Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) I. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis D. G. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,5 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai jam (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 1,55 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis D. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai. Parodė, jog (duomenys neskelbtini) savo namuose (duomenys neskelbtini) nuo 17.00 val. su bendradarbiu išgėrė pora butelių degtinės ir dar alaus. Alkoholį vartojo iki 3.00 – 4.00 val. nakties, tuomet nuėjo miegoti. (Duomenys neskelbtini) atsikėlė apie (duomenys neskelbtini) val. ir apie (duomenys neskelbtini) val., nors dėl beveik iki ryto vartoto alkoholio jautėsi nelabai gerai, nusprendė važiuoti savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Grįžtantį iš parduotuvės jį prie namų sustabdė policijos pareigūnai, alkoholio kiekio matuokliu patikrino jo blaivumą. Su alkoholio kiekio matuoklio duomenimis sutiko, prisipažino pareigūnams, kad naktį vartojo alkoholį.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo D. G. visiško prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

(Duomenys neskelbtini) G. Š. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodė, jog (duomenys neskelbtini), vykdant vairuotojų blaivumo kontrolę, (duomenys neskelbtini) patikrinimui sustabdytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. G. Pajautus iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, vairuotojas patikrintas bekontakčiu alkoholio kiekio detektoriumi ,, (duomenys neskelbtini)“, kuris parodė, kad iškvėptame ore yra alkoholio. Vairuotojas, paklaustas ar yra vartojęs alkoholio, atsakė, jog alkoholį vartojo prieš 12 valandų. D. G. alkotesteriu „(duomenys neskelbtini)“, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmojo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 1,55 promilių neblaivumas.

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog įvykio vieta yra kelyje (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu. Šalia namo stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso D. G.

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog D. G. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (panaudojus bekontaktį alkoholio matuoklį). Kaltinamajam nurodžius, jog alkoholį vartojo prieš 12 valandų, alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmojo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 1,55 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais D. G. sutiko, akte pasirašė.

Informacija iš akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės patvirtina, jog automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra D. G. Analogiški duomenys pateikiami ir išraše apie D. G. vardu registruotas transporto priemones.

(Duomenys neskelbtini) I. V. (duomenys neskelbtini) nutarimu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) turto saugotoju paskiriant kaltinamąjį D. G. Automobilis kartu su užvedimo rakteliu grąžintas D. G.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo D. G. kaltė dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis D. G. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, kai jam 10.51 val. nustatytas 1,55 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis D. G. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). (Duomenys neskelbtini) pateiktoje pažymoje nurodyta, jog D. G. neįrašytas į (duomenys neskelbtini), tačiau įrašytas į (duomenys neskelbtini), diagnozė (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) specialisto pateiktoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra užfiksuotos psichopatologijos, dėl kurios D. G. negalėtų suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai, duoti apie tai parodymus, taip pat nenustatyta tokio laipsnio psichikos sutrikimų, kurie galėtų trukdyti ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, todėl D. G. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, atsižvelgiant į tai, abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), per paskutinius 5 metus administracine tvarka nebaustas. Dirba (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė. Už nesunkų nusikaltimą yra nustatytas areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nustatytą vidutinį neblaivumą, skirtina maksimali arešto bausmė – 90 parų. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl, taikant BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK 9 skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis laikomas teisiamu pirmą kartą, turi pastovią gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), arešto bausmė jam skiriama pirmą kartą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad D. G. per paskutinius 5 metus nebaustas administracinėmis nuobaudomis, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, įpareigojant jį: būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus vykimą darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų; per 7 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas.

Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas kriminalizavo transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tokiu būdu patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis, nei 1,51 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje vis tik turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius nusižengimus, apibrėžtus ANK, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).

Atsižvelgus tiek į esamą baudžiamosios ir administracinės teisinės atsakomybės santykį bei poveikio priemonių skyrimo tikslus, tiek į D. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes: nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, vidutinį neblaivumo laipsnį, kuris artimas lengvam neblaivumui, daroma išvada, kad prokuroro siūloma baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metų terminui bus adekvati ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Teismo nuomone, švelnesnė poveikio priemonė šioje situacijoje nebūtų pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti kaltinamąjį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Skiriama poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, o neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos – (duomenys neskelbtini).

Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, ir pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose jo vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog nusikaltimą D. G. padarė vairuodamas jo vardu registruotą ir jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis konfiskuotinas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubausti jį areštu devyniasdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. G. galutinę bausmę – areštą šešiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, D. G. bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigoti jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje – namuose (duomenys neskelbtini), išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, bei įpareigoti per septynis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti D. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dvejiems metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 4 dalimis, konfiskuoti D. G. vardu registruotą ir jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) I. V. (duomenys neskelbtini) nutarimu iki (duomenys neskelbtini) paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti D. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti D. G.