Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-09-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-236-718/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-26
Bylos Nr.
II-236-718/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00752-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Pažeidėjas
V. G., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-236-718/2018Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00752-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugsėjo 26 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Kristinai Matiuchovai, Almai Kubiliūnienei,dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam V. G.,

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos įgaliotai atstovei A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto V. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 31-ANR_N-3818-2018 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos specialistė V. K. 2018-02-15 surašė administracinio nusižengimo protokolą V. G. už tai, kad jis 2017-12-21, apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę automobilį M. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio, kai nėra tokio stovėjimo būdo nurodančio kelio ženklo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018-03-29 nutarimu Nr. 31-ANR_N-3818-2018 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, V. G. paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda.

2018-06-25 teisme gautas administracine tvarka nubausto V. G. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos apskrities VPK 2018-03-29 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nutarimas yra neteisingas ir neteisėtas. Teigiama, jog jis dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai nekaltas. Mano, kad administracinio nusižengimo priežastys nustatytos netinkamai, tyrimas atliktas šališkai bei nekvalifikuotai. Tvirtinama, kad jis yra neįgalus, o turėdamas neįgalių asmenų automobilio statymo kortelę bei esant būtinybei, statyti automobilį gali bet kur, jei tai netrukdo kitiems eismo dalyviams. Administracinį nusižengimą padarė netyčia – būtinojo reikalingumo būsenoje – prireikus medicininės pagalbos (b. l. 3-4)

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimą. Nurodoma, jog įrodymas – fotonuotrauka, pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, neginčytinai įrodo V. G. administracinio nusižengimo įvykdymą, kadangi pažeidimo padarymo vietoje asmuo sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę ant šaligatvio, kur nebuvo tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Atkreipiamas dėmesys, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija 2018-07-01 iki 2019-12-31) XXIII skyriuje įtvirtintais neįgaliųjų transporto priemonių eismo reikalavimais, vairuotojui, kurio transporto priemonė pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, leidimas transporto priemonę palikti stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose nenumatytas (b. l. 27-28).

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. G. skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais, nesutiko su priimtu nutarimu ir prašė jį panaikinti. Nurodė, kad serga pavojingomis ligomis, cukriniu diabetu, širdies nepakankamumu. Pasijutus blogai, jam būtina medicinos pagalba. 2017-12-21 vairuodamas automobilį pasijuto blogai, todėl nusprendė vykti į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Atvykus prie ligoninės, laisvos vietos automobiliui pastatyti nerado. Automobilį pastatė ir paliko stovėti protokole nurodytoje vietoje. Nesutinka, kad tas kelio ruožas, kur jis paliko stovėti automobilį, yra laikomas šaligatviu. Automobilį pastatė prieš gydymo įstaigą esančio namo kieme, tai yra prie (duomenys neskelbtini) namo, privačiame žemės sklype, įvažiavime į kiemą. Minėtoje vietoje, norint įvažiuoti į namo kiemą, būtina važiuoti per šaligatvį. Automobilis eismui netrukdė, be to, manė, kad gydymo įstaigoje ilgai neužtruks. Ligoninėje buvo apie 30 min. Pažymi, kad turi neįgalių asmenų automobilio statymo kortelę, yra tik 30 proc. darbingas, todėl gali automobilį statyti bet kur. Mano, kad pažeidimą jis padarė esant būtinajam reikalingumui. (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojas M. Ž., pas kurį jis lankosi, informavo, kad įvykio dieną kortelėje įrašo nepadarė. Iš gydymo įstaigos duomenų apie ligą negavo.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos įgaliota atstovė A. K. prašė V. G. skundo netenkinti. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius informavo, kad (duomenys neskelbtini), kur buvo pastatytas V. G. automobilis, esantis šaligatvis yra priskiriamas šaligatvio kategorijai. Tai patvirtina pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 21/64668. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilis stovi ant šaligatvio, schemoje pažymėtame indeksu „k2“ (pėsčiųjų takas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. G. skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

V. G. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Skundžiamu nutarimu V. G. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2017-12-21, 14.45 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę M. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas KET reikalavimų – 150.5 punkto nustatyto draudimo, sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę ant šaligatvio, nesant tai leidžiančio kelio ženklo.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Kelių eismo taisyklių III skyriaus 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Komentuojamojo skyriaus 8 punktas įtvirtina, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. KET XVII skyriaus 150.5 punktas imperatyviai nustato, jog sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 66 dalyje numatyta, kad šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių eismui KET nustatytais atvejais. Toks pat šaligatvio apibrėžimas yra pateiktas ir KET 3 punkte.

Skundą pateikęs V. G. teigia, kad transporto priemonę M. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-12-21, 14.45 val., pastatė prieš ligoninę esančiame kieme – prie (duomenys neskelbtini) namo, norėdamas patekti į ligoninės priėmimo skyrių medicininės pagalbos, nes visos prie ligoninės esančios statymo vietos buvo užimtos. Automobilis buvo pastatytas tokioje vietoje, kur visiškai netrukdoma kitiems eismo dalyviams, be to, ši vieta nėra laikoma šaligatviu. Pažymi, kad yra neįgalus, turi neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę, todėl, esant būtinybei, statyti automobilį gali bet kur.

Nors pareiškėjas V. G. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog nesutinka, kad padarė administracinį nusižengimą, tačiau ištyrus rašytinę bylos medžiagą, išklausius jo paties paaiškinimus, darytina išvada, jog V. G. kaltė padarius nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Kaip matyti iš byloje esančios nuotraukos (b.l. 13), ant pėsčiųjų tako (šaligatvio) stovi automobilis M. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. G. neginčija, kad nuotraukose užfiksuota motorinė transporto priemonė priklauso jam, ir, kad ji stovi prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nuotrauka, esanti byloje, yra informatyvi ir jos pakanka konstatuoti nusižengimo padarymo faktui.

Byloje pateikta fotonuotrauka patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sustojo ir paliko stovėti automobilį ant šaligatvio, kai toje vietoje nėra įrengto stovėti leidžiančio kelio ženklo. V. G. teiginiai, jog automobilį pastatė esant būtinumui, norėdamas patekti į ligoninės priėmimo skyrių medicininės pagalbos, o visos prie ligoninės esančios statymo vietos buvo užimtos, vertinami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Nagrinėjant skundą teisme, buvo nustatyta, kad teritorija, kurioje užfiksuotas automobilis M. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra važiuojamoji kelio dalis, o yra skirta pėstiesiems. Be to, susipažinus su rašytiniais bylos duomenimis, tai yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pateiktais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu ir Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 21/64668 (b.l. 51, 52, 53-68, 73), konstatuotina, kad ta vieta, kur stovėjo V. G. transporto priemonė, yra šaligatvis, pažymėtas „k2“ indeksu. Kaip minėta anksčiau, šaligatvis tai kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Taigi, vieta, kurioje V. G. pastatė automobilį, yra šaligatvis ir jis atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 66 dalyje nurodytą šaligatvio apibrėžimą. Aplinkybė, kad skundą pateikęs V. G. kitaip supranta šaligatvio sąvoką, nagrinėjamu atveju administracinės atsakomybės klausimui spręsti jokios reikšmės neturi.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. nurodo, kad turi neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę, todėl automobilį gali statyti bet kokioje vietoje. Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė – kortelė, kuri suteikia teisę asmenims sustoti (stovėti) neįgaliesiems skirtose vietose arba vietose, kuriose jiems sustoti (stovėti) nedraudžia Kelių eismo taisyklės toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje jie tuo metu yra. Pažymėtina, kad, vadovaujantis KET XXIII skyriumi „Neįgaliųjų transporto priemonių eismas“, vairuotojui, kurio transporto priemonė pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, leidimas transporto priemonę palikti stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose nenumatytas, todėl šis V. G. argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Be to, V. G. teigia, kad administracinį nusižengimą padarė dėl būtinojo reikalingumo, įvykio dieną, vairuodamas automobilį, pasijuto blogai, jam prireikė skubios medikų pagalbos. Nuvykus prie (duomenys neskelbtini) ligoninės, laisvos vietos automobiliui pastatyti nerado, todėl automobilį pastatė protokole nurodytoje vietoje.

ANK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos: gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta.

Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje nei V. G., nei kitoms įstatymo saugomoms vertybėms pavojus negrėsė, būtinojo reikalingumo būklės nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sveikatai ar gyvybei buvo iškilęs realus ir akivaizdus pavojus, kad jis dėl kreipėsi į gydymo įstaigą. Jokių tai patvirtinančių įrodymų V. G. nepateikė. Darytina išvada, jog įvykio metu pavojus V. G. iškilęs nebuvo, todėl būtinumo pažeisti Kelių eismo taisykles taip pat nebuvo.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka, kad V. G. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Įvertinus visas objektyvias ir byloje nustatytas aplinkybes, V. G. asmenybę, konstatuotina, jog jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 ir 34 straipsniuose. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnyje yra nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kaltės formą ir rūšį bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes

ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 30 Eur iki 90 Eur. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda – minimali 30 Eur dydžio bauda.

Teismo nuomone, V. G. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, V. G. skundas atmestinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018-03-29 nutarimas Nr. 31-ANR_N-3818-2018 paliekamas galioti nepakeistas (ANK 642 str. 1 d. 1 p.).

Konstatuotina, kad V. G. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus nusižengimo padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatytose ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 str., 642 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

V. G. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. kovo 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-3818-2018 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė