Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartis

2021-11-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-723-814/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-23
Bylos Nr.
II-723-814/2021
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00148-2021-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Lina Šafronienė (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-723-814/2021
Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00148-2021-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. lapkričio 23 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,sekretoriaujant R. Š.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui (pareiškėjui) R. D., jo atstovui advokatui V. J.,

nedalyvaujant institucijos, surašiusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. D. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), R. D. buvo nubaustas 950 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių, už tai, kad jis 2021 m. birželio 12 d. 22.43 val. Jonavoje, J. Basanavičiaus gatvėje vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,43 promilių girtumas, t. y. įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. D. pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti 2021 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinį procesą nutraukti remiantis ANK 16 straipsniu. Nurodo, kad administracinį nusižengimą padarė dėl būtinojo reikalingumo. Jis 2021 m. birželio 12 d. su šeima laiką leido jo mamai priklausančiame gyvenamajame name, esančiame Panoterių miestelyje. Apie 22 val. jo sugyventinei parašė dukra, pranešdama apie K. D. neteisėtus veiksmus – laužimąsi į jos butą. Jis tuo metu jau buvo išgėręs, todėl nuėjęs pas kaimyną paprašė blaivaus asmens jį nuvežti jį iki Jonavos miesto. Nuvažiavus iki sugyventinės buto, jo brolis K. D. jau buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, tačiau tuo pat metu paskambino sugyventinė, kad K. D. atvažiavo į Panoterių miestelį ir teleskopine lazda grasina jo motinai. Jis apie tai pranešė policijai ir su kaimynu, kaimynui vairuojant automobilį, važiavo link mamos namų. Pusiaukelėje jam pranešė, jog K. D. iš motinos namų jau yra pasišalinęs. Bevažiuodami jie pamatė priekyje atvažiuojantį automobilį. Jis paprašė vairuotojo apsisukti, aplenkti tą automobilį, kad įsitikintų, ar tame automobilyje nėra K. D.. Jiems aplenkus automobilį ir sustojus, aplenktas automobilis taip pat sustojo. Iš automobilio išlipęs K. D. pirmiausia užsipuolė jį, o paskui vairuotoją. Po smūgių vairuotojas pabėgo į pievą. Jis pabėgti nuo užpuoliko negalėjo, nes turi kojos traumą. K. D. trankė jo automobilį, daužė automobilio stiklus. Jis iš keleivio pusės peršoko į vairuotojo sėdynę ir pavažiavo 50 m., tam, kad išvengtų sunkių sužalojimų ir apsaugoti savo automobilį nuo sugadinimų. Po to paskambino 112 ir pasakė apie įvykį, informavo pagalbos centą, kad ji persekioja ir, kad persekiotojai važiuoja jam iš paskos, o jis pats važiuoja įjungęs avarines šviesas ir, kad jei jis sustos, jį užmuš. Su dispečere kalbėjo apie 10 minučių. Bevažiuojant į Jonavą jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Dėl užpuolimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis pripažintas nukentėjusiuoju, o pažeidimą padarė verčiamas būtinojo reikalingumo.

Teismo posėdžio metu R. D. ir jos atstovas advokatas V. J. palaikė skundą jame nurodytais argumentais, prašė administracinę teiseną nutraukti remiantis ANK 16 straipsniu, o teismui manant, kad nėra pagrindo taikyti ANK 16 straipsnio nuostatas, sumažinti skirtą baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. R. D. pripažino padaręs administracinė nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, pripažino faktines bylos aplinkybes, t.y., kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau paaiškino, jog jis jam inkriminuotą nusižengimą įvykdė dėl būtino reikalingumo. R. D. papildomai paaiškino, kad K. D. yra jo brolis, su broliu nebendrauja. Jis savaitgalį – 2021 m. birželio 12 d. nuvyko pas mamą į Panoterių miestelį. Jo sugyventinei, kuri buvo kartu su juo, paskambino dukra G. R. ir pasakė, kad pas ją atvyko K. D. su pusbroliu J. B. ir E . V., sakė, kad jie beldėsi, laužė duris. Jis liepė kviesti policiją, bet jam pasakė, kad policija jau iškviesta. Norėdamas dėl įvykio pats išsiaiškinti, nusprendė vykti pas sugyventinės dukrą G. R. į Jonavą. Kadangi jis buvo neblaivus, jo sugyventinės automobilį sutiko vairuoti kaimyno draugas. Jie važiavo į Jonavą pas G. R.. K. D. ten nerado, jis buvo pasišalinęs. Atvykusi policija jam pasakė, jog jie matė, kaip automobiliu išvyko 3 jaunuoliai, automobilį vairavo mergina. Jam sugyventinė telefonu pranešė, kad į kaimą, pas mamą atvyko K. D. ir prieš sugyventinę mojuoja teleskopine lazda. Važiuodamas iš G. R. namų skambino pareigūnams, nurodė aplinkybes dėl K. D. elgesio. Jis norėjo, kad policijos pareigūnai sulaikytų Kastytį, nes jis yra smurtautojas, lenda į jo šeimos gyvenimą. Bevažiuojant link Panoterių kaimo pamatė įtartiną automobilį ir su juo prasilenkė. Jis vairuotojui liepė apsisukti, aplenkti automobilį ir sustoti, nes norėjo įsitikinti ar tuo automobiliu važiuoja jo brolis K. D.. Jis tai norėjo padaryti, siekdamas padėti policijai sugauti K. D. ir sustabdyti jo smurtinius išpuolius. Prisiviję automobilį jį aplenkė ir sustojo. Jis išlipo iš automobilio. Privažiavęs sustojo ir aplenktasis automobilis. Iš jo išlipo K. D.. Jis prie sustabdytos transporto priemonės nėjo, stovėjo prie savo automobilio durelių. Prie jų automobilio greitai priėjo K. D. su teleskopine lazda ir pradėjo jį daužyti, sudavė kelis smūgius jam į ranką, petį, šoną, koją. K. D. artinantis prie jo, jis išsiėmė iš automobilio santechninį raktą ir juo gynėsi nuo K. D., mėgino atremti jo smūgius. Manė, kad vyks muštynės, todėl pasiėmė santechninį raktą. Matė, kaip K. D. sudavė jo vairuotojui V. K., V. K. pabėgo. Kiti asmenys iš brolio automobilio išlipę nebuvo, prie jo daugiau niekas nebuvo priėję. Kad nepadarytų jam didesnės žalos, jis pats sėdo už automobilio vairo ir važiavo. Automobilis, kuriame važiavo K. D. jį vijosi. Važiuodamas jis skambino bendruoju pagalbos telefonu 112, dispečerė jį nuramino, sakydama, kad policija jau yra informuota. Kalbėdamas su dispečere informavo, kad jis yra išgėręs. Jis žiede nusuko į Jonavos pusę, o K. D. nusuko į Kauno pusę. Važiuojant link Jonavos jį sustabdė policijos pareigūnai, patikrino neblaivumą. Jam buvo nustatytas girtumo laipsnis. Nuo skambučio bendrajam pagalbos telefonui iki sulaikymo praėjo daugiau kaip 10 minučių. Grėsmę jis pajuto prasidėjus smurtui. Dėl šio įvykio vyksta ikiteisminis tyrimas, jis pripažintas nukentėjusiuoju.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. K. paaiškino, kad su R. D. jį supažindino kaimynas I.. Jis vakare svečiavosi pas I.. Atėjęs R. D. prašė pavairuoti automobilį, nuvežti jį į Jonavą, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pats R. D. nevairavo, nes buvo išgėręs alkoholio. Jis vairavo R. D. automobilį – Toyota Corolla. Važiavo iš Panoterių kaimo link Jonavos. Visa tai vyko apie 21 valandą. R. D. paskambino ir pranešė, kad į Panoterių kaimą atvažiavo R. D. brolis ir pradėjo grasinti visiems namuose likusiems asmenims. Tai išgirdę jie abu su R. D. sėdo atgal į mašiną ir važiavo atgal link Panoterių kaimo. Neprivažiavus Panoterių kaimo, R. D. pamatė įtartiną automobilį ir liepė jam apsisukti, nes galvojo, kad automobilyje gali būti R. D. brolis. Apsisukęs pradėjo vytis pamatytą transporto priemonę. Pasiviję automobilį signalizavo įjungus avarines lempas, junginėjo tolimąsias šviesas. Automobilį aplenkęs įjungė avarinį signalą ir sustojo kelkraštyje, nes to prašė R. D.. Sustojus, iš jo vairuojamo automobilio pirmas išlipo R. D.. R. D. ėjo link sustabdytos transporto priemonės. Jis taip pat išlipo iš automobilio ir stovėjo šalia. Pamatęs, kad prie jo artinasi įtartinas asmuo, bėgo į laukus siekdamas išvengti konflikto, jį vijosi. Bėgdamas girdėjo stiklo dužimo garsą ir pamatė nuvažiuojantį R. D. automobilį, kurį vairavo pats R. D.. Įvykio metu jis buvo sumuštas. Jis skambino R. D. motinai, kad atvažiuotų jį parvežti į I. namus. Nuvažiavus į I. namus buvo iškviesta policija ir medikai.

Teismo posėdyje vaizdo nuotolinės konferencijos būdu apklaustas liudytojas A. J. paaiškino, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate vyriausiuoju tyrėju. Įvykio dieną buvo gauti du pranešimai, vienas pranešimas, kad važiuojant link Ukmergės rajono įvyko muštynės, kitas pranešimas buvo apie neblaivų vairuotoją už vairo. Apie neblaivų vairuotoją pranešė nenustatytas pilietis. Važiuojant iš Jonavos, Basanavičiaus gatve, link Ukmergės į įvykio vietą dėl gauto pranešimo apie muštynes, pamatė pranešime nurodytą transporto priemonę, kurią galimai vairuoja neblaivus asmuo, apsukus tarnybinį automobilį nurodyta transporto priemonė buvo sustabdyta. Patikrinus vairuotojo neblaivumą buvo nustatytas girtumas ir į klausimą, kodėl vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus vairuotojas atsakė, kad buvo užpultas, draugas pabėgo, o jis pats atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo. Niekas R. D. nesivijo, pats R. D. nesiruošė sustoti pamatęs pareigūnus, patiems pareigūnams teko apsisukti ir pasivyti R. D.. Transporto priemonė buvo sustabdyta tamsiu paros metu. Pažeidimo laikas yra fiksuojamas pagal automobilio sustabdymą ir gali būti kelių minučių paklaida. Duomenų bazės išrašai apie gautus skambučius yra tikslūs. Kartu su liudytoju tarnybiniame automobilyje taip pat buvo pareigūnas P. Š.. Kai yra aiški situacija, tarnybinio pranešimo pareigūnai nerašo. Jie apžiūrėjo transporto priemonę, ji buvo apgadinta. Vizualiai buvo nustatyti kėbulo apgadinimai, buvo išdaužtas langas. R. D. nesugebėjo rišliai išdėstyti savo minčių, sugebėjo tik paaiškinti, kad įvyko muštynės, jo draugas pasišalino, o R. D. nuvažiavo.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. B. parodė, kad 2021 m. birželio 12 d. Ji vairavo automobilį VW Passat. Automobiliu kartu su ja važiavo K. D., E. V. ir J. B.. Važiuojant link Kauno K. D. pasakė, kad prasilenkė su broliu. Automobilis, kuriame važiavo R. D. apsisuko, jos vairuojamą automobilį aplenkė, užkirto kelią, staigiai stabdė, sukėlė avarinę situaciją ir sustojo vos ne viduryje kelio. Ji sustabdė automobilį. Iš kito automobilio iššoko R. D. ir dar vienas asmuo, ir ėjo link jų automobilio. R. D. kažką turėjo rankose, daiktą, panašų į plaktuką. Tada iš jos vairuojamo automobilio išlipo visi asmenys, išskyrus ją. K. D. iš automobilio išlipo nieko neturėdamas rankose. Ji tai matė, nes K. D. sėdėjo keleivio sėdinėje. Jie puolė vieni kitus, vyko muštynės. Mušėsi R. D. su K. D., kiti du nusivijo į rapsų lauką R. D. vairuotoją. Viskas truko neilgai. R. D. sėdo į automobilio keleivio pusę ir persėdęs į vairuotojo vietą, nuvažiavo. Ji važiavo į Kauną, R. D. automobiliui iš paskos. K. D. paskambino policijai ir pranešė, kad automobilį vairuoja neblaivus asmuo. Kaip R. D. po muštynių atrodė automobilis nematė, nes buvo tamsu. Girdėjo stiklo dužimo garsus, galėjo būti išdaužtas langas, sudaužyta lempa. Tuo metu jai, o ne R. D. kilo grėsmė, buvo užkirstas kelias. K. D. žino, koks yra jo brolis, nes jis yra nuo jo nukentėjęs, žino, kad visko galima iš brolio tikėtis. K. D. atsisėdęs į automobilį neliepė vytis R. D., nebuvo kalbos apie konflikto tęsimą. Po muštynių kiek ji matė, R. D. įšoko į automobilį, kad pabėgti iš muštynių. Negali pasakyti, ar muštynės būtų tęsėsi, jei R. D. nebūtų išvažiavęs.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. B. parodė, kad važiavo kartu su A. B. iš Panoterių kaimo į Kauną. Automobilį VW Passat vairavo A. B.. Jie prasilenkė su automobiliu Toyota. Šis automobilis apsisuko ir juos vijosi su įjungtu avariniu signalu. Automobilis Toyota aplenkęs jų automobilį užkirto kelią ir staigiai sustojo prieš juos. A. B. sustabdė automobilį. Iš automobilio markės suprato, kad tai R. D.. R. D. sėdėjo keleivio sėdynėje, automobilį vairavo kitas asmuo. R. D. išlipo iš automobilio su plaktuku rankoje ir dar su kažkokiu daiktu, panašiu į peilį ir ėjo link jų mašinos. Išlipęs K. D. ėjo link R. D.. Tarp jų kilo konfliktas. K. D. rankose nieko neturėjo. Buvo prietema. Jis pamatęs, kad automobilio Toyota vairuotojas eina link R. D. su K. D., tada jis išlipo iš automobilio ir ėjo link vairuotojo, sudavė jam kelis smūgius. Po to nusivijo vairuotoją į laukus ir jį ten sumušė. Jie gynėsi nuo užpuolimo, nes automobilis Toyota jiems užkirto kelią. A. B. sustojo truputį pasukusi į kelkraštį. Jam sugrįžus į automobilį, K. D. jau sėdėjo automobilyje. R. D. per keleivio pusę sėdo į vairuotojo pusę ir būdamas neblaivus nuvažiavo. R. D. važiavo priekyje jų ganėtinai greitai, manevruodamas po visą kelią. Jie važiavo iš paskos. A. B., R. D. tikrai nesivijo. Važiuodamas automobiliu K. D. paskambino pareigūnams ir pranešė apie neblaivų vairuotoją. Ar automobilis Toyota buvo sugadintas jis nepastebėjo, nes buvo nubėgęs į pievas. R. D. automobilis sustojo važiuojamojoje dalyje. A. B. automobilį truputį pasuko į šalikelę. Pamatę, kad R. D. turi kažką rankoje suprato, kad kils konfliktas. Jie gynėsi. Konflikto metu laiko kviesti pareigūnus nebuvo.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas K. D. parodė, kad 2021 m. birželio 12 d. apie 22 val. A. B. vairuojamu automobiliu važiavo į Kauną. Važiuodami prasilenkė su R. D. automobiliu. R. D. automobilis apsisuko, važiuodamas iš paskos mirksėjo ilgomis šviesomis. Aplenkęs juos automobilis staigiai stabdė, užkirto jiems kelią. A. B. sustojo. Išlipęs R. D. puolė jį, jis puolė R. D.. R. D. užkirsdamas jiems kelią išprovokavo konfliktą. Vienoje rankoje R. D. turėjo kažkokį daiktą, gal plaktuką, o kitoje rankoje kažkokį smailesnį daiktą. Jie abu mušėsi. Jis rankose nieko neturėjo. Jis matė kaip išlipo iš R. D. automobilio vairuotojas, ką darė vairuotojas jis nematė. Jis su R. D. mušėsi 5 apie minutes. Jis ranka išdaužė R. D. automobilio stiklą, kojomis apspardė automobilį. Kai spardė automobilį, R. D. įšoko į automobilį. Jam atsisėdus į automobilį, automobilyje buvo tik A. B.. R. D. peršoko į vairuotojo pusę ir nuvažiavo. Jis paskambinęs policijos pareigūnams pranešė, kad jie seka girtą vairuotoją, nurodė kokiu keliu važiuoja.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja K. Z. parodė, kad ji yra R. D. sugyventinė. 2021 m. birželio 12 d. vakare, jau buvo prietema, jai paskambinęs R. D. pasakė, kad kelyje juos užpuolė, išdaužė jai priklausančio automobilio stiklus, o automobilio vairuotojas sumuštas guli rapsų lauke. Ji apie tai pasakė R. D. mamai ir ji parvežė vairuotoją į namus ir iškvietė greitąją pagalbą. Iš R. D. pasakojimo ji žino, kad R. D. sustabdė policija. R. D. vairavo bijodamas, kad pats nenukentėtų ir, kad nesudaužytų automobilio. R. D. pasakojo, kad važiuojant jiems užkirto kelią kitas automobilis, kad buvo sumuštas automobilio vairuotojas. Jos automobilio langai buvo daužomi teleskopine lazda, buvo išdaužyti visai automobilio stiklai. R. D. taip pat buvo sužalotas, buvo sumušta krūtinė, ranka. R. D. sakė, kad muštynių metu rankose nieko neturėjo, santechnikos rakto jos automobilyje nebuvo.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimą, kuriame prašė palikti nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad apelianto argumentai dėl 2021 m. birželio 26 d. veiksmų niekaip nėra susiję su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, nes administracinis nusižengimas buvo padarytas 2021 m. birželio 12 d. 22 val. 43 min. Taip pat nurodo, kad Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad buvo registruoti šie skambučiai: ROIK (duomenys neskelbtini) (pranešėjo R. D. skambučio laikas 2021 m. birželio 12 d. 22 val. 6 min.), ROIK (duomenys neskelbtini) (pranešėjos K. Z. skambučio laikas 2021 m. birželio 14 d. 9 val. 22 m.), ROIK (duomenys neskelbtini) (pranešėjo R. D. skambučio laikas 2021 m. birželio 12 d. 22 val. 43 min.) ir ROIK (duomenys neskelbtini) (pranešėjo „J.“ skambučio laikas 2021 m. birželio 12 d. 23 val. 14 min.). Kaip matyti iš ROIK (duomenys neskelbtini) įrašo, asmenys, tame tarpe ir apeliantas, buvo sumuštas po to, kai buvo sustabdytas vairuojantis neblaivus. Tai, kad jis skunde teigia, jog vedamas būtinojo reikalingumo sąlygos persėdo į keleivio vietą ir pravažiavo apie 50 metrų, nesuteikia teisinės galimybės taikyti būtinojo reikalingumo sąlygos. Prašo pareiškėjo skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą.

Institucijos, surašiusios nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką informuota tinkamai. Prašymų negauta. Byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau - AN bylos) nustatyta, kad 2021 m. birželio 12 d. 23.46 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Vyriausiasis patrulis P. Š. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį už tai, kad R. D. 2021 m. birželio 12 d. 22.43 val. Jonavoje, J. Basanavičiaus gatvėje vairavo automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,43 promilių girtumas (AN b. l. 1-2). 2021 m. birželio 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už šį pažeidimą R. D. skirta 950 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių, nurodyta, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (AN b. l. 4). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (AN b. 1. 8 - 9) matyti, kad pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 4 d. už padarytą mažai pavojingą veiką (ANK 417 straipsnio 7 dalis) pareikšta žodinė pastaba, 2017 m. birželio 218 d. paskirtas įspėjimas už ANK 187 straipsnio už nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 1 dalyje padarymą (pateikė pavėluotai pajamų deklaraciją).

R. D. pripažįsta esmines įvykio aplinkybes, tačiau nurodo, kad jis nesiekė sąmoningai pažeisti Kelių eismo taisyklių, t.y. vairuoti automobilį neblaivus, o veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis (ANK 16 straipsnis).

ANK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taigi ANK 16 straipsnio 1 dalyje nurodytos būtinojo reikalingumo sąlygos, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo nėra traukiamas administracinėn atsakomybėn, t. y.: 1) pavojus gresia pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; 2) pavojus turi būti realus ir akivaizdus; 3) gresiantį pavojų galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, vertybėms, trečiajam asmeniui; 4) padaryta žala turi būti mažesnė nei išvengtoji. ANK 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo.

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. D. vairavo automobilį neblaivus, kai jam nustatytas 1,43 promilių girtumas (AN b. l. 4-5).

Tiek skunde tiek teismo posėdžio metu R. D. nurodė, kad jis neturėjo kito veikimo pasirinkimo kaip tik sėsti į automobilį ir automobiliu pasišalinti iš užpuolimo vietos, t.y. jis negalėjo pasilikti automobilyje, nes jam grėsė realus pavojus sveikatai, taip pat buvo gadinamas automobilis, šis pavojus buvo akivaizdus ir realus.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas R. D. paaiškino, kad įvykio dieną jo brolis K. D. su dar dviem asmenimis grasino jog sugyventinės dukrai, spardė duris, apie įvykį sugyventinė informavo policijos pareigūnus. Jis tuo metu buvo neblaivus, todėl negalėdamas pats vairuoti automobilį, paprašė kaimyno. Automobilį sutiko vairuoti kaimyno draugas. Jie važiavo į Jonavą pas sugyventinės dukrą G. R. išsiaiškinti aplinkybes ir padėti policijos pareigūnams pagauti K. D.. Nuvykę į Jonavą pas sugyventinės dukrą, K. D. jau buvo pasišalinęs. Atvykę policijos pareigūnai jam pasakė, jog jie matė, kaip automobiliu išvyko 3 jaunuoliai, automobilį vairavo mergina. Tuo metu jam paskambinusi jo sugyventinė pranešė, kad K. D. atvažiavo į kaimą, ir, kad prieš ją mojuoja teleskopine lazda. Jis skambino į Bendruoju pagalbos centrą (toliau BPC), nurodė aplinkybes dėl K. D. elgesio, norėjo, kad policijos pareigūnai sulaikytų smurtaujantį K. D.. Bevažiuojant link Panoterių kaimo pamatė įtartiną automobilį. Jis vairuotojui liepė apsisukti, aplenkti automobilį ir sustoti priekyje, nes norėjo įsitikinti, ar tuo automobiliu važiuoja jo brolis K. D.. Sustojus jų automobiliui, sustojo ir aplenktasis automobilis. Iš jo išlipęs K. D. artinosi prie jo. Jis tai pamatęs išsiėmė iš automobilio santechninį raktą. Kastytis jį puolė mušti teleskopine lazda, jis rankoje turėtu raktu gynėsi nuo K. D.. Po šio įvykio buvo sužalotas jis ir jo vairuotojas V. K.. V. K. pabėgo į laukus. Kad nepadarytų jam didesnės žalos, jis pats sėdo už automobilio vairo ir važiavo. Automobilis, kuriame važiavo K. D. jį vijosi. Važiuodamas jis skambino bendruoju pagalbos telefonu 112, pranešė apie įvykį, kalbėdamas su dispečere informavo, kad jis yra išgėręs. Važiuojant link Jonavos jį sustabdė policijos pareigūnai, jam buvo nustatytas girtumo laipsnis. Nuo skambučio bendrajam pagalbos telefonu iki sulaikymo praėjo daugiau kaip 10 minučių. Grėsmę jis pajuto prasidėjus smurtui. Dėl šio įvykio vyksta ikiteisminis tyrimas, jis pripažintas nukentėjusiuoju.

Nagrinėjamoje byloje, priešingai negu nurodo R. D., nėra jokių duomenų, jog jam, esant neblaiviam, buvo būtina (vežamam jo paprašyto vairuotojo V. K.) važiuoti į Jonavą pačiam ieškoti jo brolio K. D., kuris neva gąsdino jo sugyventinės dukrą. t.y. laužėsi, beldėsi į jos duris, o vėliau ir pačią sugyventinę, juolab, kad apie įvykį jau buvo informuoti policijos pareigūnai ir R. D. apie tai buvo žinoma. Kaip nustatyta paties R. D., liudytojų V. K., A. B., J. B., K. D. parodymais, R. D., būdamas neblaivus, pats ėmėsi veiksmų sulaikyti savo brolį K. D., su kuriuo jo santykiai konfliktiški ir kuris, R. D. teigimu, gali padaryti bet ką. Be to, R. D. buvo žinoma ir tai, kad automobiliu, kuriuo važiuoja K. D., be K. D., dar važiuoja du vaikinai. Pareiškėjo R. D. aktyvius veiksmus, t.y. K. D. persekiojimą ir bandymą jį sulaikyti, patvirtina ir teismo posėdžio metu perklausyti garso įrašai. Pirmame garso įraše (2021-06-12, 22-43-30 val.), užfiksuota, kaip į BPC paskambina vyras (R. D.) ir operatorei aiškina, kad prieš pusvalandį buvo pranešimas policijai apie tai, kad Jonavoje, (duomenys neskelbtini), laužiasi į namus; policija buvo atvykusi; pareigūnai buvo įvykio vietoje matė jų mašiną; policija ieško to automobilio; nusikaltėliai dabar yra Panoterių miestelyje, (duomenys neskelbtini), ten pakėlė triukšmą; automobilyje viena moteris ir trys vaikinai; skubiai reikia policijos, prašo apie tai greičiau informuoti policijos pareigūnus. R. D. operatorei taip pat nurodė, kad jis pats juos gaudo, kad jie (R. D. su vairuotoju) dabar ten važiuoja ir jeigu neatvažiuos policija, tai jie (R. D.) nuvažiavę juos subalados (b. l. 42). Antrame garso įraše (2021-06-12, 22-51-41 val.), užfiksuota, kaip į BPC paskambina tas pats vyras (R. D.) ir operatorei aiškina, kad čia skambina tas, kur buvo su policija susitikęs, kur policija ieško tų žmonių, kurie Jonavoje nusikaltimą padarė, klausia operatoriaus, ar yra iškvietimas. Operatorius atsako, kad pareigūnai yra informuoti, liepia R. D. sulaukti pareigūnų (duomenys neskelbtini). R. D. toliau aiškina, kad nusikaltėliai bando pasišalinti. Operatorius atsako, kad policija ras juos ir liepia jam nepergyventi. R. D. atsako operatoriui, kad jie (R. D.) dabar judės link Kauno. Jie patys (R. D.) automobilį persekioja, ir bandys automobilį sustabdyti. R. D. operatoriui nurodė, kad paieškomas automobilis juda iš Panoterių ir jie (R. D.) bandys jį sulaikyti. Trečiame garso įraše (2021-06-12, 22-56-50 val.), užfiksuota, kaip į BPC paskambina tas pats vyras (R. D.) ir operatorei aiškina, kad sutiko tuos nusikaltėlius, nusikaltėliai sudaužė jo mašiną, prašo skubiai kviesti pareigūnus, nes jį puola, vejasi, persekioja. Jis (R. D.) važiuoja iš Panoterių į Jonavą. Nurodo, kad jis (R. D.) blokuoja tam automobiliui kelią ir neleidžia aplenkti. Operatorei sujungus R. D. su policijos pareigūnu, į pareigūno klausimą: kodėl R. D. važiavo į konflikto zoną ir nepranešė policijai, R. D. atsako jog ne jis važiavo, jį vežė jo draugas, jie apsisukę bandė automobilį sustabdyti. Jis (R. D.) važiuoja įsijungęs avarinį signalą, aiškina, kad su teleskopine lazda išdaužė jo automobilio stiklą, jam ranką sutrenkė, jo vairuotoją sumušė, vairuotojas prie griovio gali gulėti, reikalingi medikai. Policijos pareigūnas informuoja, kad iš Jonavos važiuoja patruliai. R. D. nurodė, kad iš paskos važiavęs automobilis nusuko į kitą pusę ir važiuoja link Ruklos (b. l. 42).

Posėdžio metu R. D. paaiškino, jog jis paskambinęs Bendruoju pagalbos telefonu 112, ir kalbėdamas su dispečere informavo, kad jis vairuoja išgėręs, tačiau teismo posėdžio metu išklausius garso įrašus, kuriuose užfiksuotas R. D. pokalbis su pagalbos centro darbuotoja, tokių duomenų nėra.

Teismas atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų duomenų visumą konstatuoja, kad būtent R. D. savo tyčiniais veiksmais sukėlė pavojingą situaciją, išprovokavo muštynes, kurių metu, pareiškėjo teigimu, buvo sužalotas jis pats ir jo vairuotojas V. K., bei buvo apgadintas jo sugyventinės K. Z. automobilis, o jis, siekdamas išvengti didesnių sužalojimų, dingus automobilio vairuotojui, neblaivus sėdo už automobilio vairo ir važiavo. Kaip nustatyta bylos medžiaga, dėl galimai neteisėtų K. D. veiksmų jo sugyventinės dukros atžvilgiu iš karto buvo pranešta policijos pareigūnams, jie buvo atvykę į įvykio vietą Jonavoje, matė pasišalinančius iš įvykio vietos asmenis ir apie tai nurodė pareiškėjui. Tačiau nežiūrint to, R. D. ėmėsi iniciatyvos surasti K. D. ir perduoti jį policijos pareigūnams, o būtent: jis liepė vairuotojui V. K. persekioti automobilį, kuriuo važiavo K. D., pasivijus sustabdyti. Automobilio vairuotojas V. K. taip ir padarė. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir R. D. ir liudytojas V. K.. Kad automobiliui, kurį vairavo A. B. buvo užkirstas kelias, kad jis buvo pavojingai sustabdytas, patvirtino ir liudytojai A. B., K. D. ir J. B.. Šie liudytojai taip pat patvirtino, kad R. D. iš automobilio iššoko rankoje turėdamas daiktą, panašų į plaktuką, nors pats R. D. nurodė, kad jis rankoje turėjo santechninį raktą. Liudytojas V. K. nurodė, kad išlipęs iš automobilio ir pamatęs įtartiną asmenį, bėgo į laukus, laukuose jis buvo sumuštas. Pareiškėjas R. D. teigė, kad matė, kaip vairuotojui sudavė smūgius K. D., po smūgių vairuotojas pabėgo į pievą. Liudytoja A. B. apklausiama nurodė, kad matė, kaip su ja važiavę kiti du asmenys nusivijo vairuotoją V. K. į rapsų lauką. Liudytojas J. B. pripažino, kad jis sudavė kelis smūgius vairuotojui ir nusivijęs į laukus sumušė. Nors R. D. ir šių liudytojų parodymai apie tai, kurie asmenys sumušė vairuotoją skiriasi, tačiau teismui, nagrinėjant administracinę bylą tai neturi esminės reikšmės. Iš šių parodymų visumos yra neginčijamai nustatyta, kad automobilio vairuotojas V. K. konflikto metu buvo sumuštas ir tuo metu, kai neblaivus R. D. sėdo automobilį, vairuotojo šalia nebuvo. Posėdžio metu R. D. nurodė, kad automobilį stabdė, o sustabdžius išlipo iš automobilio tik dėl to, kad įsitikinti, ar tame sustabdytame automobilyje yra K. D., ir tik pamatęs K. D., besiartinanti prie jo, bei manydamas, kad vyks muštinės, iš automobilio pasiėmė santechninį raktą apsigynimui. Taigi tikint šiais R. D. parodymais, jog jis sustabdė automobilį tikslu įsitikinti, ar jame yra K. D. ir pamatęs prie jo automobilio besiartinantį K. D., t.y. įsitikinęs, kad šiuo automobiliu važiuoja K. D., pareiškėjas turėjo galimybę pasirinkti kitą elgesio variantą - sėsti atgal į automobilį ir važiuoti, o važiuojant pranešti policijos pareigūnams apie K. D. buvimo vietą, tačiau to R. D. nepadarė, o įsivėlė į konfliktą su K. D.. R. D. nurodė, kad jį važiuojantį vijosi A. B. vairuojamas automobilis, tačiau kitų įrodymų, patvirtinančių tokius R. D. parodymus, byloje nėra. Priešingai, apklausti liudytojai: policijos pareigūnas A. J. nurodė, kad niekas R. D. nesivijo, pats R. D. nesiruošė sustoti pamatęs pareigūnus, patiems pareigūnams teko apsisukti ir jį pasivyti, liudytoja A. B. ir liudytojas J. B. taip pat aiškino, kad jie nesivijo, o važiavo paskui R. D. vairuojamą automobilį. Atsižvelgiant į šiuos liudytojų parodymus, daryti išvadą, kad R. D. vijosi, ar jis buvo persekiojamas, teismas neturi pagrindo. Be to, kaip nurodė liudytojas K. D., jis apie vairuojantį neblaivų asmenį iš karto informavo policijos pareigūnus.

Iš byloje peržiūrėto vaizdo įrašo, daryto policijos pareigūnų „Body“ kameromis (2021-06-12-232705_024) matyti, automobiliui, kuriuo važiavo R. D. yra padaryti apgadinimai, t.y. išdaužti galinis ir šoninis stiklas, išdaužtas žibintas, matyti automobilio kėbulo apgadinimai (b. l. 56). R. D. nurodė, kad šiuos apgadinimus padarė K. D.. Liudytojas K. D. apklausiamas pripažino, kad konflikto metu jis ranka trenkdamas išdaužė automobilio stiklus bei apspardė automobilį Toyota Corolla Verso. Kad R. D. automobilis buvo apgadintas patvirtino ir liudytojas A. J., kuris nurodė, jog apžiūrėjus automobilį vizualiai buvo nustatyti kėbulo apgadinimai, buvo išdaužtas langas, bei liudytoja A. B., kuri nurodė, jog girdėjo dūžtančio stiklo garsus. R. D. nurodė, kad važiavo iš įvykio vietos norėdamas apsaugoti ne tik save nuo didesnių sužalojimų, bet ir bandydamas apsaugoti savo automobilį nuo sugadinimų. Tačiau teismas, atsižvelgdamas ir į šias nustatytas aplinkybes sprendžia, kad šioje situacijoje taip pat buvo galimas ir kitas elgesio variantas. R. D., kad ir tuo atveju, jei buvo išsigandęs dėl patirto smurto, dėl automobilio apgadinimo, jis galėjo pavažiuoti nedidelę atkarpą nuo įvykio vietos bei sustojęs paskambinti į policijos įstaigą bei netoli įvykio vietos sulaukti policijos pareigūnų. Tačiau priešingai, R. D., neatsižvelgdamas į aplinkybę, kad buvo vartojęs alkoholio, dėl ko jam pačiam nustatytas 1,43 promilės neblaivumas, t. y. daugiau nei tris kartus viršijantis leistiną (0,40 promilės) neblaivumo ribą, važiavo iki pat Jonavos m., taip keldamas didelį pavojų ne tik sau bet ir kitiems eismo dalyviams.

Teismas nesutinka su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytu argumentu, jog R. D. buvo sumuštas po to, kai buvo sustabdytas vairuojantis neblaivus, nes šis argumentas paneigtas anksčiau išanalizuotais pareiškėjo, liudytojų parodymais, byloje esančiais vaizdo ir garso įrašais, todėl teismas iš naujo dėl jo nepasisako.

Teismas pažymi, kad veikimas būtinojo reikalingumo aplinkybėmis nesuteikia asmeniui teisės nesvarstant pažeisti teisės aktų reikalavimus ir nevertinti kilsiančių padarinių. Be to, šioje situacijoje pasirinktas netinkamas elgesio variantas negali būti vertinamas kaip būtinasis reikalingumas, nes jeigu R. D. grėsė pavojus, toks pavojus galėjo būti pašalintas ir kitomis priemonėmis. Išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog R. D. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl šioje byloje nėra pagrindo taikyti ANK 16 straipsnio nuostatas.

Kita vertus, šios nustatytos išskirtinės aplinkybės, kartu su kita pareiškėją charakterizuojančia medžiaga, vertintinos kaip sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m, rugsėjo 17 d., 2012 m, rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali nusižengimą padariusio asmens atžvilgiu inicijuoti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, tačiau neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Institucija, priimdama nutarimą ir skirdama teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nenustatydama R. D. atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nustatė R. D. didesnį nei minimalų – 15 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminą, bei paskyrė didesnę nei minimalią – 950 Eur dydžio baudą.

Šioje byloje nustatyta, kad R. D. pripažino padaręs nusižengimą, pripažino jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau teigė, jog tai veikė esant būtinajam reikalingumui, kilus grėsmei jo paties sveikatai ir turtui. Teismas jo prisipažinimą ir gailėjimąsi laiko jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad R. D. administracinį nusižengimą padarė pažeidžiant būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas, siekiant apsaugoti savo sveikatą ir turtą. Teismo ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai leidžia teigti, jog transporto priemonės vairavimas buvo sąlygotas nepalankiai susiklosčius tam tikrai situacijai, kurią lėmė įvykio dieną įvykęs konfliktas (muštynės) tarp R. D., K. D. ir automobilio vairuotojo V. K., kurio metu automobilio vairuotojas V. K. ir R. D. patyrė sužalojimus, taip pat buvo apgadintas R. D. sugyventinės K. Z. automobilis, kurį, dingus automobilio vairuotojui, vairavo neblaivus R. D.. Atkreiptinas dėmesys, kad R. D. vairavo transporto priemonę, nors ir nesant būtinojo reikalingumo sąlygų, tačiau esant pakankamai svarbiom priežastim, dėl kurių jam gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

Kaip matyti iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5 – ojo skyriaus prokurorės rašte išdėstytų aplinkybių, dėl šio įvykio vyksta Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariate Jonavos rajono policijos komisariate ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nukentėjusiuoju pripažintas R. D. (b. l. 40-41). Tačiau kaip jau minėta aukščiau, ši nustatyta lengvinanti aplinkybė nešalina R. D. atsakomybės, nes anksčiau išdėstytais įrodymais nenustatyta, kad R. D. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, be to, administracinis nusižengimas padarytas tyčia, o ne dėl neatsargumo (ANK ANK 16 straipsnio 1, 2 dalys). R. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Todėl įvertinus byloje nustatytas faktines ir individualias aplinkybes, R. D. asmenines savybes, tai, kad jis pripažino kaltę, už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, nustatyta dvi jo atsakomybę lengvinančios ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dirbantis, vykdo individualią veiklą (b. l. 74), administracine tvarka baustas 2020 m. rugsėjo 4 d. už padarytą mažai pavojingą veiką (ANK 417 straipsnio 7 dalis), pareikšta žodinė pastaba, 2017 m. birželio 28 d. paskirtas įspėjimas už nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 1 dalyje padarymą (pateikė pavėluotai pajamų deklaraciją), į nustatytą girtumo laipsnį, taip pat įvertinus išskirtines administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, manytina, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti nustatant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą, negu ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas jos minimumas, t. y. 6 (šešiems) mėnesiams, kuris skaičiuojamas pagal ANK 686 straipsnyje įtvirtintas taisykles, t.y. nuo specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo dienos, bei mažinant sankcijoje numatytą baudą iki 400 Eur. Teismo nuomone, tokia nuobauda būtų proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinkanti R. D. asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 5 ir 6 dalimis

nutaria:

R. D. skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko R. Z. 2021 m. birželio 16 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį ir R. D. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 15 (penkiolikai) mėnesių terminą sutrumpinti iki 6 (šešių) mėnesių, sumažinti paskirtą 950 (devynių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą iki 400 (keturių šimtų eurų).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą (ROIK (duomenys neskelbtini)), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Lina Šafronienė