- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-10
- Bylos Nr.
- 1A-637-327/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-67276-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
- Nukentėjusysis
- N. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo P. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Iki nuosprendžio paskelbimo palikta kardomoji priemonė – suėmimas, ji panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.
Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, nuo 2017 m. gruodžio 26 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas, iš P. G. priteista 609,74 Eur Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.
Iš P. G. nukentėjusiajam N. S. priteista 430 Eur turtinei ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. P. G. nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 26 d., apie 1.40 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – daugiabučio namo šeštoje laiptinėje, tarp pirmo ir antrojo aukštų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, viešoje vietoje, neturėdamas savo veiksmams jokios dingsties, pribėgo staiga iš nugaros N. S., tuo metu stovėjusiam laiptinėje, nieko nesakęs, tyčia, ne mažiau kaip penkis kartus peiliu dūrė jam į nugaros sritį, tokiu būdu padarė durtines – pjautines žaizdas nugaros srityje ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiam N. S. sveikatą, nes dėl to jo sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei dešimt parų.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir skirdamas P. G. bausmę atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis teisiamas šeštą kartą už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, dešimt kartų teistas (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. G. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendį ir pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti bausmės vykdymą bei sumažinti nukentėjusiajam N. S. priteistos neturtinės žalos dydį.
3.1. Skunde teigiama, jog nuteistojo padaryta nusikalstama veikia ir už ją paskirta bausmė atitinka BK 75 straipsnio sąlygas. Nuosprendyje nurodyta, kad dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos įstatymas numato tik terminuotą laisvės atėmimą. Nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta priemonė, kuri negali būti pateisinama jokiomis aplinkybėmis. Anksčiau jo padarytos nusikalstamos veikos buvo daugiau turtinio pobūdžio, paskutinį kartą buvo teistas 2011 m., 2013 m. buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę. Nusikalstamą veiką dėl kito asmens sveikatos sužalojimo, už kurią šį kartą buvo teisiamas, padarė pirmą kartą ir po daugiau nei keturių metų atlikęs laisvės atėmimo bausmę bei labai dėl to gailisi. Savo elgesio paaiškinti ir pateisinti negali, tačiau supranta savo elgesio neigiamas pasekmes ir dėl to padarė atitinkamas išvadas, yra pasiryžęs daugiau nenusikalsti. Taip pat mano, kad nėra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti kokia nors grėsmė visuomenės saugumui.
3.2. Realų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam P. G. galės užtikrinti tik būdamas laisvėje ir dirbdamas, dėl ko turėtų būti suinteresuotas ir pats nukentėjusysis. Kol buvo suimtas nuteistojo artimieji jau atlygino nukentėjusiajam dalį žalos - 700 Eur negautų pajamų, taigi nuteistasis pripažįsta, kad žala nukentėjusiajam buvo padaryta, ir yra pasiruošęs ją atlyginti.
3.3. Pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajam N. S. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kas, nuteistojo manymu, yra neproporcingai didelė suma ir neatitinka teismų praktikos dėl priteistino neturtinės žalos dydžio tokio pobūdžio bylose. Iš teismo nurodytų teismų praktikos pavyzdžių neturtinės žalos dydis visais atvejais mažesnis nei iš P. G. priteistas neturtinės žalos dydis. Šiuo atveju pagal nusikalstamos veikos pavojingumą ir pagal nukentėjusiajam padarytą žalą, priteistinas neturtinės žalos dydis galėtų būti ne daugiau kaip 1 500 Eur arba 2 000 Eur, kuris būtų proporcingas ir atitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų kriterijus. Taigi, nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos dydis turėtų būti mažintinas.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo P. G. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo skundo turinio, jame neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl jo kaltės, tačiau apeliantas nesutinka su jam paskirtos bausmės individualizavimu, prašo laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir sumažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį.
Dėl BK 75 straipsnio nuostatų
6. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą, teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.
7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. G. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, P. G. pagrįstai laikytas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalis 13 punktas).
8. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.
9. Nagrinėjamu atveju apelianto kriminalinė praeitis paneigia galimybę jam taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. P. G. anksčiau teistas penkis kartus, taigi, šis teistumas jau šeštas. Be to, dešimt kartų teistas (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija įvertina, jog nuteistajam anksčiau buvo taikytos įvairios bausmių rūšys – bauda, terminuotas laisvės atėmimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau švelnus baudžiamumas apeliantui nebuvo efektyvus. Akivaizdu, kad P. G. nesugeba pakeisti turimų nusikalstamų įpročių ir vėl nusikalsta. Visi šie duomenys patvirtina, kad apeliantui ne kartą buvo suteikta galimybė įrodyti, jog jis taisosi, geba savo gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis ir būdais, tačiau P. G. jam suteiktomis galimybėmis nepasinaudojo. Netinkamo elgesio korekcijos požymių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
10. Tai, kad nuteistasis neneigė savo kaltės, teigė, jog nuoširdžiai gailisi, nėra kuo nors išskirtinė aplinkybė. Į tai buvo atsižvelgta parenkant bausmės dydį bei pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas. Svarbu pažymėti, jog P. G. neneigė padaręs ir kai kurias ankstesnes jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau kaskart vis sugrįždavo prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio. Vadinasi, jo atgaila nėra visiškai nuoširdi, apeliantas savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių ir jų nešalina.
11. Nepagrįstas nuteistojo teiginys, jog realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas apsunkina neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam. Pataisos įstaigoje galima įsidarbinti bei gauti darbo užmokestį, iš kurio galima mokėti turimus finansinius įsipareigojimus, todėl nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad žalos atlyginimą galės užtikrinti tik būdamas laisvėje, nėra pakankamas nulemti BK 75 straipsnio nuostatų taikymą P. G.
12. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistojo resocializacija yra galima tik su realaus laisvės atėmimo taikymu. Byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, rodančių, kad bausmės individualizavimas P. G. už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bausmę individualizavo proporcingai padarytam nusikaltimui bei kaltininko asmenines savybes apibūdinančioms aplinkybėms, vertinant jas kaip visumą.
Dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio
13. Nuteistasis nesutinka su pirmos instancijos teismo N. S. priteistos neturtinės žalos dydžiu. Nurodo, kad priteista suma yra neproporcingai didelė ir neatitinka teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.
14. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad P. G. pareiškė 15 000 Eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis P. G. nukentėjusiojo N. S. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta nesunkiai. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusysis N. S. dėl to patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu viešai padarytos nusikalstamos veikos patyrė stresą, šoką, baimę, jautėsi pažemintas. Nukentėjusiajam nedarbingumo periodas (gydymas) truko 74 dienas. Tokiu būdu nukentėjusysis neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Šį faktą pripažįsta ir nuteistasis.
15. Atsižvelgęs į visas aukščiau nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė nukentėjusiajai priteisiamo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydį. Nesutikdamas su šiuo teismo sprendimu, nuteistasis nurodo, kad nustatytas žalos dydis yra neproporcingas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kaltininko turtinė padėtis šiuo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydį. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai priteista suma yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems negrįžtamiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai panašiose bylose, todėl nėra pagrindo mažinti jos dydį.
16. Daroma išvada, kad bausmių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos, neturtinės žalos dydis taip pat nustatytas teisingai. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, nes P. G. sistemingai, piktybiškai savo interesus iškelia aukščiau visuomenės teisių bei teisėtų interesų, kas negali būti ignoruojama.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo P. G. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.