Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo pranešėjos Rasos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotiems asmenims UAB „Mobili statyba“ (skolininkui ir įkeistų daiktų savininkui) ir O. Š. (įkeistų daiktų savininkui).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo prašymas išieškoti notarui patirtų išlaidų yra atmestinas, nes šios išlaidos nėra priskirtos prie išlaidų, sudarančių hipoteka užtikrinto pagrindinio reikalavimo įvykdymą. Kreditorius taip pat nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių kreditoriaus turėtas išlaidas advokatui ir antstoliui, todėl teismas atmetė ir šį kreditoriaus prašymą.

statiniai pareiškėjo naudai įkeisti pagal įstatymą. Teigia, jog vertinant CK 4.171 str. 2 d. normą, matyti, kad įstatymų leidėjas jokių papildomų procedūrų būsimų priklausinių įkeitimui nenustatė. Be to, pareiškėjas ir skolininkas Hipotekos lakšto 8 d. 5 p. papildomai susitarė, kad įkeičiant žemės sklypą, kartu įkeičiami ir visi jame esantys bei būsimi pastatai ir statiniai. Taigi visi būsimi žemės sklypo pastatai turi būti laikomi įkeistais pagal įstatymą, nereikalaujant jokio papildomo įkeitimo įforminimo;apeliantas pabrėžia, kad vadovaujantis CK 1.97 str. 2 d., daiktai, kurie yra išimti iš civilinės apyvartos, ar kurių apyvarta yra ribota, turi būti įsakmiai nurodyti įstatymuose. Įstatymuose nėra nurodyta, kad būsimų daiktų civilinė apyvarta būtų ribota. Taigi įstatymai nenumato kliūčių susitarti dėl hipotekos nustatymo būsimiems statiniams, o pareiškėjas ir skolininkas būtent ir susitarė dėl būsimų pastatų ir statinių įkeitimo. Todėl būsimų statinio ir patalpų hipoteka buvo nustatyta jau įkeičiant žemės sklypą, o statinys ir patalpos, vos pradėjus statyti juos žemės sklype, tapo įkeisti. Apeliantas nurodo, jog nutartyje taip pat nepagrįstai pasakyta, kad statinio ir patalpų, atsiradusių įkeistame žemės sklype, įkeitimo įforminimui turėtų būti taikomas Hipotekos registro nuostatų 55.9 p., pagal kurį, Hipotekos skyriaus teigimu, statinio ir patalpų įkeitimas turi būti įforminamas atskiru hipotekos lakštu. Vadovaujantis minėtu punktu, Hipotekos registre registruojami duomenys, kai pasikeičia hipotekos sandoris. Jame numatoma, kad jeigu hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymui užtikrinti vėliau įkeičiamas papildomas nekilnojamasis daiktas, papildomo daikto įkeitimas turi būti įforminamas atskiru hipotekos lakštu. Apelianto nuomone, šiuo konkrečiu atveju, hipotekos sandoris nebuvo pakeistas, o statinio ir patalpų įkeitimas, pagal CK 4.171 str. 2 d. bei Hipotekos lakšto 8 d. 5 p. buvo nustatytas jau sudarant Hipotekos lakštą, o ne vėliau, t.y. statinio ir patalpų įkeitimas galiojo ir turėjo būti registruojamas jau nuo Hipotekos lakšto registravimo momento. Apeliantas taip pat pažymi, jog jeigu CK 4.171 str. 2 d. nuostata „kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, laikoma, kad yra įkeičiami ir esantys būsimi priklausimai“ būtų aiškinama taip, kaip ją aiškina Hipotekos skyrius, ji taptų praktiškai neįgyvendinama. Teigia, kad skolininkas, sužinojęs apie kreditoriaus ketinimus nukreipti išieškojimą į jam priklausančius įkeisto daikto priklausinius, gali siekti išvengti išieškojimo perleisdamas įkeitimo objektus tretiesiems asmenims, taip padarydamas išieškojimą iš įkeistų daiktų sudėtingesniu ar iš viso neįmanomu. Todėl reikalavimas įforminti naują sutartinę hipoteką, prieštarautų hipotekos tikslui – užtikrinti skolinio įsipareigojimo tinkamą vykdymą ir palengvinti kreditoriui galimybes išieškoti iš vengiančio savo įsipareigojimus vykdyti skolininko.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 26 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančios hipotekos objektą bei procesines teisės normas, reglamentuojančias priverstinio vykdymo procedūras pagal hipotekos kreditoriaus prašymą (CPK 558 str.). Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.

Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą, bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. Hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos. Kai specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių aktualų klausimą, nėra, taikomos bendrosios normos, tačiau būtina atsižvelgti į sprendžiamo klausimo specifiką, taip pat įvertinti, ar nebus iškreipta atitinkamo teisės instituto esmė, pažeisti jo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „ Hansabankas“ v. Z. B., bylos Nr. 3K-3-12/2005).

Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant bylas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo, keitimo, baigimo, priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto ir kt. sąlygos. Teismų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipotekos teisėjas įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja bylas dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo, kitų daiktinių teisių, juridinių faktų bei daiktų registravimo Hipotekos skyriaus tvarkomuose registruose, dėl įkeisto turto arešto, išieškojimo iš įkeisto turto, išieškotų sumų paskirstymo išieškotojams, taip pat vykdo kitus įstatymų jam suteiktus įgaliojimus. CPK 544 straipsnyje nustatyta, kad XXXVI skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir sprendžiamos hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų, esminis momentas yra tai, kad priverstinis skolos išieškojimas iš nekilnojamojo daikto, kuriam nėra įregistruota hipoteka, negali būti vykdomas ne ginčo tvarka, o, minėta, pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant bylas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo, keitimo, baigimo, priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto sąlygos. LAT praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008).

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Mobili statyba“ užtikrindama iki 2008-08-14 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120080013583, 2008-05-22 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė UAB „Medicinos bankui“ O. Š. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 0,1438 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog hipotekos lakšte Nr. 01120080013583 šalys buvo sutarusios, kad žemės sklypo įkeitimas apima ir sklype esančius bei būsimus statinius. Be to, įkeičiamo žemės sklypo savininkas įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo statybos darbų užbaigimo ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos įkeisti juos kreditoriui (b.l. 1-3).

Taigi nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kokie nekilnojamieji daiktai yra įkeisti šalių sudaryta hipotekos sutartimi.

Hipotekos objekto nustatymo taisyklės yra įtvirtintos CK 4.171 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį hipotekos objektu gali būti atskiri viešame registre registruojami, iš civilinės apyvartos neišimti nekilnojamieji daiktai, kurie gali būti pateikti parduoti viešose varžytynėse. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, įkeičiant pagrindinį daiktą, laikoma, jog yra įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai.

Remiantis LAT formuojama praktika, nagrinėjamai teisinei situacijai ši teisės norma negali būti taikoma, nes ji reglamentuoja situacijas, kada hipotekos objektas yra ne žemė, o kitoks pagrindinis daiktas (CK 4.12 straipsnis), turintis ar galintis turėti priklausinį, kurio apibūdinimas atitinka CK 4.19 straipsnio 1 dalies dispozicijoje pateiktus požymius – savarankiškumas, paskirtis – tarnauti pagrindiniam daiktui, nuolatinė sąsaja su pagrindiniu daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2010).

Atvejai, kada hipotekos objektas yra žemė, specialiai reglamentuojami CK 4.171 straipsnio 12 dalyje. Šioje teisės normoje įtvirtinta nuostata dėl hipotekos objekto–žemės sklypo priklausiniais esančių statinių įkeitimo: įkeičiant žemę kaip priklausiniai įkeičiami ir joje esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad sutartinės hipotekos atveju įkeičiant žemės sklypą šalys gali laisvai spręsti ir dėl žemės sklypo priklausiniais esančių statinių įkeitimo, jeigu, suprantama, tokie statiniai įkeičiamame žemės sklype yra pastatyti.

Kilus poreikiui nustatyti, koks yra tikrasis sutartinės paprastosios hipotekos objekto turinys, reikia šalių sutartį išaiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje.

Nagrinėjamoje byloje sutarties šalys susitarė, kad įkeičiamas daiktas yra žemės sklypas, o jo įkeitimu užtikrinama šalių sudaryta ilgalaikio kredito sutartis Nr. LOAN – 45193 (b.l. 17-22). Būtent šioje sutartyje (sutarties 2.7 punkte) šalys susitarė, kad kredito gavėjo prievolių įvykdymas užtikrinimas nekilnojamojo turto hipoteka. Papildomu susitarimu Nr. 3 prie 2007-08-31 kredito sutarties šalys papildė Kredito sutarties Nr. LOAN 45193 2.7.2 punktą (b.l. 26). Kredito gavėjas įsipareigojo per 10 dienų nuo papildomo susitarimo Nr. 3 prie Sutarties pasirašymo dienos papildomai įkeisti bankui 0,1438 ha žemės sklypą su pamatais, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei pateikti bankui pilną šio sklypo vertės nustatymo ataskaitą, kuri būtų paruošta priimto Bankui turto vertintojo. Papildomu susitarimu Nr. 4 prie 2007-08-31 kredito sutarties šalys dar kartą papildė Kredito sutarties Nr. LOAN 45193 2.7.2 punktą (b.l. 27). Kredito gavėjas įsipareigojo įkeisti 0,1438 ha žemės sklypą su apie 357 kv.m. užstatyto ploto dvibučio gyvenamojo namo pamatais, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Remiantis byloje pateiktu Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašu, kreditoriaus prašomi areštuoti butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirmą kartą buvo įregistruoti 2008-11-24, o UAB „Mobili statyba“ nuosavybės teisės į juos įregistruotos nuo 2009-01-30 (b.l. 36-39). Taigi ginčo objektas – patalpos/butais, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – žemės sklypo priklausiniu laikomi nauji statiniai (nebaigti statyti gyvenamieji butai) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2008-11-24. Teisėjų kolegijos teigimu, šie statiniai Hipotekos registre galėjo būti įregistruoti ir jais užtikrintas skolinio įsipareigojimo įvykdymas tik po 2008-11-24, t.y. po statinių/butų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre CK 4.185 straipsnyje nustatyta tvarka, t.y. padarant pakeitimus hipotekos lakšte ir juos įregistruojant hipotekos registre arba sudarant naują hipotekos sutartį.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog kreditorius būtų kreipęsis į Hipotekos skyrių dėl naujų statinių įkeitimo siekiant užtikrinti paskolos pagal 2007-08-31 kredito sutartį Nr. LOAN-45193 grąžinimą, nors jau iki kreditoriaus kreipimosi į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka šie statiniai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenys yra vieši.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad išieškoti iš statinių/butų, kuriems hipoteka neįregistruota, ne ginčo tvarka pagal įkeitimą ir hipoteką reglamentuojančias teisės normas negalima, todėl atskirojo skundo argumentas, jog visi būsimi žemės sklypo pastatai turi būti laikomi įkeistais pagal įstatymą, nereikalaujant jokio papildomo įkeitimo įforminimo, atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.),o kreditoriaus atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 9,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirąjį skundą, iš kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ ir priteistina 9,75 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Medicinos bankas“ 9 (devynis) litus ir 75 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).