- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-21
- Bylos Nr.
- 1S-133-1259/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17960-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Audrius Meilutis, Marijus Šalčius
- Nuteistasis
- T. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio, Marijaus Šalčiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2026 m. vasario 18 d. nutarimą taikyti nuteistajam T. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. Š. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, T. Š. paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2023 m. gegužės 29 d., pabaiga – 2029 m. balandžio 30 d.
2. Komisijos 2026 m. vasario 18 d. nutarimu nuspręsta taikyti nuteistajam T. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 dalį. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. kovo 26 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad teismas dar negali daryti išvados, kad T. Š. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nuteistojo elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti problemines sritis iš nuteistojo elgesio.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismui nuteistasis T. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. kovo 26 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3.1. Skunde nurodo, kad atliko beveik pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija priimdama nutarimą nurodė išskirtinai teigiamas jo savybes, elgesį laisvės atėmimo bausmės metu, teigiamą resocializaciją, socialinius ryšius, darbinę veiklą, gautus paskatinimus ir kitas teigiamai charakterizuojančias savybes ir elgesį. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ne tik neatsižvelgė į Komisijos nutarime išsamiai konstatuotas ir objektyviais duomenimis pagrįstas teigiamas nuteistojo savybes, bet ir savo išvadas iš esmės grindė aplinkybėmis, susijusiomis su jo elgesiu bei gyvenimo būdu iki bausmės atlikimo pradžios. Skundžiamoje nutartyje didelė dalis argumentacijos skiriama ankstesniems nuteistojo teisės pažeidimams, jo asmenybės formavimosi aplinkybėms, ankstyvam įsitraukimui į nusikalstamą veiklą, taip pat praeityje nustatytiems kriminogeniniams veiksniams, kurie savo esme yra statiški ir jau buvo įvertinti priimant apkaltinamąjį nuosprendį bei skiriant bausmę.
3.2. Skunde pažymi, kad pagal pateiktas išvadas dinaminių kriminogeninių veiksnių reikšmė mažėja, o pats nuteistasis deda nuoseklias pastangas juos koreguoti. Teismas, formaliai pripažinęs egzistuojant tiek formaliuosius, tiek materialiuosius lygtinio paleidimo pagrindus, faktiškai paneigė šių kriterijų reikšmę, remdamasis abstrakčiomis prielaidomis apie galimą elgesį ateityje ir pernelyg sureikšmindamas nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kurie jau buvo įvertinti nuosprendžiu.
3.3. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas, spręsdamas dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo, nepasisakė kokią reikšmę turi tai, kad nuteistasis pilnai įvykdė Resocializacijos plane numatytas priemones, ir ar tai nėra pakankamas pagrindas teigti, jog jo elgesio korekcija duoda rezultatų. Teismo išvados dėl tariamai nepakankamos nuteistojo pažangos grindžiamos iš esmės deklaratyviais teiginiais, kurie nėra paremti konkrečiais faktais ar objektyviais duomenimis. Nutartyje nėra aiškiai nurodyta, kokie konkretūs nuteistojo elgesio aspektai ar kokie jo veiksmai bausmės atlikimo metu leistų daryti išvadą, kad jo resocializacijos procesas yra nepakankamas. Priešingai – byloje esantys duomenys patvirtina nuoseklų ir kryptingą nuteistojo elgesio gerėjimą.
3.4. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nepagrįstai suabsoliutino dinaminius kriminogeninius veiksnius, nors pats pripažino, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Toks vertinimas yra prieštaringas, nes žema rizika reiškia, kad identifikuoti veiksniai nėra tokio pobūdžio ar intensyvumo, kurie realiai keltų pagrįstą grėsmę naujų nusikalstamų veikų padarymui. Teismas nepakankamai įvertino nuteistojo motyvaciją laikytis įstatymų bei jo gebėjimą reflektuoti savo ankstesnį elgesį.
3.5. Nuteistojo vertinimu, faktai, kad jis turi užtikrintą gyvenamąją vietą, stiprius socialinius ryšius ir yra dirbantis, rodo, kad laisvėje jis neturėtų susidurti su sunkumais dėl pragyvenimo, galinčiais pastūmėti atgal į nusikalstamą gyvenimo būdą. Turimas išsilavinimas, įgytos specialybės, pakankamos, stabilios, poreikius atitinkančios darbinės pajamos yra sėkmingos nuteistojo resocializacijos prielaidos.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į nuteistojo T. Š. skundą, Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Eglė Kirpienė prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. kovo 26 d. nutartį.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teismas įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik neigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis dėl jo elgesio praeityje. Vien tai, kad vertindamas nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas plačiau analizavo tas, kurios, teismo įsitikinimu, lėmė sprendimą nepatvirtinti Komisijos nutarimo, nesudaro pagrindo spręsti, jog nebuvo pakankamai įvertinti nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys.
4.2. Atsiliepime sutinkama, kad pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Nors 2026 m. sausio 27 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad nuo bausmės pradžios stebimos vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti, tačiau abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai, kurie yra dinaminiai, ir kuriuos nuteistasis gali panaikinti. Teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių teigiamus T. Š. elgesio pokyčius bei nustatytų apsauginių veiksnių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ką visiškai pagrįstai konstatavo ir teismas.
4.3. Prokurorės vertinimu, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto netaikymo/taikymo, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad bausmę nuteistasis atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, tarp kurių vienas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir yra susijęs su narkotinėmis medžiagomis. Pažymėtina, jog nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, kelia itin didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Be to, sprendžiant klausimą dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo ar atsisakymo jį patvirtinti, svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji T. Š. neatlikta bausmės dalis (3 metai 2 mėnesiai 12 dienų), Komisijos posėdžio dienai, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Juolab, kad T. Š. nusikalto ne pirmą kartą, o jo daromos nusikalstamos veikos vis sunkėja.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo T. Š. skundas atmetamas.
6. BVK 82 straipsnyje nurodyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Įvertinus nuteistojo asmens byloje esančius nuteistąjį T. Š. charakterizuojančius duomenis, Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitus lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingus duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Byloje esantys duomenys patvirtina, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo T. Š. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama žemai.
8. Nuteistasis T. Š. bausmės atlikimo metu vyksta į trumpalaikes išvykas, iš jų grįžta laiku, pažeidimų nefiksuota. Atvykęs į laisvės atėmimo vietų įstaigą, nuteistasis T. Š. neatsisakė užsiimti darbine veikla ir nuo 2023 m. liepos 19 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą – bižuterijos gamybą, 2023 m. spalio 26 d. ši individuali veikla buvo prilyginta darbinei veiklai. Perkėlus nuteistąjį T. Š. tęsti bausmės atlikimą į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, jis nuo 2024 m. lapkričio 19 d. įsidarbino UAB ,,T.“, šioje įmonėje dirba iki šiol, už gerai atliekamą darbą buvo skatintas vieną kartą, dar du kartus skatintas už gerą elgesį. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis T. Š. įgijo dailidės kvalifikaciją, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas, palaiko socialinius ryšius su tėvais, seserimis, sutuoktine, sūnumi, yra lankomas pasimatymų metu. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį T. Š., patvirtina, kad jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių aplinkybių lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.
9. Nors nagrinėjamu atveju galima įžvelgti teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tačiau byloje gausu ir neigiamai nuteistąjį T. Š. charakterizuojančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju vis dar išlieka aktualūs aštuoni kriminogeniniai veiksniai: smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas, pirmas smurto atvejis jauname amžiuje, turi nestabilią darbo patirtį, buvo įtakojamas asocialios grupės, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nagrinėjamu atveju nustatyti penki dinaminiai ir trys statiniai kriminogeniniai veiksniai. Nagrinėjamu atveju, tęsdamas bausmės atlikimą ir siekdamas lygtinio paleidimo taikymo, nuteistasis T. Š. privalo dėti maksimalias pastangas kriminogeninių veiksnių eliminavimui.
10. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, paskutinė asmens nusikalstama veika buvo susijusi ir su kitais asmenimis, todėl galima daryti prielaidą, kad nuteistojo socialiniame rate buvo asmenų, kurie yra linkę nusikalsti. Pokalbio metu ir pats nuteistasis pripažino, kad nusikalstamos veikos įvykdymo metu jo pažįstamų asmenų rate buvo ir neigiamai charakterizuojamų, nusikalsti linkusių, vartojančių narkotines medžiagas, o tuometinis jo suvokimas ir bendravimas su šiais asmenimis prisidėjo ir prie nusikalstamos veikos įvykdymo. Analizuojant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus, pastebima, kad nuteistajam buvo būdingas įsitraukimas į teisės pažeidimus. Nuteistojo nusikaltimų istorijoje buvo fiksuotas vienas instrumentinės agresijos atvejis, kai panaudojo nešaunamąjį pneumatinį ginklą ir ašarines dujas. Be to, nuteistasis praeityje yra ne kartą pažeidęs įstatymus (baustas administracine tvarka, teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, panaudojant ginklą), jo atžvilgiu buvo taikytos ir švelnesnio poveikio baudžiamosios priemonės (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, bausmės vykdymo atidėjimas), tačiau tai nesulaikė jo nuo pakartotinių neteisėtų veiksmų. Stebima, kad asmens teisės pažeidimai sunkėja. Visos šios aplinkybės teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nekartotų savo priešingo teisei elgesio, gebėtų laikytis probacijos sąlygų, kadangi nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų, visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.
11. Nuteistasis T. Š. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, turėdamas tikslą platinti. Tai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Sutiktina su nuteistuoju, kad padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertinti nuosprendį priėmusio teismo, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.
12. Nagrinėjamu atveju nuteistasis skunde pagrįstai nurodo, kad jau yra atlikęs beveik pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, likusios neatliktos bausmės dydis – daugiau, nei treji metai, yra pakankamai didelis. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Nors likusios neatliktos bausmės dydis nėra pakankamas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau šios aplinkybės vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, neišskiriant jo, kaip esminio kriterijaus, įstatymo nėra draudžiamas.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam T. Š. dar nebūtų efektyvus. Dėl to nuteistasis T. Š. turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas eliminuoti nustatytą eilę dinaminių kriminogeninių veiksnių, toliau vykdyti Komisijos rekomendacijas ir individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Pažymėtina, kad nuteistojo iki minimumo nesumažinti kriminogeniniai veiksniai gali tapti faktoriumi, skatinančiu jį nusikalsti pakartotinai. Nuteistojo T. Š. skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su teigiamai jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, turima gyvenamąja vieta, socialiniais ryšiais, darbu, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, juo labiau, kad šios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo T. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. kovo 26 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.