- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-29
- Bylos Nr.
- 1A-189-879/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01244-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daina Vaidachavičienė, Danutė Švitinienė, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- S. K.
- Nukentėjusysis
- D. G.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų
Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Evaldo Vanago,
teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:
S. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, jam skirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir S. K. skirta galutinė - 40 parų arešto bausmė.
Civilinis ieškinys tenkintas pilnai. Iš S. K. nukentėjusiojo D. G. naudai priteista 950 Eur turtinės žalos.
Iš S. K. priteista 47,25 Eur proceso (pašto) išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. S. K. 2020 m. sausio 3 d. dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje, internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) suradęs nukentėjusiojo D. G. patalpintą skelbimą apie parduodamą nešiojamąjį kompiuterį „(duomenys neskelbtini)”, susisiekęs su nukentėjusiuoju skelbime nurodytu telefono numeriu, nukentėjusiajam elektroniniu paštu persiuntė netikrą mokėjimo nurodymą, kad už perkamą kompiuterį pervedė į nukentėjusiojo banko sąskaitą 950 Eur ir taip apgaulės būdu melagingai įtikinęs nukentėjusįjį D. G., kad už perkamą kompiuterį yra sumokėta, dėl ko nukentėjusysis 2020-01-03 nešiojamąjį kompiuterį „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) m. perdavė S. K. nurodytam asmeniui, tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam D. G. priklausantį turtą - kompiuterį „(duomenys neskelbtini)” 950 Eur vertės, padarydamas D. G. 950 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistojo apeliaciniu skundu prašoma: 1) nuteistajam S. K. skirti trumpesnę arešto bausmę; 2) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
3. Skundu nuteistasis nesutinka tik su paskirtu bausmės dydžiu. Nurodo, jog teismų praktikoje bylose, kai kaltinamasis prisipažįsta visiškai teismas skiria straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Anot nuteistojo byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nuteistasis prisipažino visiškai, tačiau paskirta teismo bausmė didesnė nei bausmės vidurkis.
4. Panevėžio apygardos teisme 2021-08-31 gautas Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros atsiliepimas į nuteistojo skundą. Nurodoma, jog bylą nagrinėjęs teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, keisti paskirtą bausmę – nėra jokio pagrindo, todėl nuteistojo S. K. skundas atmestinas.
5. Teismo posėdžio metu gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo S. K. skundas atmetamas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
8. Nuteistasis S. K. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme, mano, kad jam paskirta arešto bausmė yra per griežta. Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
9. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
10. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo S. K. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam už nusikalstamą veiką paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam S. K. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.
11. Už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas S. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, nubaudė 60 parų areštu. Skirdamas bausmę nuteistajam pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad S. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tyčia, taip pat į kaltininko asmenybę – į tai, kad nuteistasis S. K. net šešis kartus teistas už baudžiamųjų įstatymų tame pačiame skirsnyje esančius nusikaltimus nuosavybei – vagystes (3 t., b. l. 1-12).; naują nusikalstamą veiką jis padarė įkalinimo įstaigoje atliekant laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį (3 t., b. l. 194); ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 118-125).
12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad yra viena nuteistojo S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas)) ir veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)).
13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo S. K. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo terminą parenkant didesnį už šios bausmės, skiriamos už nusikaltimą, vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Nuteistajam S. K. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė, kuri nelaikytina per giežta ar aiškiai neteisinga, todėl mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
14. Apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodo, jokių objektyvių duomenų ar aplinkybių, kurių pagrindas leistų lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę. Patikrinus bylos medžiagą, nenustatyta jokių duomenų, kurie paneigtų jam už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės pagrįstumą. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.
15. Kaip jau minėta, prieš padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, S. K. praeityje buvo net 6 kartus teistas, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir esant neišnykusiam teistumui, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Taigi nusikalstama veika, dėl kurios padarymo jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra padaryta ne neatsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės normas. Nuteistajam ankstesniais teismų nuosprendžiais (teismo baudžiamaisiais įsakymais) už nusikalstamas veikas (daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei) skirtos tiek švelnesnės, tiek tos pačios rūšies bausmės (bauda, laisvės apribojimas, areštas) teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, S. K. paskirtos švelnesnės bausmės jo nepataisė, nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, nepaveikė S. K., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuoti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti paskyrus nuteistajam S. K. švelnesnę bausmę nei areštas nėra jokio pagrindo.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam S. K. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, teisingai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, sumažino ją trečdaliu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo S. K. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
17. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
18. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. spalio 6 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (12.36Mr) PT-6841, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo (4 t. b. l. 73-75). Pažymoje nurodyta, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos S. K. sudaro 72,00 Eur. Nurodytos išlaidos laikytinos proceso išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu (BPK 103 straipsnio 6 punktas).
19. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį ir 106 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš jo nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
20. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo S. K. skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo S. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį.
Išieškoti iš nuteistojo S. K. valstybės naudai 72,00 Eur (septyniasdešimt du eurus 00 euro centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme. Išaiškinti S. K., kad šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k.188659752) surenkamąją sąskaitą esančią Swedbank AB Nr.(duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5630) per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, o to nepadarius bus išrašomas vykdomasis raštas ir išieškojimas perduodamas vykdyti antstolių kontorai.