- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-23
- Bylos Nr.
- 2A-716-275/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- A., A. A.
- Atsakovas
- D. A.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Rūta Petkuvienė Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1.; 35.5.;
121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. liepos 23 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui A. A., jo atstovui adv. A.Keidūnui, atsakovei D. A., jos atstovui adv. K.Baranauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės D. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei D. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (b.l. 96-97), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės D. A. 9 984,89 Lt patirtų nuostolių. Nurodė, kad santuoką su atsakove nutraukė 1997-09-03, tačiau bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas padalintas nebuvo. Nuo santuokos nutraukimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno bei juo rūpinosi vienas, kadangi atsakovė butu nesidomėjo, jo išlaikymui neskyrė nei laiko, nei lėšų. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005-12-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-07348-465/2003 buvo nuspręsta pripažinti atsakovei nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyti naudojimosi tvarką butu (atsakovei paskirta naudotis 17,78 kv.m ploto kambariu, ieškovui 12,06 kv.m ploto kambariu, kitomis patalpomis naudotis bendrai). Paskaičiavus procentais, ieškovas naudojasi 44,26 procentais buto, o atsakovė – 55,74 procentais buto. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nuo santuokos nutraukimo, t.y. 1997-09-03 neskyrė lėšų buto išlaikymui. Nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio atsakovė mokėjo buto šildymo išlaidas iš dalies ir per laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio iki 2007 m. gruodžio mėnesio sumokėjo 557,57 Lt už buto šildymą, nors proporcingai naudojamai turto daliai turėjo sumokėti 931,17 Lt. Visos buto išlaikymo išlaidos nuo 1997-09-03 iki 2007m. lapkričio mėnesio už buto šildymą yra 15 024,54 Lt, o kitos paslaugos už laikotarpį nuo 1997-09-03 iki 2006 m. rugpjūčio mėnesio yra 3 889,09 Lt. Kadangi atsakovė sumokėjo dalį sumos – 557,57 Lt už buto šildymo paslaugas, patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 9 984,89 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-02-26 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovo A. A. naudai iš atsakovės D. A. 9 910,93 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas: 313,94 Lt žyminio mokesčio ir 992,6 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas vertino kritiškai atsakovės argumentus, kad ji mokėjo už jai priklausančio buto dalies išlaikymą nuo 1997-09-03 iki 2006 m. rugsėjo mėnesio. Nurodė, kad teismo posėdžio metu atsakovė negalėjo net apytiksliai pasakyti kokią sumą reikėjo sumokėti už komunalinius patarnavimus, nors nurodė, kad ji pinigus įdėdavo į atsikaitymo knygelę pagal joje esančius duomenis. Be to, atsakovės paaiškinimai prieštaravo tarpusavyje, t.y. vienu metu ji nurodė, kad į butą jos ieškovas neįleisdavo, kitu metu ji jau teigė, kad pati įeidavo į butą ir radusi knygelę ant šaldytuvo, į ją įdėdavo pinigus. Vėliau atsakovė vėl pakeitė paaiškinimus ir nurodė, kad jai ieškovas neduodavo atsiskaitymo knygelės, todėl negalėjo pasakyti, kiek reikėjo mokėti už buto išlaikymą. Teismas pažymėjo, kad tiek atsiliepimu, tiek teismo posėdžio metu, atsakovė ir jos atstovas ne kartą nurodė, jog ieškovas iki 2006 metų rugsėjo mėnesio gyveno bute ir juo naudojosi vienas, todėl atsakovė neprivalėjo mokėti mokesčių. Be to, iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad tarp buvusių sutuoktinių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, todėl teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ji pasitikėjo ieškovu ir todėl nereikalavo pakvitavimo ar kitokio dokumento, patvirtinančio jos teigimu apmokėjimą už komunalinius patarnavimus. Atsakovė įrodinėjo, jog ieškovas neįleisdavo jos į butą ir trukdė mokėti jai priklausančio buto dalies išlaikymo išlaidas, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad siekdama įgyvendinti pareigą būti atsakinga ir rūpestinga daikto savininke, kreipėsi į paslaugų teikėjus, siekdama tiesiogiai apmokėti daikto išlaikymo išlaidas. Teismas laikė, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, jog teikė išlaikymą jai priklausančio buto daliai nuo 1997-09-03 iki 2006 m. rugsėjo mėnesio. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005-12-22 sprendimu buvo nustatyta naudojimosi bute esančiomis patalpomis tvarka – ieškovei (atsakovei šioje byloje) D. A. paskirta naudotis 17,78 kv.m, o atsakovui (ieškovui šioje byloje) A. A. – 12,06 kv.m. Teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodė, kad nustatant naudojimosi butu tvarką, buvo atsižvelgta į tai, kaip buvo anksčiau naudojamasi butu. Vilniaus apygardos teismas 2006-03-22 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgęs į teismo nustatytą aplinkybę dėl ankstesnio naudojimosi butu, pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 55,74 procentus buto išlaikymo išlaidų. Atsakovės atstovas nurodė, kad, ieškovas, neteisėtai valdydamas atsakovei priklausančią buto dalį, prarado teisę į nuostolių, kuriuos jis turėjo, atlyginimą. Pagal CK 4.97 str. 3 d. neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti visas jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas, kurių nepadengė iš daikto gautos pajamos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė į bylą nepateikė faktinių duomenų dėl ieškovo nesąžiningumo ir jo neįrodė, todėl laikė pagrįstu reikalavimą atlyginti daikto išlaikymo išlaidas. Be to, teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo valia pradėjo rečiau lankytis nuo 1999 m. Teismas taip pat atmetė atsakovės atstovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį. Ieškovo atstovas nurodė, jog ieškovas laikė save buto savininku iki atsakovė 2005 m. kreipėsi į teismą dėl buto padalinimo ir valdymo tvarkos nustatymo. Todėl tik šios bylos nagrinėjimo metu sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Teismas motyvavo, kad CK 1.127 str. 1 d. nustatyta, jog teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.125 str. 1 d. bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nėra praradęs teisės apginti savo pažeistas teises.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovė D. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-02-26 sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Taip pat prašo prijungti 2005-12-22 išnagrinėtą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-07348-465/2003, kurioje yra duomenys apie atsakovės mokesčių mokėjimą. Nurodo, kad sutinkamai su CK 4.20 str., daiktinė teisė - tai absoliutinė teisė, pasireiškusi teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises. Įgyvendinti savo daiktines teise į butą atsakovė neturėjo galimybės dėl ieškovo neteisėtų veiksmų. Ieškovas valdė ir naudojosi atsakovei priklausančia buto dalimi neteisėtai, pažeisdamas atsakovės teises neįsileisdamas jos į butą (CK 4.23 str. 3 d.). Šiuo atveju, atsakovei neatsiranda prievolė mokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus, nors šią pareigą kiek buvo įmanoma ji vykdė. Nelogiškas teismo argumentas, kad atsakovė, siekdama įgyvendinti pareigą, turėjo kreiptis į paslaugų teikėjus apmokėti daikto išlaikymo išlaidas. Butas, kaip jungtinė sutuoktinių nuosavybė nebuvo padalintas, kiek buvo įmanoma pusę mokesčių sumos atsakovė mokėjo. Kai ieškovas pakeitė įėjimo į butą durų spyną, atsakovę išregistravo iš buto be jos žinios, siekdamas užvaldyti visą butą, savo interesus atsakovė gynė teismine tvarka. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal CK 4.97 str. 3 d. neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti visas jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas, kurių nepadengė iš daikto gautos pajamos. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nebuvo sąžiningas valdytojas. Faktinėms bylos aplinkybėms prieštarauja teismo tvirtinimas, kad atsakovė savo valia pradėjo rečiau lankytis bute (duomenys neskelbtini). Atsakovė neturėjo galimybių lankytis bute, nes ieškovas pakeitė nuo įėjimo į butą durų spyną ir tik teismo sprendimu atsakovė buvo įkeldinta į butą. Šiuo metu atsakovė negali gyventi bute, nes ieškovas trukdo naudotis pagalbinėmis patalpomis, kelia konfliktus, nesutinka parduoti butą ir išsiskirti, nors tokia galimybė buvo, nuperkant jam atskirą vieno kambario butą. Teismas sprendime neteisingai traktuoja ieškininės senaties terminą. Sprendime nurodo, kad ieškovas laikė save viso buto savininku iki atsakovė 2005 m. kreipęsi į teismą dėl buto padalinimo ir naudojimo tvarkos nustatymo. Jei ieškovas laikė save viso buto savininku, tai kokiu pagrindu jis reikalauja iš atsakovės mokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus. Toks teigimas prieštarauja skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams dėl mokesčių mokėjimo. Ieškovas reikalauja sumokėti mokesčius nuo 1997-09-03. Tuo metu, pagal galiojusio 1964 m. CK 84 str., bendras ieškininės senaties terminas buvo nustatytas 3 metai ir laike šio termino ieškovas galėjo kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Teiginys, kad ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą kai atsakovė kreipėsi 2005 m. į teismą dėl buto padalinimo ir įkeldinimo, yra visiškai nepagrįstas. Ieškovas gerai suprato, kad atsakovei priklauso 1/2 dalis buto ir jis neįsileisdamas atsakovės į butą pažeidžia jos teises. 10 metų ieškininės senaties terminas nustatytas tik įsigaliojus (nuo 2001-07-01) naujai CK redakcijai.
Atsiliepimas
Ieškovas A. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal CK 4.76 str. kiekvienas bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolius, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas turi atitikti bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus, kad bendrojo naudojimo objektus (pagrindines namo konstrukcijas, techninę inžinerinę įrangą ir kt., bendrojo naudojimo patalpas) privaloma tinkamai prižiūrėti, remontuoti, o tam skirtas išlaidas apmokėti proporcingai nuosavybės teise turimo turto daliai (CK 4.82 str. 1 d. 3 d. - 4.83 str. 1-3 d.). Apeliantė pareigos išlaikyti savo turimos dalies buto nevykdė, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir priteisdamas iš apeliantės ieškovo patirtus nuostolius, sumokėjus už apeliantei priklausančią turto dalį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atsižvelgiant į LAT formuojamą praktiką sprendžiant ginčus analogiškose bylose. CK 1.127 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Apie savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo tik kai 2005-12-22 sprendimu Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas apeliantei priteisė dalį buto. CK 1.125 str. 1 d. yra nustatytas dešimties metų bendras ieškininės senaties terminas, į teismą ieškovas kreipėsi 2007 m., t.y. nuo sužinojimo apie savo teisės pažeidimą paėjus mažiau nei dviejų metų terminui, todėl argumentas taikyti senatį šio ginčo sprendimui yra atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoj a:
Skundas dalinai tenkintinas.
Atsakovės argumentas, kad ji negalėjo įgyvendinti savo teisės į butą dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, nepagrįstas, atmestinas dėl to, jog atsakovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo valia pradėjo rečiau lankytis nuo 1999 m. Atsakovė teigdama, kad ieškovas jos neįsileido į butą, turėjo pateikti įrodymus, kad laikotarpyje, už kurį pareikštas ieškinys, t.y. nuo 1997-09-03 iki 2007 m. 11 mėn. ji siekė savo teisės naudotis butu, tačiau dėl ieškovo neteisėtų veiksmų šia teise negalėjo naudotis. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2005-05-06 pateikė ieškinį teismui dėl pripažinimo jai nuosavybės teisės į butą ir įkeldinimo į butą, ir 2005-12-22 teismo sprendimu ieškinys buvo patenkintas, pripažinta ieškovei asmeninės nuosavybės teisė į ½ ginčo buto. Ieškovė pareiškime teismui buvo nurodžiusi, kad buvęs sutuoktinis A. A. trukdė jai gyventi bute, keitė durų užraktus, dėl to ji negalėjo gyventi bute. Teismas nepadarė išvadų dėl šių aplinkybių (b.l.5-6), todėl, nagrinėjant ieškovo reikalavimą šioje byloje, yra reikšminga, ar trukdė ieškovas atsakovei naudotis bendrąja buvusių sutuoktinių nuosavybe. Atsakovė atsiliepime į ieškovo ieškinį ( b. l. 49-50) nurodė, jog ieškovas bute gyveno ir juo rūpinosi vienas, jis pakeitė durų spyną ir tuo atsakovės į butą neįleido, dėl to ji 2005-05-06 kreipėsi į teismą dėl buto padalijimo ir įkeldinimo. Tai, kad atsakovė nuo 1999 m. iki 2005 m. gegužės mėn. nesikreipė dėl teisių į butą pažeidimo, leidžia daryti išvadą, kad ji ilgą laiką neturėjo intereso naudotis butu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje atsakovės paaiškinimai yra prieštaringi - vienu metu ji nurodė, kad į butą jos ieškovas neįleisdavo, kitu metu ji teigė, kad pati įeidavo į butą ir, radusi knygelę ant šaldytuvo, į ją įdėdavo pinigus. Sprendime nurodyta, kad vėliau atsakovė vėl pakeitė paaiškinimus ir nurodė, kad jai ieškovas neduodavo atsiskaitymo knygelės, todėl negalėjo pasakyti, kiek reikėjo mokėti už buto išlaikymą. Šių prieštaravimų atsakovė nepaneigė apeliacinio skundo argumentais, todėl kolegija daro išvadą, kad dėl paaiškinimų turinio keitimo, nėra pagrindo priimti atsakovės aiškinimus dėl ieškovo trukdymo naudotis jai butu.
Atsakovės skundas tenkintinas dalyje dėl senaties termino taikymo.
Ieškovo reikalavimas dalyje, kurioje prašoma priteisti mokesčius už šildymą laikotarpyje nuo 1997- 01 mėn. iki 1998-06 mėn. atmestinas, pripažinus, kad šioje dalyje ieškovas praleido senaties terminą ir atsakovė prašė jį taikyti. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės reikalavimą taikyti senatį motyvuodamas tuo, kad ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą tik bylos, kurioje atsakovė prašė padalinti butą ir nustatyti juo naudojimosi tvarką. Teismo sprendime nėra išvadų, kuo remiantis nuspręsta, kad ieškovas neturėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tai, kad butas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, buvo žinoma ieškovui, jis prašė atmesti atsakovės reikalavimą kitoje byloje padalinti butą dėl to, kad D. A. praleido trejų metų senaties terminą. Taigi, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, gyvendamas nepadalintame tarp sutuoktinių bute, turėjo žinoti, kad mokesčius už buto šildymą turi mokėti ir kita jo savininkė, reikalauti iš jos mokesčių sumokėjimo galėjo nepraleisdamas trejų metų senaties termino reikalavimams, kuriems taikomos 1964 m. Civilinio kodekso normos. 2000-07-18 LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog Civilinio kodekso, įsigaliojusio 2001 m. liepos mėn. 1 d. nustatyti senaties terminai taikomi, jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimai reiškiami už atskirus mėnesius, todėl reikalavimams, kuriems pareikšti treji metai jau buvo suėję iki naujo kodekso įsigaliojimo, taikytina ieškinio senatis. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės bendrą 9984,89 Lt nuostolius, nenurodydamas, už kurį mėnesį kokią mokėtiną atsakovės sumą jis prašo priteisti, dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išskaičiuoja, iš bendros sumos, kokią sumą prašė priteisti ieškovas už laikotarpį nuo 1997-01 mėn. iki 1998-06 mėn. pagal pateiktas UAB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ pažymas (b.l. 8-15), atsižvelgdamas į pažymos 1 lape nurodytas sumas, kaip mokėtinas už šilumą, kitas paslaugas ir kaupiamas lėšas. Mokėtinos sumos padalijamos iš dviejų, nes iki 2005-12-22 teismo sprendimo nebuvo nustatytos sutuoktinių dalys bendrojoje nuosavybėje, todėl preziumuojama, kad jų dalys buvo lygios. Bendra suma, kurios reikalavo už šį laikotarpį ieškovas išskaičiuota 1373, 59 Lt, šia suma mažintina priteista suma ir atitinkamai mažinamas žyminis mokestis. Atsakovei iš ieškovo priteistinas žyminis mokestis patenkintoje apeliacinio skundo dalyje, bei ieškovui priteistinos atstovavimo išlaidos dalyje, kurioje buvo atmestas apeliacinis skundas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 3 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimą pakeisti.
Priteistą ieškovui A. A. iš atsakovės D. A. sumą sumažinti iki 8537,34 Lt ir priteistą žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 218,64 Lt.
Priteisti atsakovei D. A. iš ieškovo A. A. 78,69 Lt žyminio mokesčio išlaidų.
Priteisti ieškovui A. A. iš atsakovės D. A. 400 atstovavimo išlaidų.