- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-05
- Bylos Nr.
- I-1459-402/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00481-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
- Pareiškėjas
- R. S.
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Skunde (b. l. 5, 9-10) pareiškėjas nurodė, jog jis atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namų-atviroje kolonijoje (toliau tekste – Pravieniškių PN) drausmės būryje, todėl artimiesiems turi teisę paskambinti tik du kartus į mėnesį. Nurodė, jog 2016-12-25 apie 13.00 val. jam buvo suteikta galimybė paskambinti telefonu, tačiau pokalbis neįvyko, kadangi niekas neatsiliepė. Apie 15 val. vėl buvo jam suteikta galimybė paskambinti telefonu, tačiau pokalbis vėl neįvyko. Apie 19.00 val. įstaigos pareigūnai pakartotinai jam suteikė galimybę paskambinti telefonu, pokalbis taip pat neįvyko, tačiau Pravieniškių PN pareigūnai 19.00 val. pokalbį užskaitė kaip įvykusį telefoninį pokalbį ir apie tai pažymėjo pareiškėjo Telefoninių pokalbių kortelėje. 2016-12-25 Pravieniškių PN pareigūnai melagingai užpildė Telefoninių pokalbių apskaitos kortelę ir pareiškėjas prarado galimybę paskambinti artimiesiems. Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų pareiškėjas prarado galimybę bendrauti su artimaisiais, dėl ko patyrė didelį emocinį sukrėtimą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 20-23) nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja BVK 102 straipsnis. BVK 102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Skambučio adresatą nuteistasis pasirenka pats. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Pagal BVK 102 straipsnio 5 dalį skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau - Taisyklės), „XIX skyrius nuteistųjų skambinimas ir kalbėjimas telefonu“. Nuo 2016-04-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-03-29 įsakymu Nr. IR-107 patvirtinta nauja Taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Pareiškėjas nuo 2016-07-08 Įstaigos direktoriaus įsakymu Nr. 2- 717, dėl nuteistojo, atliekančio bausmę l-ame sektoriuje, perkėlimo į būrį ir brigadą buvo priskirtas drausmės grupei, todėl pareiškėjui buvo suteikta teisė į telefoninį pokalbį du kartus per mėnesį. 2016-12-29 Įstaigoje išnagrinėtas pareiškėjo skundas (reg. Nr. 70(2)-1646), kuriame kaltinami neteisėti Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų veiksmai. Tačiau nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2016-12-25 buvo sudarytos sąlygos pasiskambinti telefonu. 2016-12-25 Pareiškėjo telefoninis pokalbis po nepriskambinimo pakartotinai įvyko. Atsakovas mano, kad nėra pagrindo abejoti Įstaigos pareigūnų veiksmais, kadangi visus kartus išvedant nuteistąjį paskambinti telefonu dalyvavo direktoriaus budintysis padėjėjas. 2017-01-03 pareiškėjui buvo suteiktas kitas pokalbis su artimaisiais, t. y. nuo paskutinio pokalbio buvo praėję tik 8 dienos. Pareiškėjo teiginiai, kad dėl šioje byloje išdėstytos situacijos jis patyrė neturtinę žalą nėra pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau tekste – Pravieniškių PN) pareigūnų veiksmų nurodydamas, jog 2016-12-25 bandė prisiskambinti artimiesiems tris kartus: 13.00 val. -neprisiskambino, 15.00 val. - neprisiskambino, 19.00 val. - neprisiskambino. 2016-12-25 Pravieniškių PN pareigūnas melagingai užpildė Telefoninių pokalbių apskaitos kortelę ir pareiškėjas prarado galimybę paskambinti artimiesiems. Taip pat teigė, kad dėl pareigūno neteisėtų veiksmų 2016-12-26 jam nebuvo leista paskambinti artimiesiems, nors teisės aktai numatė galimybę turėti jam du skambučius per mėnesį.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso(akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d., toliau – BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 1 p., 2 p.).
Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja BVK 102 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Pagal BVK 75 straipsnio 1 dalies 4 punktą drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per mėnesį paskambinti telefonu. BVK 102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis.
Pagal BVK 102 straipsnio 5 dalį skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194. Nuo 2016-04-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-03-29 įsakymu Nr. IR-107 patvirtinta nauja Taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2015-05-08 atlieka bausmę Pravieniškių PN (b. l. 24). 2016-07-08 Pravieniškių PN direktoriaus įsakymu Nr. 2-717 „Dėl nuteistojo, atliekančio bausme l-ame sektoriuje, perkėlimo į būrį ir brigadą“ pareiškėjas buvo perkeltas iš 12 būrio 122 brigados į 2 būrį 23 brigadą ir buvo priskirtas drausmės grupei (b. l. 30).
Pagal BVK 75 straipsnio 1 dalies 4 punktą drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per mėnesį paskambinti telefonu.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2016-12-25 apie 13.00 val. jam buvo suteikta galimybė paskambinti telefonu, tačiau pokalbis neįvyko, kadangi niekas neatsiliepė. Apie 15 val. vėl buvo jam suteikta galimybė paskambinti telefonu, tačiau pokalbis vėl neįvyko. Apie 19.00 val. įstaigos pareigūnai pakartotinai jam suteikė galimybę paskambinti telefonu, pokalbis taip pat neįvyko, tačiau Pravieniškių PN pareigūnai 19.00 val. pokalbį užskaitė kaip įvykusį telefoninį pokalbį ir apie tai pažymėjo pareiškėjo Telefoninių pokalbių kortelėje.
Teismas, siekdamas objektyviai išnagrinėti bylą, 2017-06-20 užklausė UAB „Tele2“ ar buvo užfiksuoti skambučiai (skambučių skaičius, pokalbio trukmė) 2016-12-25 iš Pravieniškių PN į pareiškėjo nurodytą telefono numerį (b. l. 40). UAB „Tele2“ atsakė, jog prašomų duomenų pateikti negali, nes telekomunikacinių įvykių išklotinės saugomos tik pusę metų (b. l. 42).
Bylos duomenimis ir teismo posėdžio metu apklausus liudytojais Pravieniškių PN pareigūnus S. K., R. R. ir V. S. nustatyta, kad 2016 m. sausio 25 d. pareiškėjui buvo leista paskambinti, pirmą kartą apie 13.00 val. - telefoninis pokalbis neįvyko, antrą kartą apie 15.00 val. - telefoninis pokalbis neįvyko ir trečią kartą 19.00 val. - telefoninis pokalbis įvyko. Iš į bylą pateiktos Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės matyti, jog yra įrašai, kad 13.00 val. ir 15.00 val. pareiškėjas neprisiskambino, o 19.00 val. tokio įrašo nėra. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais Pravieniškių PN pareigūnai paaiškino, kad jeigu nuteistasis neprisiskambino (pokalbis neįvyko) kortelėje padaromas įrašas, jog neprisiskambino, o jeigu nėra tokio įrašo kortelėje vadinasi nuteistasis prisiskambino ir pokalbis įvyko, jie patvirtino, kad 2016-12-25 19.00 val. pareiškėjas prisiskambino. Iš Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės nustatyta, kad 2016-12-25 pareiškėjui buvo suteiktas telefoninis pokalbis ir 19.00 val. telefoninis pokalbis įvyko, tai patvirtina pareiškėjo parašas minėtoje kortelėje (b. l. 29).
Teismas neturi pagrindo netikėti į bylą atsakovo pateiktais įrodymais bei teisme apklaustų pareigūnų parodymais, nes jie neprieštarauja vieni kitiems, Byloje nėra pateikta duomenų, kurie leistų suabejoti ir netikėti pareigūnų paaiškinimu.
Kaip minėta, pareiškėjas teigia, kad dėl pareigūno neteisėtų veiksmų 2016-12-26 jam nebuvo leista paskambinti artimiesiems.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui telefoninis pokalbis buvo suteiktas 2016-12-04 ir 2016-12-25, ir jie įvyko (b. l. 29), todėl Pravieniškių PN pareigūnai teisėtai nesuteikė pareiškėjui teisės skambinti 2016-12-26, nes jis jau buvo išnaudojęs savo teisę du kartus per mėnesį paskambinti telefonu. Esant nustatytoms aplinkybėms, negali būti pripažinta, kad Pravieniškių PN administracija neteisėtai apribojo pareiškėjo galimybę pasinaudoti teise paskambinti.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 27 d. skundu ( b. l. 14-15) kreipėsi į Pravieniškių PN administraciją dėl neteisėtų 1-o sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų veiksmų, t. y. pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos paskambinti telefonu.
Pravieniškių PN 2017 m. sausio 17 d. raštu Nr. 7-127 (b. l. 28) pateikė atsakymą į šį pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, jog 2016 m. gruodžio 25 d. pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos paskambinti telefonu, telefoninis pokalbis įvyko 19.00 val.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas su aukščiau įvardintu Pravieniškių PN atsakymu nesutiko ir kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos 2017 m. sausio 30 d. skundu. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017 m. kovo 1 d. raštu Nr. 2S-1199 pareiškėjui išsamiai paaiškino susidariusią situaciją, nenustatydamas Pravieniškių PN neteisėtų veiksmų (b. l. 26-27).
Atsižvelgiant į išdėstyta, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Pravieniškių PN pareigūnai veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl konstatuotina, kad šiuo atveju nėra vienos iš būtinųjų viešosios (valstybės) civilinės atsakomybės sąlygų – pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę.
Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjui kilusius išgyvenimus ir moralines kančias, kurie suteiktų pakankamą pagrindą neturtinės žalos priteisimui. Pareiškėjas skunde išdėstė nekonkrečius, tik labai abstrakčius ir deklaratyvius teiginius apie tariamai pažeistas jo teises, visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir būtinojo (tiesioginio) priežastinio ryšio. Teismas dar kartą akcentuoja, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kurią teismas galėtų įvertinti pinigais. Kaip minėta, įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.
Teismui nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (aktų), kaip vienos iš privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų, ir pareiškėjui neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų neįrodžius (ABTĮ 56 str.), skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.