Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-09-28 · Administracinė byla Nr. I-3403-789/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-09-28
Bylos Nr.
I-3403-789/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Stasys Gagys (pran.)
Trečiasis asmuo
V. Z., J. Z., A. S.
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijos
Pareiškėjas
S. Z.
Advokatai
Danutė Puzirauskienė
Kategorijos
  • 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-261-1084/2009Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei, atsakovės atstovei Linai Kaminskaitei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. Z., J. Z. ir A. S., dalyvaujant vertėjai Gretai Maselskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. Z. skundą atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis dalyvaujant V. Z., T. Z., J. Z., E. S. (Z.) J. Z., A. S. ir P. R., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

pareiškėja S. Z. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau – ir VAVA) per vieną mėnesį perduoti pareiškėjai neatlygintinai nuosavybėn 2001 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 2071V „Dėl (duomenys neskelbtini) mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“ suformuotą 20 arų žemės sklypą, esantį teritorijoje Nr. 6, pažymėtą indeksais 2 ir 3.

Pareiškėja nurodė, kad ji yra pretendentė į S. Z. (S. Z.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, esantį Užsienio kaime (pagal dabartinį administracinį suskirstymą – (duomenys neskelbtini), Vilniaus miestas). Prašymas atkurti nuosavybės teises į žemę buvo pateiktas 1992 m. sausio 27 d., jame nurodyta, jog žemę pageidauja gauti natūra. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys dokumentai rodo, kad Vilniaus apskrities valdytojo administracija 1996 m. gegužės 16 d. ir 1996 m. gegužės 16 d. kreipėsi į Vilniaus miesto merą, nurodydama, jog pareiškėjai bus atkurtos nuosavybės teisės į dalį S. Z. nuosavybės teise valdytos žemės, suteikiant žemės sklypą pageidaujamoje vietoje – (duomenys neskelbtini) rajone. Vilniaus miesto valdytojo administracija savo raštais prašė suformuoti jai suteiktino žemės sklypo ribas, nustatyti sklypo naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo naudojimo paskirties apribojimus. 2003 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje įregistruotas pareiškėjos prašymas, kuriame ji prašo gauti naudojamą, Vilniaus miesto savivaldybės 2001 m. spalio 18 d. sprendimu patvirtintoje teritorijoje Nr. 6, indeksais 2, 3 pažymėtą žemės sklypą. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nepabaigtos iki šiol, minėti sprendimai neįgyvendinti.

Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto valdyba 1999 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 1982 V, kuriuo leido Miesto plėtros departamentui rengti (duomenys neskelbtini) mikrorajono detaliojo suplanavimo pakeitimą ir nustatė detaliojo planavimo tikslą – sklypų, skirtų suteikti asmenims atkuriant nuosavybės teises, suformavimas. Remiantis šiuo sprendimu, buvo parengti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 2071 V patvirtinti (duomenys neskelbtini) mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano pakeitimo sprendiniai. Visus šiuos detalaus planavimo sprendinius Vilniaus apskrities viršininko administracija yra gavusi. 2007 m. gruodžio 5 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama užtikrinti, jog būtų priimtas sprendimas dėl žemės sklypo, pažymėto indeksais 2 ir 3, suteikimo teritorijoje Nr. 6, kuri patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės 2001 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 2071 V. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. sausio 24 d. rašte Nr. S22-82 tvirtinama, jog teritorija, kurios detalusis planas patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 2071 V, bus atiduotas pretendentams į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę bendrosios nuosavybės teise. Analogišką atsakymą 2008 m. kovo 18 d. pareiškėjai pateikė ir Vilniaus apskrities viršininkas raštu Nr. 20-207. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-Z-298-466 pareiškėją informavo, kad jos prašymas nebus tenkinamas; padaryta išvada, jog ginčo žemė yra buvusio rėžinio kaimo teritorijoje, ir ji turi būti grąžinta bendrai su kitais pretendentais. Pareiškėja neneigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 2071 V suformuotas sklypas yra buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo ribose. Ginčijamas sklypas yra pareiškėjos pasirinktas, jos iniciatyva ir lėšomis dar 1996 m. atlikti sklypo kadastriniai matavimai (IĮ „Atspindys“ planas). Sprendimai, priimti pagal senąjį nuosavybės teisių atkūrimą reglamentavusį įstatymą, buvo pradėti realizuoti, tačiau nuosavybės teisės neatkurtos iš esmės dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad pareiškėja pagrįstai reikalauja atsakovės, kad būtų užbaigta nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procedūra, kuri buvo pradėta 1992 m. Pareiškėja prašymą padavė 1992 m., kai dar negaliojo jokie teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimą natūra miestuose. 2001 m. spalio 18 d. patvirtintas (duomenys neskelbtini) kaimo detalusis planas. Nors VAVA internetiniame puslapyje yra skelbiami pretendentų sąrašai, pareiškėjos pirmenybė prieš kitus pretendentus yra įtvirtinta Vyriausybės nutarimo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 37 punkte. Pareiškėja prašo dviejų sklypų, kuriuos sudaro apie 20 arų. Sklypas, kuriuo ji naudojasi, jau yra atmatuotas. Pareiškėjai, kaip ir kitiems (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams, buvo grąžinta 20 arų bendrosios nuosavybės teise. Laisvų sklypų yra, pareiškėja turi teisę gauti žemę.

Pareiškėja yra įrašyta į sąrašą, kuriems turi būti suteikti žemės sklypai. VAVA neneigia, kad pareiškėja turi teisę reikalauti naujo žemės sklypo. VAVA klaidina teismą, nes tvirtina, kad 1996 m. savivaldybės mero raštas yra paruoštas tam, kad pareiškėja lengvatinėmis sąlygomis išsipirktų žemės sklypą, esantį prie jos namų. Pareiškėja žemės sklypą, esantį jos namų valdoje, yra išsipirkusi lengvatinėmis sąlygomis. 1996 m. gegužės 16 d. raštas buvo pateiktas vėliau, nei buvo vykdomos žemės privatizavimo procedūros. Pareiškėja su artimaisiais daug laiko naudojasi S. Z. priklausiusia žeme. Teisės aktai suteikia pirmumo teisę gauti naują žemės sklypą individualiai statybai, jei žemė yra suprojektuota toje vietoje, kurią anksčiau valdė pretendento tėvai, proseneliai. Jei teismas manytų, jog pareiškėjos reikalavimas yra per didelis, prašė skundą tenkinti iš dalies.

Šalies argumentai

Atsakovė Vilniaus apskrities viršininko administracija su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 1996 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 53-304-90A kreipėsi į Vilniaus miesto merą dėl naudojamo namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo S. Z.. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad šiuo administraciniu aktu pradėta procedūra nėra užbaigta, kadangi Vilniaus miesto valdyba 1996 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 1432V nustatė S. Z. tenkančios dalies namų valdos 720 kv. m žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribas, naudojimo sąlygas ir apribojimus. Vilniaus apskrities viršininko administracija, atsižvelgdama į pareiškėjos valią, 1996 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 53-304-90A pradėtą procedūrą užbaigė 2003 m. vasario 3 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P01/2003-26530, kuria pareiškėja nupirko minėtu Vilniaus miesto valdybos sprendimu suformuoto žemės sklypo dalį. Pareiškėja nenurodo, kokiu pagrindu savo iniciatyva atliko žemės sklypo planą, parengtą IĮ „Atspindys“, ir kokiu pagrindu naudojasi minėtame plane nurodytu 0,20 ha ploto žemės sklypu.

Atsakovė pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija pagal galiojusius teisės aktus perduoti piliečiui neatlygintinai nuosavybėn iki 0,20 ha ploto žemės sklypą galėjo tik esant Vilniaus miesto savivaldybės potvarkiui, o vėliau – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui dėl sklypo ribų, ploto ir kitų kadastrinių duomenų. Administracinio akto dėl, pareiškėjos teigimu, jai suprojektuoto žemės sklypo kadastrinių duomenų Vilniaus miesto savivaldybės institucija nepriėmė. Nesant tokio administracinio akto, Vilniaus apskrities viršininko administracija negali pareiškėjai suteikti žemės sklypo, todėl pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas. Kadangi S. Z. pareikšta valia dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą – grąžinimas natūra, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis, perduoti neatlygintinai naują žemės sklypą apskrities viršininkas galės tuo atveju, jei nebus galimybės visą tenkančią buvusio savininko S. Z. turėtos žemės dalį atkurti natūra buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniuje. Buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos išliko rėžinė žemės valdymo sistema, jis nebuvo išskirstytas į vienkiemius, todėl buvusio rėžinės žemės sistemos (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos laisvoje (neužstatytoje) žemėje suprojektuoti sklypai bus grąžinami natūra visiems pretendentams į šią žemę, proporcingai jiems likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 2071 V „Dėl (duomenys neskelbtini) mikrorajono nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“ 6 teritorijoje nebuvo suformuotas ir patvirtintas 0,20 ha žemės sklypas, kurį pareiškėja įvardija kaip pažymėtą indeksais 2, 3. Pareiškėjos nurodytais požymiais apibūdintas bei 0,20 ha ploto žemės sklypas nurodytoje teritorijoje minėtu sprendimu nebuvo patvirtintas.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad 2006 m. vasario 23 d. VAVA sprendimu pareiškėjai yra atkurta beveik 10 arų trijuose sklypuose, kaip ir visiems rėžinio kaimo pretendentams. Nėra atkurta visa grąžintina natūra žemė, kuri yra laisva ir neužstatyta. Pareiškėja turi teisę atkurti į 0,5463 ha žemės, o liko neatkurta 0,4465 ha. Pareiškėja nenurodo nė vieno argumento, kodėl tas sklypas turėtų būti grąžintas būtent jai, o ne kitiems pretendentams. Bet koks rėžinio kaimo teritorijoje suformuotas sklypas, kuris yra laisvas ir neužstatytas, yra atkurtinas ir grąžintinas kaimo bendraturčiams.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. Z., A. S., J. Z. (J. Z.), J. Z. (J. Z.) prašė pareiškėjos skundą tenkinti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjos S. Z. skundą patenkino iš dalies – įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją per 4 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai suteikti S. Z. 20 arų žemės sklypą, esantį Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-10-18 sprendimu Nr. 2071 V „Dėl (duomenys neskelbtini) mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“ suformuotoje teritorijoje Nr. 6, pažymėtoje indeksais 2 ir 3. Teismas taip pat grąžino pareiškėjai 18 Lt per daug sumokėto žyminio mokesčio.

Teismas nustatė, kad S. Z. yra viena iš pretendentų atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. Z. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniuje (I tomas, b. l. 34–38).

Šalies argumentai

1992 m. sausio 27 d. J. Z. prašyme Vilniaus miesto valdybai prašė atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 6 ha žemės, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), grąžinant sklypą natūra (II tomas, b. l. 21). Šiame prašyme kaip pretendentė nurodyta ir pareiškėja.

S. Z. 1993 m. gegužės 24 d. pateikė prašymą Vilniaus miesto valdybai Žemėtvarkos tarnybai Naujininkų seniūnijos valdybai parduoti jai 720 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (IV tomas, b. l. 48). Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities valdytojo administracija 1996 m. gegužės 16 d. raštu „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo“ Nr. 53-304-90A kreipėsi į Vilniaus miesto merą dėl naudojamo namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pilietei S. Z. (I tomas, b. l. 12). Vilniaus miesto valdyba 1996 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 1432V nustatė S. Z. tenkančios dalies namų valdos 720 kv. m žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribas naudojimo sąlygas ir apribojimus (IV tomas, b. l. 49–50). 2003 m. vasario 3 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P01/2003-26530, kuria pareiškėja nupirko minėtu Vilniaus miesto valdybos sprendimu suformuoto žemės sklypo dalį (I tomas, b. l. 75–77).

2003 m. kovo 27 d. prašyme Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjai (prašymas gautas 2003 m. kovo 31 d.) pareiškėja prašė atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvės kvartale, grąžinant natūra pagal 2001 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimą Nr. 2071 (VI skyrius) ir pagal tiksliųjų matavimų brėžinį; likusią valstybės išperkamą žemę prašė suteikti piniginėmis išmokomis arba išduodant akcijas, pareiškėjos pasirinkimu (II tomas, b. l. 15).

Vilniaus miesto valdyba 2001 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 2071V „Dėl Užusienio mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“ buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje suformavo 35 žemės sklypus, kurie, vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1999 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1982V „Dėl leidimo Miesto plėtros departamentui rengti (duomenys neskelbtini) mikrorajono detaliojo suplanavimo projekto pakeitimą (teritorijų prie (duomenys neskelbtini) mikrorajono nedidelių veiklos mastų detaliuosius planus)“, skiriami suteikti asmenims, atkuriantiems nuosavybės teises (II tomas, b. l. 1–3). Šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra paneigtas. Nurodytas sprendimas galioja ir šiuo metu.

2006 m. vasario 23 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei S. Z.“ Nr. 2.4-01-3634 nuspręsta atkurti S. Z. nuosavybės teises į buvusio savininko S. Z. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,5463 ha žemės, esantį buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniuje – 0,0044 ha žemės, grąžinant natūra 0,0044 ha žemės sklypo dalį, esančią 2,6508 ha ploto žemės sklype Nr. 1 buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, Vilniuje, 0,0387 ha žemės, grąžinant natūra 0,0387 ha žemės sklypo dalį, esančią 23,3666 ha ploto žemės sklype Nr. 2 buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, Vilniuje, 0,0567 ha žemės, grąžinant natūra 0,0567 ha žemės sklypo dalį, esančią 34,1997 ha ploto žemės sklype Nr. 3 buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, Vilniuje bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiu Lietuvos Respublika (I tomas, b. l. 106). Šiame sprendime nurodyta, kad nuosavybės teisės į pareiškėjai tenkančios žemės valdos dalį 0,4465 ha žemės bus atkurtos vėliau (6 p.).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrius 2006 m. balandžio 12 d. rašte „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ Nr. S 22-409 nurodė, kad Vilniaus miesto valdyba 1996 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 1432V nustatė pareiškėjos naudojamos namų valdos (duomenys neskelbtini) 3547 kv. m ploto žemės sklypo ribas; žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus; pareiškėjai atitinkamai tenka 720 kv. m ploto sklypo dalis, įsigyta pagal 2003 m. vasario 3 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P01/2003-26530; 2006 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 2.4-01-3634 pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį 0,5463 ha žemės plotą (I tomas,. b. l. 22–24).

2007 m. gruodžio 5 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu suteikti jai žemės sklypus, pažymėtus indeksais 2 ir 3 teritorijoje Nr. 6, kuri patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės 2001 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 2071 V (I tomas, b. l. 13–14). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrius 2008 m. sausio 24 d. raštu „Dėl naujo žemės sklypo individualiai statybai“ Nr. S 22-82 nurodė, kad pareiškėjos prašymas netenkintinas (I tomas, b. l. 21). Pareiškėja šį atsakymą apskundė Vilniaus apskrities viršininkui (b. l. 18–20). Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008 m. kovo 18 d. raštu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ Nr. 20-207 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nurodydama, kad visi buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuoti žemės sklypai piliečiams, pretenduojantiems susigrąžinti šio kaimo teritorijos žemę natūra, grąžinami bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte; tenkinti pareiškėjos prašymą perduoti pareiškėjai neatlygintinai Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 2071V „Dėl (duomenys neskelbtini) mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“ šeštoje teritorijoje suprojektuotą naują sklypą individualiai statybai nėra teisinio pagrindo (I tomas, b. l. 10–11). Pareiškėja šį atsakovės sprendimą apskundė Nacionalinei žemės tarnybai (I tomas, b. l. 15–17), kuri 2008 m. balandžio 11 d. sprendime nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija neturi teisinio pagrindo patenkinti jos prašymo ir leisti pasirinkti žemės sklypą individualiai statybai (I tomas, b. l. 7–9).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad pareiškėjos prašymo pateikimo metu (II tomas, b. l. 21) nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentavo 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ Nr. I-1454. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustatė, kad šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiesiems asmenims nuosavybės teisė į žemę, esančią miestų ir miesto tipo gyvenviečių ribose, atstatoma tais atvejais, kai buvusio žemės savininko žemės sklypas priskirtas miestų ar miesto tipo gyvenviečių teritorijoms – suteikiant neatlygintinai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio ir nustatyta tvarka žemės sklypą individualiai statybai tuose miestuose ar miesto tipo gyvenvietėse, kurių teritorijai priskirta turėtoji žemė.

Teismas nustatė, kad remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470, 6, 7.2 punktais pareiškėjai žemės sklypas nebuvo pasiūlytas, sprendimas dėl nuosavybės teisių atstatymo pareiškėjai suteikiant neatlygintinai žemės sklypą individualiai statybai nepriimtas.

Teismas pažymėjo, kad 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ galiojimas buvo sustabdytas 1997 m. sausio 16 d. įstatymu Nr. VIII-76. 1997 m. liepos 1 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359. Šiame įstatyme deklaruotas piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumas. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais, o pagal įstatymo 21 straipsnio 1 dalį piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje buvo nustatyta ir šiuo metu nustatyta iš esmės analogiška tvarka ir sąlygos nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Neringos miestą, arba piliečių pageidavimu – mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus). Miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūrinių vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai bei kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami; neatlygintinai nuosavybėn perduodami naudojami žemės sklypai tik tiems asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai.

Teismas pabrėžė, kad ir naujasis įstatymas numato nuosavybės teisės į miesto žemę atkūrimo būdą, kurį buvo pasirinkusi pareiškėja – perdavimą neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naujo žemės sklypo tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad įsigaliojus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui, pareiškėja nustatyta tvarka ir terminais nepakeitė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, t. y. pareiškėja pageidauja gauti neatlygintinai žemės sklypą.

Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai suteiktino individualiai statybai žemės sklypo tolesnis įforminimas ir sprendimo dėl nuosavybės teisių atstatymo priėmimas būtų buvęs sustabdytas kompetentingų valdžios institucijų dėl aplinkybių, paneigiančių pareiškėjos teises į žemės sklypą; byloje taip pat nėra duomenų, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas nutrūko dėl pačios pareiškėjos veiksmų ar jos valios. Teismas padarė išvadą, kad pradėta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra turėjo būti toliau tęsiama pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Tvarka).

Tvarkos 37 punkto (2004 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 387 redakcija) 1 dalyje nurodyta, kad piliečiams nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai perduodami neatlygintinai nuosavybėn šia eilės tvarka: piliečiams – pasirinktoje jų turėtos žemės vietoje, kai šie sklypai toje vietovėje yra numatyti detaliajame plane.

Vilniaus miesto valdybos 1999 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1982 V ir Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 2071V detaliai suplanuota teritorija ir suformuoti žemės sklypai, skirti nuosavybės teisių atkūrimui pareiškėjos pasirinktu būdu – suteikiant naują žemės sklypą.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (2002 m. balandžio 2 d. Nr. IX-832) buvo iš esmės pakeistas nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo reglamentavimas, papildant 5 straipsnio 2 dalį nauju 1 punktu, kuriame nustatyta, kad nuosavybės teisė į miesto žemę gali būti atkuriama ir grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1475 pakeista Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, kurios 106 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, čia nustatoma kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius; laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip.

Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 2071 V suplanuotoje teritorijoje yra suprojektuoti žemės sklypai individualiai statybai, perduotini piliečiams atkuriant nuosavybės teises. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą (2006 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. X-907 redakcija) šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą traktuoti šią žemę kaip išperkamą valstybės ir pretendentams natūra negrąžinamą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad kol Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 2071 V patvirtintas detalusis planas galioja, ši teritorija nėra laisva žemė, kuri gali būti grąžinta visiems buvusiems Užsienio rėžinio kaimo savininkams natūra. Dėl nurodytų aplinkybių nepagrįstas atsakovės teiginys, kad pareiškėjos reiškiamų reikalavimų tenkinimas susijęs su visų pretendentų į buvusio Užusienio kaimo žemę teisėmis ir būtų įgyvendintas jų teisėtų interesų sąskaita.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja turi pirmumo teisę į žemės sklypo individualiai statybai suteikimą neatlygintinai turėtos žemės vietoje.

Pareiškėja tiek pagal galiojusį įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, tiek pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą teisėtai pretenduoja į naują žemės sklypą individualiai statybai ir ši jos teisė nerealizuota dėl valdžios institucijų delsimo teisės aktuose nustatytais terminais ir tvarka atlikti jų kompetencijai priskirtus nuosavybės teisių atkūrimo veiksmus, todėl pareiškėjos reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Byloje nustatyta, kad sklypai 6-je teritorijoje (duomenys neskelbtini) g. Nr. 2 ir Nr. 3 yra laisvi (V tomas, b. l. 192–193), šių sklypų bendras plotas yra 2057,75 kv. m. Pareiškėja prašo jai perduoti neatlygintinai nuosavybėn 20 arų dydžio žemės sklypą per vieną mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad prašomi sklypai yra didesni, atsakovei teks įstatymų nustatyta tvarka spręsti detaliųjų matavimų atlikimo šiuose sklypuose klausimą, todėl prašomi terminai prailginami – Vilniaus apskrities viršininko administracija įpareigotina per 4 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai suteikti S. Z. 20 arų žemės sklypą, esantį Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 2071 V „Dėl (duomenys neskelbtini) mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“ suformuotoje teritorijoje Nr. 6, pažymėtoje indeksais 2 ir 3.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnyje nustatytas 100 Lt žyminis mokestis. Pareiškėja sumokėjo 118 Lt žyminio mokesčio, todėl jai 18 Lt suma grąžintina.

III.

Atsakovė Vilniaus apskrities viršininko administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Apeliacinis skunda grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tiek pirminiame prašyme, pateiktame 1992 m. sausio 27 d., kuriame pareiškėja įrašyta kaip viena iš pretendenčių atkurti nuosavybės teises, tiek 2003 m. kovo 27 d. pateiktame prašyme, S. Z. valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo - žemės grąžinimas natūra.

2. Įstatymo 5 straipsnis nustato, kad vienas iš būdų atkuriant nuosavybės teises yra perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą. Tame pačiame Įstatymo straipsnyje nurodoma, kad minimalus neatlygintinai perduodamo naujo žemės sklypo dydis - 0,04 ha, maksimalus plotas turi būti ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje. Teismas neatsižvelgia į minėtą Įstatymo nuostatą ir įpareigoja suteikti pareiškėjai du atskirus suformuotus žemės sklypus, kurių bendras plotas viršija Įstatyme nustatytą 0,2 ha plotą.

3. Įstatymas nenumato galimybės suteikti piliečiui neatlygintinai du naujus žemės sklypus.

4. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 2071 patvirtintas detalusis planas, kurio 6 teritorijoje suformuoti žemės sklypai Nr. 2 ir Nr. 3 kaip atskiri du vienetai, nustatyti jų plotai. Įstatymas nenustato, kad esant suformuotiems mažesniems nei 0,2 ha žemės sklypams, piliečiui turi būti suteikti neatlygintinai keli žemės sklypai, taip suteikiant bendrą 0,2 ha plotą.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatomis žemėtvarkos skyrius suteikia žemės sklypą neatlygintinai remdamasis savivaldybės institucijos pateiktais individualiai statybai suprojektuotais žemės sklypų detaliaisiais planais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad teisės aktai teritorijų planavimo funkcijas priskiria savivaldybės institucijai.

6. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 2071 6 teritorijoje nebuvo suformuotas ir patvirtintas 0,2 ha žemės sklypas, kurį pareiškėja ir teismas įvardija kaip pažymėtą indeksais 2, 3. Pareiškėjos nurodytais požymiais apibūdintas bei 0,2 ha ploto žemės sklypas nurodytoje teritorijoje minėtu sprendimu nebuvo patvirtintas.

7. Teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas ir nemotyvavo tokio savo sprendimo.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys J. Z., E. S., J. Z. ir A. S. su apeliaciniu Kaunu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 15 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinkantis įstatymų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, reikalavimus. tretieji suinteresuoti asmenys savo turtinį interesą gauti žemės sklypą Užusienyje, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 2071 V „Dėl Užusienio mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“ suprojektuotoje teritorijoje gynė teisme. Tik įsiteisėjus teismo sprendimams, buvo apginta trečiųjų suinteresuotų asmenų teisė į nuosavybės teisių atkūrimą.

Pareiškėja S. Z. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad:

1. Nei iki 1997 m liepos 9 d. galiojęs Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nei iki 2001 m. balandžio 4 d. galiojusi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo“ 5 straipsnio redakcija nenumatė galimybės atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra miestų teritorijose. Tik Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui 2001 m. balandžio 2 d. nutarime konstatavus, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva/neužstatyta/ žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai/ neužstatytai/ žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, priimtos minėto įstatymo pataisos, numatančios galimybę ir miestuose susigrąžinti žemę natūra.

2. Vilniaus apskrities valdytojo administracija 1996 m. gegužės 16 d. ir 1996 m. gegužės 16 d. kreipėsi į Vilniaus miesto merą, nurodydama, jog S. Z. bus atkurtos nuosavybės teisės į dalį S. Z. nuosavybės teise valdytos žemės, suteikiant žemės sklypą mano pageidaujamoje vietoje,Užsienio gatvės rajone. Vilniaus apskrities valdytojo administracija savo raštais prašė suformuoti man suteiktino žemės sklypo ribas, nustatyti sklypo naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo naudojimo paskirties apribojimus.

3. Sklypas, kurį Vilniaus apskrities valdytojo administracija ketino pareiškėjai skirti, buvo suformuotas 1996 metais.Tais pačiais metais buvo parengtas žemės sklypo planas. Šį planą 1996 m. rugsėjo 3 d. patvirtino Naujininkų seniūnijos vyr. architektė. Plane nurodoma, jog pareiškėjos naudojamo žemės sklypo plotas yra 20 arų.

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 30 d. sprendime (adm. byla Nr. A-16-748/2007) konstatavo, kad „<...>Pirmosios instancijos teismas šią teisinę situaciją įvertino ne kaip pagal anksčiau galiojusį įstatymą priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo neįvykdymą, bet kaip teisiškai nereikšmingus ir jokių teisinių pasekmių ar privilegijų nesukuriančius viešojo administravimo subjektų veiksmus/priimtus aktus/, o prašymus atkurti nuosavybės teises - kaip neišnagrinėtus. Tokia teismo išvada neteisinga. Anksčiau paminėtais sprendimais <...> atstatytos nuosavybės teisės ir nuspręsta dėl jų atstatymo būdo,- ekvivalentine natūra, neatlygintinai suteikiant 0,20 ha neviršijantį žemės sklypą individualiai statybai. Tokiu būdu, yra teisinis pagrindas konstatuoti, jog iš paminėtų sprendimų susiformavo pareiškėjų teisės, kurios pasibaigia tik įstatymų nustatyta tvarka jas panaikinus arba nuginčijus“.

5. Atsakovė neginčija tos aplinkybės, kad pareiškėjai, dar 1996 metais paženklintas žemės sklypas sutampa su Teritorijų prie (duomenys neskelbtini) mikrorajono nedidelių veiklos mastų detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 2071 V, teritorijos Nr. 6 sklypo, pažymėto indeksais 2 ir 3 ribomis.

6. Tuo metu, kai viešojo administravimo subjektas, vykdydamas įstatymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, formavo sklypą, reikalingą nuosavybės teisių atkūrimui, šis sklypas buvo vientisas, sklypo plane nurodoma, jog jo plotas – 0,20 ha.

7. Sklypas, kuriuo pareiškėja naudojasi,esantis 6-ojoje teritorijoje, pažymėtas indeksais 2 ir 3, yra laisvas. Sklypo bendras plotas yra 2057,75 kv.m.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovė paaiškino, kad nesutinka su apeliacinio skundu ir prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeista.

Tretieji suinteresuoti asmenis paaiškino , kad nesutinka su apeliaciniu skundu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. Z. yra viena iš pretendentų atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. Z. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę buvusiame Užusienio kaime, Vilniuje ir įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją per 4 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai suteikti S. Z. 20 arų žemės sklypą, esantį Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 2071 V „Dėl Užusienio mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“ suformuotoje teritorijoje Nr. 6, pažymėtoje indeksais 2 ir 3.

Apeliantė skundą grindžia tuo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau atsakovas nesutinka su nuosavybės teisių atkūrimo būdu, kurio pageidauja pareiškėja.

Šiam ginčui yra reikšminga teismų praktika, suformuota analogiškose bylose.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A14-482/2007, spręsdamas ginčą dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniuje, konstatavo, kad „pareiškėjas tiek pagal galiojusį įstatymą Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, tiek pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą teisėtai pretendavo į naują žemės sklypą individualiai statybai, ši jo teisė nebuvo realizuota dėl valdžios institucijų delsimo teisės aktuose nustatytais terminais ir tvarka atlikti jų kompetencijai priskirtus nuosavybės teisių atkūrimo veiksmus. 1999 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1982 V ir Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 2071V buvo detaliai suplanuota teritorija ir suformuoti žemės sklypai, skirti nuosavybės teisių atkūrimui pareiškėjo pasirinktu būdu- suteikiant naują žemės sklypą.

Pagal materialinių teisės normų galiojimo laike taisykles teises nustatantys įstatymai taikomi teisiniams santykiams, kurie susiformavo šių įstatymo galiojimo laiku, taigi galiojusių įstatymų pagrindu atsiradusi asmens reikalavimo teisė turi būti ginama ir negali būti laikoma išnykusia dėl to, kad valdžios institucijos jos laiku ir tinkamai nerealizavo.“

Nagrinėjamos bylos ginčas yra analogiškas ir keisti teismų nustatytos praktikos šiose bylose pagrindo nėra, todėl būtina ja vadovautis.

Pareiškėja pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę 1992 m. sausio 27 d., bet ši jos teisė nebuvo realizuota ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių. Todėl pripažįstant teisinių santykių tęstinumą ji turi teisę į žemės sklypą individualiai statybai. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad pareiškėjos prašymas perduoti pareiškėjai neatlygintinai nuosavybėn 2001 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 2071V „Dėl (duomenys neskelbtini) mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“ suformuotą 20 arų žemės sklypą, esantį teritorijoje Nr. 6, pažymėtą indeksais 2 ir 3 yra nepagrįstas. Asmuo, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises pagal ši prašymą, turi teisę į vieną žemės sklypą individualiai statybai. Šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 2071V, remiantis, kuriuo pareiškėja grindžia savo reikalavimą teritorijoje Nr.6 (duomenys neskelbtini)g. suformuoti 6 žemės sklypai. Sklypas Nr. 2 apie 1031,59 kv. m. ir žemės sklypas Nr. 3 apie 1026,16 kv. m. ploto. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjai negali būti suteikti du sklypai pažymėti indeksais Nr. 2 ir Nr. 3 pagal ta patį prašymą.

Pareiškėja prašomą suteikti sklypą įvardina kaip naudojamą, tačiau įrodymų, patvirtinančių teisėtą žemės sklypo suteikimą naudojimui, nepateikė. Todėl ši aplinkybė negali suteikti pirmumo teisės gauti prašomus sklypus.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos skundą, neteisingai vertino faktines aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė įstatymą, todėl atsakovės apeliacinis skundas patenkinamas, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Sprendimas dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendė:

Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 15 d. sprendimą dalyje dėl įpareigojimo Vilniaus apskrities viršininko administraciją per 4 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai suteikti S. Z. 20 arų žemės sklypą, esantį Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 2071 V „Dėl (duomenys neskelbtini) mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“ suformuotoje teritorijoje Nr. 6, pažymėtoje indeksais 2 ir 3, įpareigojimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimo dalį, kuria grąžintas permokėtas žyminis mokestis, palikti nepakeistą

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Roma Sabina Alimienė Stasys Gagys Romanas Klišauskas