Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (įkeistų daiktų savininko) M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB PAREX banko prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkas ir įkeistų daiktų savininkas UAB „Fonbela“, įkeistų daiktų savininkas M. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skolininkas UAB „Fonbela“, užtikrindama prievolės įvykdymą, hipotekos lakštu įkeitė M. P. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypus unikalūs Nr. 4400-1588-6770 ir Nr. 4400-1588-6638, sandorio sudarymo metu šalių įvertintus 5 250 000 Lt; taip pat skolininkui UAB „Fonbela“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0665-1983, sandorio sudarymo metu šalių įvertintą 5 000 000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

LR CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal LR CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkas sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė, todėl pareiškėjas vienašališkai nutraukė kredito sutartį, ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną bankui skolininkas nėra su juo atsiskaitęs. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai areštavo skolininko UAB „Fonbela“ ir apelianto įkeistą turtą.

Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčijo, jog turi prievolę atsiskaityti su kreditoriumi. Skolininkui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus ir kreditoriui prašant, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. spalio 6 d. nutartimi areštavo skolininkui ir pareiškėjui (įkeistų daiktų savininkui) nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Skolininkui neįvykdžius įsipareigojimų ir kreditoriui nutraukus Kreditavimo sutartį, kreditorius įgijo teisę kreiptis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, areštuojant įkeistus daiktus. Teismo hipotekos skyrius skundžiama nutartimi patenkino kreditoriaus prašymą.

Apeliantas, motyvuodamas savo nesutikimą su pirmos instancijos nutartimi pritaikytomis laikinosios apsaugos priemonėmis, nurodė, jog kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu dėl Kreditavimo sutarties sąlygų keitimo. Todėl palankaus skolininkui teismo sprendimo atveju būtų pažeistos apelianto teisės. Teisėjų kolegija nesutinka su minėtu apelianto argumentu. Remiantis teisinės informacijos duomenų baze LITEKO nustatyta, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-11-25 nutartimi atsisakė priimti skolininko ieškinį kaip neteismingą teismui pagal rūšinio teismingumo taisykles. Teisinės informacijos duomenų bazės LITEKO duomenimis, skolininkas kreipėsi ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą, tačiau teismas 2010-02-18 nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti. Iš nustatytų aplinkybių nustatyta, jog šiuo metu civilinė byla pagal skolininko ieškinį kreditoriui nėra iškelta. Todėl atskirojo skundo argumentuose nurodytos prielaidos, jog ieškinio patenkinimo atveju bus pažeistos apelianto teisės, neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, be to, ateityje ketinami atlikti veiksmai (t.y. bylos iškėlimas teisme) negali įtakoti priimtos nutarties teisėtumo. Iš nustatytų aplinkybių seka išvada, jog skolininko ieškinys nėra priimtas nagrinėti teisme, todėl kreditoriui nutraukus Kreditavimo sutartį ir skolininkui neįvykdžius prievolės, pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė hipoteka įkeistam turtui areštą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismui priėmus ieškinį, o bankui pradėjus priverstinį skolos išieškojimą iš pareiškėjo bankui įkeisto nekilnojamojo turto, pareiškėjas galėtų pastarojoje byloje prašyti stabdyti išieškojimą, kol byla bus išnagrinėta.

Nepanaikinus skundžiamos nutarties, apeliantas prašo pakeisti turto arešto sąlygas, leidžiant žemės sklype atlikti teritorijų planavimo veiksmus, taip pat susijusius su statybos leidimais bei projektavimo sąlygų sąvado gavimo veiksmus. Teisėjų kolegija nurodo, jog atskirajame skunde prašomų veiksmų atlikimas nėra apribotas laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Pažymėtina, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo uždrausta įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti, t.y. perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, išnormuoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę. Prašomi apelianto veiksmai, neįeina į turto disponavimo sampratą, taip pat skundžiama nutartimi nėra draudžiama padidinti areštuoto turto vertę. Šiuo atveju yra taikomas pozityviosios teisės principas, jog leidžiama visa tai, kas neuždrausta.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 6 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.