomas, t.y. jam turi būti leista įsiteisinti savavališką statybą.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakciją, galiojusią ginčijamo sprendimo priėmimo metu (nuo 2009-0-01 iki 2010-01-01) (žr. Valstybės Žinios, 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalį - „Apskrities viršininko administracija arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos priima vieną iš šių sprendimų: 1) pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę; 2) kreiptis į teismą, jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas.“

Vertinant faktinius bylos duomenis, o būtent tai, kad atsakovas 2009-09-18 buvo priėmęs savavališkos statybos aktą, atsižvelgiant į virš išdėstytą ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad skundžiamą 2009-09-28 sprendimą atsakovas faktiškai ir juridiškai pagrindė, taip priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Pareiškėjo argumentai dėl galimumo įteisinti savavališką statybą pripažintini nepagrįstais. Pareiškėjas siekia įsiteisinti savavališką statybą, todėl teismas toliau išdėstys savavališkos statybos įteisinimo tvarkos aspektus.

Statybos įstatymo (žr. Valstybės Žinios, 1996, Nr. 32-788; Valstybės Žinios, 2001, Nr. 101-3597) (akto redakcija galiojanti nuo 2012-01-01 iki 2012-07-01) 2 straipsnio 71 punkto pastabose nurodyta, jeigu statytojas nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl iki įstatymo Nr. XI-992 įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo, savivaldybės administracija apie tai informuoja Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos; šiuo atveju vietoj savavališkos statybos akto surašomas statybos patikrinimo aktas, o skiriant administracinę nuobaudą statytojui (užsakovui), savanoriškas jo kreipimasis dėl savavališkos statybos įteisinimo laikomas lengvinančia aplinkybe. Pagal šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalį, užfiksavus savavališkos statybos faktą yra nustatomas ne trumpesnis kaip 6 mėnesių terminas įvykdyti reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius, per kurį asmuo turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Šiuo konkrečiu atveju, duomenų, kad pareiškėjas savo noru kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl iki minėto Statybos įstatymo Nr. XI-992 įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo, byloje nėra ir teismas tokių duomenų nenustatė. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, žinodamas naują Statybos įstatymo Nr. XI-992 redakciją, nesinaudojo teise kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Šiuo atveju pareiškėjas pasirinkto teisminį savo teisių gynimo būdą, tačiau dabartinį savo norą ir siekį realizuoti teisę - įteisinti savavališkas statybas, pareiškėjas gali įgyvendinti tik vadovaudamasis minėta Statybos įstatyme nustatyta tvarka, savo iniciatyva kreipdamasis į savivaldybės administraciją dėl ginčo savavališkos statybos įteisinimo.

Šioje vietoje atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad kreipdamasis dėl savavališkos statybos įteisinimo jis turi Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisę prašyti, esant svarbių priežasčių, pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą (dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo). Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

Teismas, nagrinėjantis bylą, pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktą gali įpareigoti pareiškėją per nustatą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pažymėtina, jog tokia teismo teisė nėra neribojama. Ji turėtų būti vertinama kartu su to paties straipsnio 4 dalies nuostatomis, t.y. asmuo, kuriam pateikti šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyti reikalavimai, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Tai reiškia, jog pareiškėjo nurodoma įstatymo nuostata (dėl savavališkos statybos įteisinimo) gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei tam yra visos aukščiau nurodytos sąlygos. Įvertinus byloje nustatytų ir įvertintų aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad šiuo atveju taikyti minėtą teismo teisę nėra nei faktinių, nei juridinių pagrindų ir (ar) sąlygų.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities viršininko Arūno Burkšo 2009-09-28 sprendimas Nr. 2-2983-(2.20) „Dėl Ž.D. savavališkos statybos padarinių šalinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo Ž.D. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl Klaipėdos apskrities viršininko Arūno Burkšo 2009-09-28 sprendimo Nr. 2-2983-(2.20) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.