- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-03
- Bylos Nr.
- AN2-158-360/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00042-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Pažeidėjas
- M. D.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. kovo 18 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2019 m. sausio 21 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Vaido Kurmio nutarimu M. D. nubaustas 450 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 1 metams, už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad 2018 m. gruodžio 21 d., 22.45 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje aikštelėje chuliganiškai vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 16, 127 punktų reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. D. nutarimą apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. kovo 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. skundas netenkintas, o nutarimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. D. prašo panaikinti nutartį ir skirti švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, dėl ANK 420 straipsnio 2 dalies pažeidimo bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo sudėties.
3.1. Nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai interpretavo jo prisipažinimą (jis pripažino automobilį slydus, bet ne chuliganišką vairavimą ir tyčinį „saulių piešimą“), be to, šis prisipažinimas buvo gautas darant spaudimą, aiškinant, kad viskas nufilmuota, nors vaizdo įrašas teismo posėdžio metu peržiūrėtas bei ištirtas nebuvo ir nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su šiuo vaizdo įrašu. Neneigia, jog pažeidė KET 16 p., neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tai atsitiko dėl neapsižiūrėjimo. Teismo posėdžio metu nebuvo atstovaujamas, pasimetė ir iš didelio streso galėjo netiksliai pasakyti savo prisipažinimo turinį. Nepripažįsta, jog tyčia vairavo neatsakingai ir demonstratyviai siekdamas pasirodyti prieš kitus asmenis, sukeldamas jiems pavojų, automobilis slydo netyčia ir jis bandė šį suvaldyti. Teismo nutartyje nėra įvertinti kaltę apibūdinantys požymiai, nenurodyta, kokiais įrodymais remiantis pripažinta, jog transporto priemonę jis vairavo chuliganiškai, tik lakoniškai nurodoma, jog jis pripažino kaltę. Matė, jog teisėjas ir policijos pareigūnas dar prieš teismo posėdį bendrauja draugiškai, yra pažįstami. Mano, jog jo prisipažinimas ir skundo atsisakymas gauti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalį bei bendrąjį nemo tenetur se ipsum accusare (draudimą versti duoti parodymus prieš save) principą.
3.2. Įvykio metu buvo susitikęs su savo draugu V. A., o automobilį paliko stovėjimo aikštelėje. Nors šias aplinkybes nurodė ir skunde pirmosios instancijos teismui, teismas nesprendė dėl galimybės apklausti V. A. apie įvykio aplinkybes. M. D. apeliaciniame skunde teigia, jog išvažiuodamas iš aikštelės neįvertino, kad kelias toks slidus ir netyčia per smarkiai paspaudė akseleratoriaus pedalą, automobilis pradėjo slysti. Siekdamas išvengti žalos kitiems asmenims ir jų turtui, susuko automobilio vairą ir apsisuko vietoje. Pats labai išsigando, todėl galėjo padaryti ir kažkokių nekoordinuotų veiksmų, tačiau tikrai nenaudojo stovėjimo stabdžio, kaip teigiama. Automobiliui sustojus norėjo ramiai išvažiuoti iš automobilio aikštelės, tačiau sustabdė policijos pareigūnai. Jau seniai vairuoja seną Opel Astra automobilį, kuris nėra sportinis, variklis nedidelio tūrio, todėl vargu ar tinkamas „pasirodymui“. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad vairuotojo pažymėjimą turi jau 10 metų. Nors pirmosios instancijos teismas didelį dėmesį skyrė ankstesniems administraciniams teisės pažeidimams, tačiau nevertino, kad jie yra lengvi, susiję su neapdairumu, o teisė vairuoti dėl girtumo atimta buvo prieš beveik 10 metų. Nėra pagrindo teigti, kad veiksmus lėmė chuliganiškos paskatos.
3.3. Apeliantas pažymi, kad iš karto po įvykio nebuvo apklausti tiesiogiai įvykį matę liudytojai, nebuvo apžiūrėta ir aiškiai fiksuota įvykio vieta, nefiksuoti duomenys apie liudytojų buvimo vietas, jo automobilio važiavimo kryptį, trajektoriją. Įrodymus, paneigiančius nekaltumo prezumpciją, turi pateikti institucija, inicijavusi bylą bei tokie įrodymai turėjo būti ištirti teismo posėdyje.
3.4. M. D. apeliaciniame skunde nesutinka ir su paskirta nuobauda, kurią vertina kaip neadekvačiai didelę, neatitinkančią pažeidimo sunkumo bei nebūtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Teismas neanalizavo konkrečios situacijos, pažeidimo padarymo aplinkybių, itin didelį dėmesį skyrė vienam prieš beveik 10 metų padarytam pažeidimui. Nuobaudos tikslai būtų pasiekti paskyrus didelę piniginę baudą, o papildomas specialiosios teisės atėmimas yra neproporcingai didelė bausmė vertinant pažeidimo padarymo aplinkybes. Apeliantas teigia, jog netekęs vairuotojo pažymėjimo, praras darbą, į kurį važinėja automobiliu (nėra galimybės nuvykti viešuoju transportu). Tėvai senyvo amžiaus, jiems reikalinga pagalba, be to, padeda ir giminaitei, kuri dėl senyvo amžiaus negali pasirūpinti nei maistu, nei nuvykimu pas medikus. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Iš savo suklydimo pasimokė ir ateityje bus atidesnis, atsargiau vairuos slidžiame kelyje.
Atsiliepimas
4. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.
6. Nagrinėjamu atveju M. D. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį dėl pasibaigusio galiojimo termino vairuotojo pažymėjimo pateikimo ir pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį dėl chuliganiško vairavimo. M. D. apeliaciniame skunde neginčija ANK 417 straipsnio 8 dalies pažeidimo, tačiau nesutinka su jo nubaudimu dėl chuliganiško vairavimo. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi jokio pagrindo sutikti su apelianto argumentais.
7. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. D. apeliaciniame skunde pažymi, jog pirmosios instancijos teisme patyrė didelį spaudimą prisipažinti dėl chuliganiško vairavimo, buvo pasimetęs ir galėjo netiksliai suformuluoti savo prisipažinimo turinį. Apygardos teismas, susipažinęs su posėdžio apylinkės teismo posėdyje garso įrašu, atmeta apelianto argumentus, kurie neatitinka tikrovės ir vertinami tik kaip pasirinkta gynybinė pozicija bei bandymas išvengti atsakomybės. Posėdžio garso įraše aiškiai užfiksuota, jog skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nagrinėjęs teisėjas išsamiai išaiškino apeliantui jo ANK numatytas teises, M. D. patvirtino, jog jas suprato, be to, teisėjui pasiteiravus, apeliantas atstovo advokato nepageidavo, taigi jei M. D. procese jautėsi neužtikrintai, kaip teigia, pasimetęs, jam buvo sudaryta galimybė pasirūpinti atstovavimu teismo posėdyje, tačiau apeliantas šia galimybe nesinaudojo. Iš teismo posėdžio garso įrašo galima vienareikšmiai teigti, jog teisėjas ne tik formaliai vedė procesą, bet ir suprantamai ir paprastai aiškino skundą padavusiam administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui jo procesines galimybes, patikslino, ar M. D. nenori apklausti liudytojų, prijungti kitų duomenų, atėjus M. D. eilei pasisakyti dėl skundo esmės, ragino papasakoti, ką M. D. prie skundo argumentų norėtų papasakoti, pasiaiškinti, siūlydamas sakyti, ką asmuo galvoja, kadangi būtent jis paduoda skundą. Apeliantas niekieno neraginamas pažymėjo, jog atėjo turėdamas tikslą ne kažką įrodyti, o tam, kad būtų švelnesnė nuobauda dėl vairuotojo pažymėjimo netekimo, nenori nieko įrodyti, kas buvo parašyta skunde, o teisėjui pasiteiravus, ar M. D. pripažįsta pažeidimą chuliganiškai vairavus, apeliantas atsakė, jog negali jo nepripažinti, supranta, kad taip elgtis negerai, yra 30 metų amžiaus. M. D. teismo posėdžio metu tam tikrais klausimais replikavo policijos atstovui bei nesutiko su pastarojo nuomone, taigi nėra jokio pagrindo manyti, jog jautėsi verčiamas kažką sakyti, o priešingai, aiškiai reiškė savo nuomonę nagrinėtais klausimais. Baigiamosiose kalbose pats apeliantas dar kartą akcentavo, jog ginčija ne pažeidimą, o pasisakė dėl vairuotojo pažymėjimo poreikio. Taigi proceso eiga bei M. D. elgesys, pasisakymai jame neduoda net menkiausios abejonės manyti, kad jam galėjo būti daromas koks nors neteisėtas spaudimas, apie kurį jis užsimena apeliaciniame skunde. Todėl apygardos teismas neturi jokio pagrindo manyti, jog apelianto sutikimas su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn bei prašymas vertinti tik jam skirtą nuobaudą neatitiko tikrosios jo valios.
8. Apeliaciniame skunde užsimenama apie tai, kad teisėjas ir policijos pareigūnas dar prieš posėdį bendravo draugiškai, yra pažįstami, tačiau tokie teiginiai deklaratyvūs. Teismo posėdžio pradžioje teisėjas skelbė teismo sudėtį ir išklausė proceso šalis dėl nušalinimų teismui, tačiau jokių nušalinimų pareikšta nebuvo.
9. Administracinėn atsakomybė patrauktas M. D. iš esmės sutinka su tam tikromis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, neneigia iš tikrųjų vairavęs automobilį atitinkamoje stovėjimo aikštelėje, tačiau, pasak jo, automobilis slydo atsitiktinai, dėl slidžios kelio dangos, todėl išsigandęs galėjo padaryti tam tikrų nekoordinuotų judesių, prieš nieką pasirodyti nenorėjo. Vis dėlto tokie apelianto argumentai vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija, prieštaraujanti bylos duomenų visumai, bei bandymas išvengti atsakomybės. M. D. padarytas nusižengimas dėl chuliganiško vairavimo užfiksuotas administracinio nusižengimo protokolu, kuriame M. D. pats savo ranka įrašė, jog gailisi dėl kvailo poelgio, bei dėkoja už sudrausminimą, betarpiškai nusižengimą mačiusių pareigūnų tarnybiniu pranešimu, iš dalies vaizdo medžiaga iš pareigūnų tarnybiniame automobilyje esančių techninių priemonių vaizdo įrašų (tiek fiksuojant pažeidėjo automobilio manevravimo pabaigą, tiek M. D. bendravimą su pareigūne jam jau sėdint pareigūnų tarnybiniame automobilyje bei pripažįstant nusižengimą ir prašant vertinti žmogiškai). Nors apeliantas teigia, jog jo vairuojamas automobilis slydo atsitiktinai, tačiau įrodymų visuma leidžia teigti, kad šiuo atveju tai nebuvo momentinis automobilio slydimas ir jo važiavimo trajektorijos ištiesinimas, o vis dėlto specialus automobilio valdymas. Nors M. D. apeliaciniame skunde užsimena, jog nebuvo apklausti įvykio liudytojai, tačiau apygardos teismas neįžvelgia, jog nagrinėjamu atveju būtų buvę nepaisyta ANK reikalavimų. Pats apeliantas dėl savo kaltės proceso eigoje buvo visiškai nenuoseklus, iš pradžių pareigūnams neprieštaravęs dėl nusižengimo, apie ką galima spręsti ir iš administracinio nusižengimo protokolo, vėliau, supratęs atsakomybės neišvengiamumą, skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nusprendė kaltę neigti, apylinkės teismo posėdyje savanoriškai savo poziciją pakeitė vėl pripažindamas kaltę, o apylinkės teismui priėmus jam nepalankų sprendimą, apeliaciniame skunde vėl kaltę neigia, teisindamasis tariamu spaudimu. M. D. dalyvavo tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek ne teismo tvarka priimant nutarimą, kuriuo buvo išspręstas apelianto kaltės klausimas. Apylinkės teismas nagrinėjo M. D. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, apylinkės teismo posėdyje apeliantas buvo supažindintas su savo teisėmis, jas suprato, patvirtino, jog gavo atsiliepimą į skundą, kuriame institucija, ne teismo tvarka priėmusi nutarimą, paminėjo bylos duomenis, užsiminė apie vaizdo įrašus (apie juos teismo posėdyje užsiminta ir žodžiu), tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas M. D. nepageidavo nei susipažinti su vaizdo įrašais, kuriuos žinojo esant, nei su kita bylos medžiaga, nenorėjo prie bylos prijungti jokių papildomų duomenų ar apklausti liudytojų (pvz. apeliaciniame skunde jo nurodomo V. A.). Apylinkės teismo posėdyje apeliantas daug dėmesio skyrė argumentavimui, kodėl jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, o ne įrodymų vertinimui, netgi priešingai, akcentavo, jog nebenori nieko įrodyti, todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog M. D. pakeitė gynybinę poziciją bei siekia švelnesnės nuobaudos, todėl skundžiamoje nutartyje iš esmės pasisakė nuobaudos individualizavimo klausimu, o ne iš naujo analizavo jau nustatytas aplinkybes, įrodymus, kaltės klausimą. Atsižvelgdamas į aptartų bei byloje nustatytų aplinkybių visumą, apygardos teismas neturi pagrindo abejoti M. D. kalte dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų. Apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų atlikti kokius nors papildomus procesinius veiksmus ar naikinti ginčijimą nutartį.
10. M. D. apeliaciniame skunde taip pat prašo jam skirti tik piniginę baudą, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, neskirti specialiosios teisės atėmimo. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga sprendžia, jog nuobauda nagrinėjamu atveju individualizuota tinkamai. ANK 420 straipsnio 5 dalis numato, kad dėl ANK 420 straipsnio 2 dalies pažeidimo (chuliganiško vairavimo) privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 iki 2 metų. Nagrinėjamu atveju M. D. teisė vairuoti atimta minimaliam terminui, taip pat skirta minimali ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda.
11. Pripažįstama, kad administracinės nuobaudos, numatytos straipsnio, dėl kurio pažeidimo asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, sankcijoje skyrimas atitinka teisingumo bei proporcingumo reikalavimus, nebent nustatomos išskirtinės aplinkybės, kaip tai numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje.
12. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
13. Teismų praktikoje ne kartą jau pasisakyta, kad mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).
14. Apeliantas prašydamas neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nurodo dirbantis darbą, dėl kurio jam būtina teisė vairuoti, be to, turi rūpintis senyvo amžiaus tėvais bei giminaite, tačiau šios apelianto minimos aplinkybės neduoda pagrindo nuobaudos skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas. Įprastai dauguma asmenų yra dirbantys, ne retai asmeniui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo, tačiau tai savaime nereiškia, jog jie turi išskirtinį pranašumą prieš kitus asmenis taikant specialiosios teisės atėmimą. Aplinkybės, jog teisė vairuoti apeliantui reikalinga dėl darbo bei poreikio rūpintis artimaisiais buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai M. D. nuo neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė, ir kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Be to, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbinės veiklos pobūdžio, šeiminių aplinkybių turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, todėl šie argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas neskirti administracinio poveikio priemonės. M. D. padarė šiurkštų KET pažeidimą, jis kėlė grėsmę eismo saugumui, savo bei kitų asmenų sveikatai, gyvybei, turtui, o pasekmių buvo išvengta tik dėl atsitiktinumo. Pažeidėjo asmeniniai poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Nors apeliaciniame skunde M. D. teigia, jog pernelyg sureikšmintas jo senas pažeidimas dėl vairavimo neblaiviam, o kiti jo anksčiau padaryti KET pažeidimai nėra šiurkštūs, tačiau ankstesni baustumai iš esmės neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir aiškiai parodo, jog teisės pažeidimų darymas nėra atsitiktinis reiškinys apelianto gyvenime. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo darbines pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
15. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, apeliacinio skundo argumentai padaryto nusižengimo pavojingumo nemažina ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai, tiek nubaudimo, tiek prevenciniai gali būti pasiekti ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei neatimant specialiosios teisės. Kaip minėta, specialioji teisė M. D. buvo atimta minimaliam numatytam laikotarpiui pagrįstai manant, kad būtent tokį laiko tarpą asmens patiriami suvaržymai ir nepatogumai, kuriuos sukelia negalėjimas naudotis specialia teise, kuria naudojantis buvo padarytas nusižengimas, bus adekvatūs ir padės efektyviai pasiekti administracinės nuobaudos tikslus. Nusižengimą apeliantas padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas tam tikram terminui, kuris šiuo atveju yra minimalus, laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui priemone siekiant administracinės nuobaudos tikslų.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti skundžiamą Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. kovo 18 d. nutartį nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog M. D. yra pagrįstai nubaustas dėl inkriminuotų nusižengimų, administracinė nuobauda abejonių nekelia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. kovo 18 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.