- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-06-28
- Bylos Nr.
- e1-1049-900/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15569-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- S. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamasis S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą teistas Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. spalio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį sumažinta 10 parų arešto bausme. 10 parų arešto bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. liepos 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir skirta (nustatyta) galutinė subendrinta 40 parų arešto bausmė, jos vykdymą atidedant 6 mėnesius,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė
S. V. 2023 m. balandžio 28 d. apie 22⁰⁰ val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, suėmė rankomis partnerės, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, J. E. rankas ir, jas laikydamas, tyčia ją stūmė, dėl ko ji nugara atitrenkė į šaldytuvą ir suklupo ant grindų, padarydamas odos nubrozdinimą kairio kelio priekiniame paviršiuje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, S. V., 2023 m. balandžio 30 d. apie 20²⁰ val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje suėmė rankomis partnerės, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, J. E. rankas, tyčia ją stūmė, dėl ko ji nugara atsitrenkė į spintą, sukeldamas fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo (įtariamojo) S. V. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokole, kuriame nurodyta, kad neprisimena, jog 2023 m. balandžio 28 d. konflikto su J. E. metu būtų suėmęs ją už rankų ir pastūmęs, dėl ko ji atsitrenkė į šaldytuvą, o po to suklupo ant grindų ir susižalojo. Buvo neblaivus, be to, susijaudinęs dėl jam padaryto sužalojimo, todėl ne viską prisimena. Tačiau neneigia, kad galėjo taip pasielgti. Po įvykio J. (E.) rodė nubrozdinimą ant kažkurios kojos kelio ir sakė, kad šis sužalojimas atsirado jai suklupus ant grindų. J. įvykio metu buvo blaivi. Mano, kad ji gerai prisimena įvykio aplinkybes.
2023 m. balandžio 30 d. per konfliktą jis pastūmė J., dėl ko ji nugara atsitrenkė į spintą koridoriuje. Mano, kad ją stumdamas nebuvo suėmęs už rankų, tačiau gali ir klysti. Labai gailisi dėl savo elgesio. J. atsiprašė ir jie susitaikė.
Nukentėjusiosios J. E. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose, kuriuose teigiama, kad S. V. yra jos partneris, su kuriuo gyvena neįregistravusi santuokos. Su S. susipažino prieš pora metų vienoje iš internetinių svetainių. Anksčiau jis prieš ją nesmurtavo.
S. (V.) 2023 m. balandžio 28 d. dienos metu buvo išėjęs kažkur dirbti ir namo grįžo apie 18³⁰ -19⁰⁰ val. Jis jai neatrodė girtas, tačiau matė, kad jo kuprinėje buvo tuščias alaus „bambalis“. Nematė, kad būtų turėjęs pilną alaus butelį. Vėliau S. ėjo į netoli namų esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini“ sumokėti už telefoninius pokalbius. Grįžęs siūlė su juo eiti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ji atsisakė. Buvo įsitikinusi, kad jis ten eina pirkti alaus. S. išėjus, nukentėjusioji užsnūdo. Prabudo apie 20²⁰ val. S. V. namuose dar nebuvo. Po to vėl užsnūdo ir prabudo gal apie 21⁰⁰ val. Atsikėlusi pamatė, kad S. namuose. Negirdėjo, kada jis grįžo. Jis virtuvėje prie stalo gėrė alų ir telefonu per „Messenger“ programą kalbėjo su draugu A. M.. Matė, kad ant stalo buvo padėti trys tušti alaus „bambaliai“, o ketvirtame alaus buvo daugiau nei pusė butelio. Matėsi, kad S. yra gerokai apgirtęs. Ji S. paprašė baigti girtauti arba eiti lauk iš namų. Jis supyko ant jos dėl to, guodėsi, kad nejaugi namuose negali išgerti alaus, liepė jai neaiškinti, vadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais: „padla“, „(duomenys neskelbtini)“, „žertva“ ir panašiai. Taip pat įžeidinėjo ir jos sūnų, vadino jį „debilu“, „daunu“, „iškrypėliu“ ir panašiai. Nukentėjusioji suprato, kad gražiuoju su juo nesusikalbės, paėmė nuo stalo pradarytą butelį su jame buvusiu alumi ir išpylė į kriauklę virtuvėje. Taip pat išpylė alų ir iš ant stalo padėtos stiklinės. S. dar labiau supyko ir toliau ją vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Norėdama, kad jis išeitų lauk iš buto, nukentėjusioji paėmė S. V. už džemperio rankovės ir patempė sakydama, kad eitų lauk. Nenorėjo kviesti policijos, nes po kiekvieno pareigūnų iškvietimo reikia aiškintis socialiniam darbuotojui, o kartais ir Vaiko teisių apsaugos tarnybai. S. spyriojosi, nenorėjo niekur eiti. Matė, kad kai pylė alų į kriauklę, jis nebuvo išjungęs telefono ir A. (M.) rodė, ką ji daro. Kai S. tempė už džemperio, jis stovėjo. Nukentėjusioji buvo šiek tiek pasitraukusi nuo kriauklės ir stovėjo netoli šaldytuvo. Jai patempus už džemperio, S. susvirduliavo, tačiau nenugriuvo. S. V. abiem rankomis suėmė jai už abiejų žastų ir trenkė į šaldytuvą. Šaldytuvas sudrebėjo ir pajudėjo iš vietos. Nukentėjusioji stovėjo veidu į S. Į šaldytuvą trenkėsi nugara, daugiau per vidurį. Po to S. ją paleido ir ji nukrito ant grindų, t. y. suklupo ant kelių. Kai trenkėsi į šaldytuvą, juto gana stiprų skausmą nugaroje. 10 balų skalėje skausmą įvertintų 9 balais. Suklupusi ant kelių, taip pat juto skausmą ir jį įvertintų 10 balų. Be to, ant kairio kelio atsirado nubrozdinimas. Jis yra ir dabar. Atsistojusi nukentėjusioji S. pasakė, kad jis jos nestumdys, nemuš. Ji buvo supykusi ant jo ir, paėmusi nuo skalbimo mašinos virtuvėje išplautą molinę lėkštę, sudavė ja S. į galvą. Ji norėjo suduoti į plaukuotą galvos dalį. Nematė, kur pataikė, kad jam pradėjo bėgti kraujas. Nuo smūgio lėkštė sudužo ir šukės nukrito ant grindų. Kadangi nukentėjusioji nežinojo ko tikėtis iš S., išbėgo iš virtuvės į kambarį. Buvo labai išsigandusi. Kambaryje girdėjo, kaip S. telefonu filmavo ir komentavo, t. y. girdėjo jį sakant: „J. E. miegojo, o atsikėlusi atėjo į virtuvę ir jam trenkė lėkšte, kai jis sėdėjo ir gėrė, trenkė iš „oro“. Va, virtuvėje kraujo klanas, kruvinas veidas, kruvinos rankos.“ Galbūt ji netiksliai atkartojo jo žodžius, tačiau jis kalbėjo kažkaip panašiai. Vėliau šį jo nufilmuotą įrašą matė socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ jos paskyroje. Vėliau girdėjo, kad S. skambino savo mamai J. V. ir sakė: „Ta padla, žertva mane sumušė.“ Be to, girdėjo jį sakant, kad dabar „pasodins“ ją į kalėjimą. Po pokalbio su mama S. kvietė medikus. Girdėjo jį sakant, kad jis lėkšte gavo per galvą. Nukentėjusioji visą laiką buvo kambaryje ir nenorėjo eiti į virtuvę.
Praėjus gal 10 minučių, atvyko policijos pareigūnai, po to - ir medikai. Atvykus pareigūnams, nukentėjusioji ėjo į virtuvę ir tada pamatė, kad S. veidas kruvinas. Nežino, iš kur kraujavo, nes jis visas buvo „išsimozojęs“ (išsitepęs) krauju. Kraujo matė ir kriauklėje, ir ant grindų. Pareigūnai patikrino jų blaivumą ir medikai išvežė S. į (duomenys neskelbtini). Įvykio metu nukentėjusioji buvo blaivi, o S. nustatyta 2,32 promilių. Ji papasakojo policijos pareigūnams įvykio aplinkybes ir sakė, kad S. pirmas pradėjo, kai trenkė į šaldytuvą, dėl ko ji suklupo ant grindų. Tuo metu S. dar buvo namuose ir, išgirdęs jos pasakojimą, šaukė, kad taip nebuvo, ji viską meluoja. Pareigūnai nekreipė dėmesio į jos pasakojimą apie jai sukeltą fizinį skausmą ir, kaip supranta, patikėjo juo, o ne ja. Ji pareigūnams sakė, kad nori rašyti pareiškimą dėl S. elgesio. Nukentėjusioji su pareigūnais ėjo į tarnybinį automobilį ir jos vardu surašė pareiškimą. Pareiškime buvo parašyta, kad S. ją įžeidinėja. Pareigūnai sakė, kad jai negalėjo būti sukeltas fizinis skausmas ir pareiškime apie nieko neminėjo. Ji nežinojo kaip elgtis ir pasirašė pareigūnų surašytą pareiškimą. Pareigūnai jos nesulaikė. Šeštadienį nukentėjusiajai paskambino tyrėja ir paprašė ateiti į apklausą. Ji papasakojo, kaip viskas buvo, ir tyrėja viską užrašė.
2023 m. balandžio 29 d. apie 5³⁰ val. nukentėjusioji miegojo ir išgirdo skambutį į duris. Atsikėlusi ir pradariusi duris, pamatė S. Matė, kad viena jo veido pusė buvo užklijuota. Ji pasakė, kad jis yra nepageidaujamas, liepė eiti lauk, tačiau jis ją stumtelėjo ir įsiveržė į vidų. Nuėjęs į virtuvę, atsisėdo prie stalo ir pradėjo valgyti. Ji ir vėl pasakė, kad jis eitų lauk. S. iškoneveikė ją vėl visokiais žodžiais, šaukė: „Padla, tu mane sužalojai. Man padarytos 26 siūlės. „Uždarysiu“ dabar tave į kalėjimą.“ Supratusi, kad geruoju nepavyks išprašyti S. iš buto, nukentėjusioji paskambino Nr. 112. Atvykus policijai, S. ir vėl neigė, kad ją įžeidinėjo, sakė, kad grįžo tik susirinkti maisto. Susirinkęs maistą ir galbūt pasiėmęs kažkokius savo daiktus, jis išėjo. Pareigūnai palaukė, kol jis išeis, po to išvyko. 2023 m. balandžio 29 d. daugiau S. nebuvo pas ją atėjęs. Kiek žino, jis visą dieną girtavo.
Nukentėjusiosios sūnūs nematė, kas įvyko virtuvėje tarp jos ir S. Tuo metu jis buvo kambaryje. Įvykis 2023 m. balandžio 28 d. įvyko apie 22⁰⁰ val. Nukentėjusioji nesikreipė į medikus dėl įvykio metu sužaloto kelio.
2023 m. balandžio 30 d., valandų neprisimena, nukentėjusioji parašė S. žinutę, kad jis ateitų ir pasiimtų savo daiktus. Jis atrašė, kad ateis. Jo nesulaukusi, apie 18⁰⁰ val. vėl parašė žinutę, kad jeigu jis neateis pasiimti daiktų, juos išmes. Jis atrašė, kad ateis, laiko nenurodė. Jie vienas kitam dar parašė po kelias žinutes dėl jo atėjimo ir daiktų pasiėmimo. Vakare apie 20⁰⁶ val. nukentėjusioji išėjo į autobusų stotelę, esančią prie buvusios AB „(duomenys neskelbtini)“, pasitikti savo draugės N. V. su dviem mažamečiais vaikais. Ji prašė draugės ateiti ir padėti surinkti S. daiktus bei ją morališkai palaikyti. Išeidama nukentėjusioji paliko E. (B.) namuose.
Nuėjusi iki stotelės, nukentėjusioji nesusitiko su N. (V.), nes jos prasilenkė. N. išlipo kitoje stotelėje. Grįžusi atgal į namus, nukentėjusioji pamatė, kad N. su savo vaikais ir S. stovi prie namo kampo. Jie visi įėjo į laiptinę. Nukentėjusioji S. pasakė, kad neįleis jo į butą, nes jai yra paskirta kardomoji priemonė ir draudžiama su juo bendrauti, susitikti. Įėjusi į butą su N., nukentėjusioji užsirakino buto duris ir ėjo rinkti S. daiktų. Juos sudėjo į maišą ir norėjo palikti už durų. Atidarius duris, S. stumtelėjo nukentėjusiąją ir įėjo į butą. Ji jam liepė eiti lauk. Tuo metu nukentėjusioji stovėjo koridoriuje prie spintos. S. buvo supykęs, vėl ėmė ją įžeidinėti, vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais ir, suėmęs jai už abiejų žastų, ją gana stipriai pastūmė. Nukentėjusioji neišlaikė (pusiausvyros) ir nugara atsitrenkė į spintos duris. Trenkdamasi juto fizinį skausmą nugaroje. Skausmą vertina gal 5 balais. Kai S. suėmė nukentėjusiajai už rankų, skausmo nejuto. Jos draugė tuo metu buvo tualete su vienu iš vaikų ir nematė, kas nutiko. Draugė tik girdėjo, kaip S. ją įžeidinėjo, ir matė, kaip užsidarė tualeto durys. Durys yra šalia spintos, į kurią nukentėjusioji atsitrenkė. Durys greičiausiai užsidarė nuo smūgio į spintą. Po to S. liepė duoti krepšį bei, atidaręs koridoriuje esančią spintą, pasiėmė ir rinkosi savo daiktus. Nukentėjusioji paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pasakė, kas nutiko, bei išsikvietė greitąją pagalbą. Nors atsitrenkus į spintą, sužalojimai nebuvo padaryti, iki šiol junta fizinį skausmą nugaroje. Per įvykį patyrė šoką, purtėsi, kratėsi. Medikai suleido nukentėjusiajai raminamųjų. Ji aprimo ir atsisakė į ligoninę vykti. Taip pat atvyko policijos pareigūnai. S. pabėgo su daiktais prieš atvykstant medikams. Vėliau pas medikus nesilankė. Buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertą į apžiūrą. Ekspertas apžiūrėjo tik nugarą ir rankas. Jos kojų neapžiūrėjo ir nematė nubrozdinimo, atsiradusio 2023 m. balandžio 28 d. S. nesudavė nė vieno smūgio, nes tam nebuvo priežasties.
Papildomai apklausta nukentėjusioji parodė, kad odos nubrozdinimas delno viršutinėje dalyje buvo labai nedidelis. Mano, kad delną galėjo susižaloti, lėkšte suduodama S. į veidą. Jai atrodo, kad ji paėmė lėkštę kaire ranka, ir gali būti, kad susižalojo dūžtant lėkštei. Po S. pastūmimo ji nugara trenkėsi į šaldytuvą ir suklupo ant kelių. Ji neprisimena, kad tuo metu būtų kur nors trenkusi ranką ir kad būtų jutusi skausmą plaštakoje. Kaip sakė, kelio nubrozdinimas atsirado jai suklupus virtuvėje ant grindų. 2023 m. balandžio 30 d. S. V. ją pastūmė ir ji apie 20²⁰ val. nugara atsitrenkė į spintą koridoriuje. Civilinio ieškinio nereikš. Jeigu S. norės, kad ji jam atlygintų žalą dėl jo sužalojimo, tai tada ir ji pareikš civilinį ieškinį.
Nukentėjusiosios J. E. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad namuose konflikto metu partneris, su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos, S. V. sugriebė už abiejų rankų ir ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į spintą ir taip susižalojo nugarą. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Skausmą vertina 9 balais. Į įvykio vietą atvykęs GMP ir ją apžiūrėjo. Nukentėjusioji atsisakė vykti į gydymo įstaigą. Prašo nubausti įstatymų nustatyta tvarka partnerį, su kuriuo gyvena neįregistravusi santuokos.
Liudytojos N. V. apklausos protokolu, kuriame rašoma, kad J. yra jos draugė. Ją pažįsta labai daug metų. Labai artimų ryšių nepalaiko, tačiau kartais susitinka, kartu leidžia laiką. Kelis kartus matė J. draugą S., pavardės nežino, būdama pas J., taip pat kartu išėjo pasivaikščioti po miestą. Liudytoja N. V. iš J. pasakojimų žino, kad paskutiniu metu J. ir S. santykiai nebuvo labai geri. Girdėjo, kaip S. vadindavo E. „daunu“, „debilu“ ir pan. Be to, J. labai nepatiko tai, kad S. grįžta į namus neblaivus arba girtauja namuose. Liudytoja N. V. negirdėjo, kad S. būtų naudojęs smurtą prieš J. Mano, kad jeigu taip būtų buvę, tikrai J. būtų sakiusi.
2023 m. balandžio 29 d. pavakaryje liudytojai N. V. paskambino J. ir pasakė, kad susipyko su S. bei kad ketina su juo skirtis. Iš J. pasakojimo suprato, kad konfliktas tarp jų įvyko praėjusią dieną. Jie susipyko, apsižodžiavo, po to S. ją pastūmė, dėl ko ji nukrito ant grindų, o atsikėlusi paėmė lėkštę ir metė į S. Liudytoja N. V. nežino, ar J. šio įvykio metu susižalojo ir ar sužalojo S. Kalbėdama J. buvo susijaudinusi, verkė, todėl ji neklausinėjo detaliai apie įvykio aplinkybes. Kaip suprato, J. nenorėjo detaliai visko pasakoti. J. paprašė liudytojos N. V. atvažiuoti pas ją kitą dieną. J. norėjo, kad liudytoja N. V. pabūtų su ja. Liudytoja N. V. sutiko ir nuvažiavo 2023 m. balandžio 30 d. apie 20⁰⁰ val. Pas J. nuvažiavo su dviem savo mažamečiais vaikais. Su J. nebuvo susitarusi, jog ji ateis jos pasitikti į autobusų stotelę, tačiau kažkuriuo metu jos bendravo telefonu ir J. žinojo, kokiu autobusu ir kada atvažiuos. Liudytoja N. V. priešpaskutinėje stotelėje išlipo iš maršrutinio autobuso Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuėjo į J. namus. J. gyvena (duomenys neskelbtini) g. pradžioje, netoli buvusios AB „(duomenys neskelbtini)“, tikslaus namo numerio nežino.
Liudytoja N. V., įėjusi į laiptinę, pamatė, kad prie J. buto durų stovi S. Nežino, ar S. buvo blaivus. Neatrodė, kad S. būtų buvęs neblaivus, tačiau nuo jo sklido alkoholio kvapas. Matė, kad ant S. lyg dešiniojo skruosto yra įbrėžimas. Liudytoja N. V. neklausė, kas jam nutiko, kada ir kaip šis sužalojimas atsirado. S. pasakė, kad J. nėra namuose. Liudytoja N. V. su vaikais išėjo į kiemą ir pamatė grįžtančią J. Paskui liudytoją N. V. į kiemą išėjo ir S. J. jai pasakė, kad buvo išėjusi pasitikti jos ir nuėjo į galutinę autobuso stotelę, todėl jos ir prasilenkė. J. buvo blaivi. Liudytoja N. V. žino, kad paskutiniu metu J. visiškai nevartoja alkoholio.
Grįžus J., visi įėjo į laiptinę. J. atrakino buto duris ir įleido liudytoją N. V. su vaikais, o S. liepė laukti laiptinėje. J. užrakino buto duris. Liudytoja N. V. nuvilko vaikų viršutinius rūbus, o J. iš koridoriuje esančios spintos rinko S. rūbus, batus ir dėjo juos į maišą. Po to mažasis liudytojos N. V. sūnus pasakė, kad nori į tualetą. Ji su juo nuėjo ten. J. norėjo paduoti S. daiktus. Liudytoja N. V. nematė, ar J. atidarė buto duris, tačiau girdėjo, kaip S. šaukė: „Nu, davai! Staigiai įleidi. Aš pats susirinksiu.“ J. atsakė, kad jis negali eiti į jos butą, ji surinks likusius daiktus ir paduos. Liudytoja N. V. buvo su sūnumi tualete kokias 2-3 minutes. Tualeto durys buvo uždarytos, bet ji gerai girdėjo, kaip J. kažkuriuo momentu susikeikė ir pasakė: „Tu manęs nestumdysi, netrankysi! Iškviesiu policiją“ ar panašiai. Liudytoja N. V. suprato, kad S. įėjo į butą ir jie tuo metu buvo koridoriuje. Kai liudytoja N. V. norėjo atidaryti tualeto duris ir jau buvo paėmusi už durų rankenos, pajuto, kad į jas atsitrenkė. Nežino, ar tai buvo J. ar S. Liudytoja N. V. išsigandusi atitraukė ranką nuo durų rankenos. Kai liudytoja N. V. išėjo, J. stovėjo koridoriuje prie veidrodžio, o S. iš spintos koridoriuje dėjosi savo daiktus į maišą. Liudytoja N. V. su vaiku nuėjo į kambarį ir laukė, kol ateis J. Būdama kambaryje, triukšmo koridoriuje negirdėjo. Taip pat nesigirdėjo, kada S. išėjo iš buto. Po kelių minučių J. atidarė kambario duris ir pasakė, kad laukia medikų. Liudytoja N. V. net negirdėjo, kad J. skambino ir iškvietė medikus. J. verkė ir sakė, kad S. ją pastūmė ir ji atsitrenkė. Liudytoja N. V. neprisimena, ar J. sakė, kur trenkėsi: į spintą ar į sieną. Nepastebėjo ant J. veido, kitų kūno dalių jokių sužalojimų. J. buvo labai susijaudinusi, verkė ir jai buvo sunku kalbėti. Atvykę medikai suleido jai vaistų; klausė, ar J. norėtų važiuoti į ligoninę. J. atsisakė važiuoti į ligoninę. Nežino kodėl. Liudytoja N. V. liko pas J. nakvoti, nes nenorėjo palikti ją tokios būsenos. Nei tą vakarą, nei vėliau liudytoja N. V. nekalbėjo su J., kas nutiko tarp jos ir S., nes matė, jog ji nenori kalbėti šia tema.
Liudytojo A. M. apklausos protokolu, kuriame rašoma, kad J. E. pažįsta apie metus. Su ja ir S. V. susipažino per socialinį tinklapį „(duomenys neskelbtini)“. Socialiniame tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo sukurta bendra grupė. Liudytojas A. M. su jais susitiko gyvai tik vieną kartą per 2022 m. Velykas. Liudytojas A. M. J. E. apibūdintų kaip greitai susinervinantį žmogų, linkusį į pykčius, o S. V. linkęs vartoti alkoholį. Agresyvumo nepastebėjo, bet abu linkę keiktis. Iš abiejų pusių prisiklausė daug keiksmažodžių.
Konfliktas tarp J. ir S. kilo 2023 m. balandžio 28 d. dėl to, kad S. grįžo išgėręs ir namuose dar vartojo alkoholį. Liudytojas A. M. bendravo su S. vaizdo skambučiu. S. sėdėjo virtuvėje. Buvo apie 21⁰⁰-22⁰⁰ val. S. keikė J. visokiais žodžiais (pvz., „(duomenys neskelbtini)“, „šalava“, „prostitute“) ir daug kitų žodžių. Taip pat pradėjo apkalbėti J. sūnų. J. atėjo, paėmė jo alų ir išpylė į kriauklę. S. norėjo atimti iš jos alų ir tada nukrito telefonas. Kai telefonas nukrito, liudytojas A. M. matė per video skambutį tik lubas. Girdėjo daug keiksmažodžių iš S., J. balso nesigirdėjo. Paskui išgirdo, kaip J. pasakė: „Eik lauk iš namų.“ Tada S. pakėlė telefoną ir jis pamatė jo galvoje, jam atrodo, dešinėje pusėje ties smilkiniu, kraujo lašiukus, po to kraujas ėmė bėgti stipriau. Liudytojas A. M. nežino tikslaus S. ir J. adreso, tačiau žino, kad tuo metu S. buvo (duomenys neskelbtini) g. (turėtų būti (duomenys neskelbtini) g.), (duomenys neskelbtini). Nematė smūgių, kas sudavė ir su kuo Po įvykio S. jam siuntė tik nuotraukas, gyvai jo nematė. Nuotraukose buvo žaizda galvos srityje.
Praėjus savaitei po įvykio, liudytojas A. M. skambino video skambučiu S. ir klausė, kaip jo sveikata. S. parodė galvos srityje susiūtą žaizdą. Minėjo, kad jam padarytos 26 siūlės, kad J. blogai pasielgė. Po to liudytojas A. M. telefonu skambino J. ji papasakojo, kad su S. tik apsistumdė, jam netrenkė. J. nerodė savo sužalojimų nerodė, bet pasakojo, kad S. ją pastūmė į šaldytuvą ir ji susitrenkė kelį.
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2023 m. balandžio 30 d. 20²² val. gautas J. I. (turėtų būti E.) pranešimas, kad pas ją į namus atėjo partneris, su kuriuo gyvena neįregistravusi santuokos, S. V., nors jis negali artintis prie namų, ir ją stūmė. Namuose trys nepilnamečiai vaikai. Tarnybų laukia namuose.
Greitosios medicinos pagalbos 2022 m. balandžio 30 d. kvietimo kortele, kurioje rašoma, kad 2023 m. balandžio 30 d. 20²⁸ val., atvykus pagal pranešimą į butą adresu (duomenys neskelbtini), J. E. nustatyta preliminari diagnozė – ūminė reakcija į stresą. Skiltyje „Kita“ nurodyta, kad moteris teigė , jog susipyko su vyru, buvo pastumta, susijaudinusi, nežymiai skauda nugarą. Atsisakė vykti į ligoninę, prašo raminamųjų. Atvykus laiptinėje stebėti išmėtyti daiktai, vyras juos rinkosi. Atvyko policija.
Įvykio vietos apžiūros 2023 m. balandžio 28 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.
Įvykio vietos apžiūros 2023 m. balandžio 30 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.
Asmens apžiūros 2023 m. balandžio 30 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios J. E. kūno apžiūra. Apžiūrėjus J. E. nugaros dalį, nematyti paraudimų, įbrėžimų ar kitų fizinio skausmo sukėlimo žymių. Ant J. E. kūno sužalojimų nėra.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. gegužės 2 d. specialisto išvada Nr. G 603/2023(04), kurioje teigiama, kad J. E. rankose ir nugaroje išorinių sužalojimo žymių nėra.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. gegužės 5 d. specialisto išvada Nr. G 626/2023 (04), kurioje rašoma, kad J. E. nustatyti tokie sužalojimai: odos nubrozdinimai kairiame delne ir kairio kelio priekiniame paviršiuje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Odos nubrozdinimas kairio kelio priekiniame paviršiuje galėjo gautis nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Negalima atsakyti, kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas odos nubrozdinimas kairiame delne. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Negalima atsakyti, kuo konkrečiai padaryti sužalojimai. Odos nubrozdinimas kairio kelio priekiniame paviršiuje galėjo gautis nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. J. E. nustatyti sužalojimai – tiek jų visuma, tiek kiekvienas iš jų atskirai - kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Taip pat kitų objektų (įvykio vietoje policijos pareigūnų naudotos „Body“ kameros vaizdo įrašų) apžiūros protokolais; kitų objektų (Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo) apžiūros protokolais.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai 2023 m. balandžio 28 d. ir 2023 m. balandžio 30 d. įrodyti visiškai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose.
Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 140 str. 2 d.).
Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą 2023 m. balandžio 28 d. skirti kaltinamajam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą 2023 m. balandžio 30 d. - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu ir skirti subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Tarpusavyje subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimų sudėtys materialios, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.). Nedirba, tačiau turi oficialaus darbo stažo nuo 2007 m. gegužės 22 d. iki 2022 m. lapkričio 22 d.. 2016–2023 m. 6 kartus baustas administracine tvarka. Dalį baudų sumokėjo. 2021 m. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. 2012 m. gegužės 22 d. teistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį; 2020 m. gruodžio 2 d. – pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį; 2021 m. liepos 29 d. – pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį; 2021 m. spalio 7 d. – pagal BK 243 straipsnį (nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį yra baudžiamasis nusižengimas ir teistumo neužtraukia, BK 97 str. 1 d.). 2022 m. vasario 20 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro. Taip pat 2019 m. teistas Prancūzijoje už tai, kad dalyvavo nusikalstamos organizacijos nenusikalstamoje veikloje; vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir teigė, jog, jas padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamosios asmeninių savybių, kitų ją charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Įvertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes: priežastis, eigą, trukmę, fizinio smurto intensyvumą, dislokaciją, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąją, nustatęs vieną jo atsakomybę lengvinančią ir nenustatęs sunkinančių aplinkybių, teismas mano, kad adekvati bausmė už nusikalstamas veikas galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, bausmės dydį parinkdamas mažesnį už sankcijos vidurkį (BK 48 str. 2 d.).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už du nusikaltimus skirtos laisvės apribojimo bausmės subendrinamos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu ir skiriama (nustatoma) subendrinta laisvės apribojimo bausmė. Kaltinamasis įpareigojamas neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei uždrausdamas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 str. 4 d. 2 p., 5 d. 4 p.).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip tolerancija, pagarba, atjauta ir ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikomas tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas: du kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinami (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia
S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, 2023 m. balandžio 28 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei uždrausdamas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).
S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, 2023 m. balandžio 30 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei uždrausdamas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 8 mėnesių ir 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmes subendrinti tarpusavyje iš dalies sudedant ir skirti (nustatyti) subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei uždrausdamas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, tarpusavyje subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti trečdaliu iki 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigodamas neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei uždrausdamas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Skirti S. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
S. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas, - du kompaktinius diskus - palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti.
Išaiškinti S. V., kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 461 straipsnio 1 dalį jis turi atvykti į probacijos tarnybą per 3 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (šiuo atveju - teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo skirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Išaiškinti S. V., kad pagal Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.
Išaiškinti S. V., kad jeigu jis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė pagal Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį gali būti pakeista areštu.
Išaiškinti S. V., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar dydžiu, kitomis sąlygomis, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.