Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Žilvinui Gžimailai, nukentėjusiajai ir nepilnamečio nukentėjusiojo J. B. įstatyminei atstovei L. B., nukentėjusiosios K. D. atstovams pagal įstatymą J. D., A. D., nukentėjusiojo L. Š. atstovei pagal įstatymą E. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V.A.S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuo 2009-08-21 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Mažeikių rajono savivaldybėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, teistas: (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 1 d. (BK str. galiojo iki 2003.05.01) laisvės atėmimu 1 metams; (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d., 43 str. (BK str. galiojo iki 2003.05.01) laisvės atėmimu 1 metams 7 mėn. 21 d.; (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. (BK str. galiojo iki 2003.05.01) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn.; (duomenys neskelbtini) Lietuvos Aukščiausiojo teismo pagal LR BK 118 str. 4 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 9 metams, (duomenys neskelbtini) paleistas iš Vilniaus 2-osios griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos atlikęs bausmę, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikaltimų, numatytų LR BK 140 str. 2 d., 284 str. 1 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. S. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent, 2010 m. rugpjūčio 20 d. apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, eidamas pro automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Mažeikių mieste, Laisvės gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje žaidė mažamečiai K. D., gimusi (duomenys neskelbtini), G. P., gimusi (duomenys neskelbtini), R. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), U. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), M. J., gimusi (duomenys neskelbtini), L. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, mažamečių vaikų akivaizdoje, be jokios priežasties tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą mažamečiui J. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), padarydamas jam veido sumušimą, muštinę apatinės lūpos žaizdą, taip mušdamas nežymiai sužalojo mažametį, po to sakydamas, kad kitą kartą jis gulės grabe, ir taip savo neteisėtu įžūliu elgesiu ir grasinimais viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, nes mažamečiams vaikams tokie veiksmai ir grasinimai sukėlė didelį išgąstį.

Kaltinamasis V. A. S. savo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pripažino iš dalies ir parodė, kad jis 2010-08-20 vakare namuose su sugyventine R. G. išgėrė 2 litrų talpos butelį 6 ar 8 procentų stiprumo alaus ir išėjo į parduotuvę, kuri yra netoli namų, parsinešti dar alaus. Nusipirkęs alų, ėjo link namų vedinas už pavadėlį šuniuką. Netoli esančioje aikštelėje matė žaidžiančius vaikus. Paaugliai pradėjo jį užgaulioti, vadino ,,gaidžiu“, ,,ožiu“ ir pan. Vaikinai buvo aukšto ūgio ir pradėjo jį pulti, tada jis, gindamasis vienam iš vaikinų sudavė, kur pataikė neatsimena, galėjo būti kažkur ties ausimi. Jokių vaikų daugiau nemušė, niekam smūgių nesudavė, negrasino sumuši ar užmušti, tik juos sudrausmino, kad šie nepravardžiuotų jo. Jo toks elgesys buvo išprovokuotas vaikų netinkamu elgesiu, jei šie nebūtų jo užgaulioję, jis tikrai būtų ramiai praėjęs, jis buvo priverstas apsiginti nuo vaikų puolimo.

Nors kaltinamasis kaltę pripažįsta dalinai, jo kaltė pilnai įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji L. B. teisme parodė, kad 2010-08-20, apie 20.00 val., jos sūnus J. B. grįžo namo kruvinu veidu. Jis papasakojo, kad prie (duomenys neskelbtini) namo, Mažeikių mieste, jį kitų mažamečių vaikų akivaizdoje sumušė girtas vyriškis. J. žaidė su brolio A. D. ketverių metų dukra K.. Kieme buvę vaikai jai pasakė, į kokią laiptinę įėjo tas vyriškis - jis įėjo į butą, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Ji su sūnumi buvo nuėjusi pas tą vyriškį, bet su juo pasikalbėti nepavyko, nes jo sugyventinės buvo nuvaryta nuo buto durų. Nebuvus prasmės su ja kalbėti, ji paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Atvykę policijos pareigūnai taip pat nepateko į butą. Vaikai, kurie matė įvykį nurodė, kad atpažino būtent kaltinamąjį kaip vyriškį, sužalojusį jos sūnų. Kaltinamasis ne jos, ne sūnaus nėra net atsiprašęs už tai ką padarė. Sūnui padaryta didelė fizinė ir moralinė žala. Praskelta lūpa ilgai nesugijo, sūnus dėl to turėjo daug nepatogumų, pastoviai reikėjo valyti žaizdą, klijuoti pleistrą. Sūnus iki šiol jaučia baimę šiam žmogui. Ji palaiko pareikštą byloje civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamojo priteisti 500 Lt moralinės žalos atlyginimui.

Nepilnametis nukentėjusysis J. B., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2010 metų rugpjūčio mėnesį, apie 19-21 valandą, jis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, Mažeikiuose, ir kalbėjosi su savo pussesere K. D., kuriai ketveri metai. Pro šalį ėjo vyresnio amžiaus vyriškis, kuris už pavadėlio vedėsi nedidelį kiemsargį šuniuką kuris buvo baltos, rudos ir juodos spalvos. Vyriškis buvo išgėręs, matėsi iš eisenos, nes eidamas jis svyravo, iš burnos jautėsi alkoholio kvapas, taip pat vyriškis rankoje nešėsi 2 litrų talpos alaus butelį, vyriškis ėjo nuo parduotuvės. Vyriškis sustojo, kai jis į vyriškį pasižiūrėjo ir nieko nesakęs sudavė kumščiu į dešinę veido pusę. Smūgis pataikė šalia lūpos. Po smūgio jis burnoje pajuto kraujo skonį, todėl suprato, kad prakirto lūpą. Kai vyriškis trenkė, jo šuniukas puolė kąsti į koją, todėl kaire koja jis šuniuką pastūmė, o vyriškiui pasakė: "Ką aš jums padariau?". Vyriškis nueidamas pasakė: "Kitą kartą atsidursi grabe". Kartu buvę draugai (G., U., kitų neprisimena) jam liepė eiti namo ir pasakyti mamai. Jis pasiėmė savo pusseserę ir nuėjo pas mamą, kuriai viską papasakojo. Su mama išėjo į kiemą ir klausė kartu buvusių mergaičių, kur nuėjo tas vyriškis. Einant mergaičių nurodyta kryptimi, susitiko vyresnius nepažįstamus berniukus, jie sakė, kad ir prie jų kabinėjosi tas vyriškis. Vieno žmogaus paklausė, kur gyvena vyriškis su šunimi, jis pasakė kur ir nurodė durų kodą. Su mama užlipo į ketvirtą aukštą, durų skambutis neveikė, tada mama pabeldė į duris. Jas atidarė moteris, kuriai mama liepė pakviesti vyrą, tačiau moteris nekvietė. Iki durų atėjo vyras, taip pat prie durų buvo tas pats šuo, todėl jis suprato, kad tai tas pats vyriškis, kuris jam trenkė. Vyriškis pasakė, kad jis nieko nedarė, o moteris išstūmė mamą iš buto ir uždarė duris. Tada mama, būdama laiptinėje, paskambino policijai. Atvykus policininkams, mama parašė pareiškimą. Sekančią dieną jį mama nuvežė į ligoninę, kur gydytojas pasakė, kad žaizdą reikėjo susiūti tą pačią dieną. Tą patį vakarą, kai jį sumušė, žaizda labai kraujavo, šiuo metu prakirstoje vietoje yra randas. Jis labai išsigando vyriškio žodžių, kad "Kitą kartą atsidursi grabe", nes suprato, kad kitą kartą jį sutikęs užmuš. Labai išsigando ir K. D., ji net pabėgo toliau. Apklausoje dalyvavęs V. A. S. per teisėją uždavė klausimą, ar J. B. tikrai tas berniukas, į ką J. B. atsakė: "Taip, tas pats berniukas, kuriam Jūs trenkėte į veidą. ( t.1, b. 1. 31-33)

Nukentėjusysis J. B. savo duotus parodymus 2010-10-14 patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas vietą, prie (duomenys neskelbtini) namo, kur jis buvo tuo metu, kai vyriškis jam sudavė smūgį, iš kur atėjo ir kur nuėjo vyriškis sudavęs smūgį. ( t.1, b. l. 35-39).

Nepilnametė nukentėjusioji G. P., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2010 mėtų rugpjūčio viduryje, savo kieme, esančiame Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), prie antros laiptinės, ji, R.. J., L., U., M. ir J. pusseserė K. žaidė su kamuoliu. Žaidžiant ji matė, kad pareina kažkoks dėdė, kuris nešėsi didelį plastmasinį butelį alaus ir vedėsi prie pavadėlio pririštą šuniuką. Dėdė buvo girtas, kadangi kreivai ėjo ir vienas pats kalbėjo nesąmones. Ji tuo metu stovėjo prie savo tėvų automobilio galo, J. stovėjo prie to paties automobilio galo, tik šiek tiek toliau, K. stovėjo už J., o M., R. ir U. lakstė ir žaidė. L. tuo metu norėjo pagauti J. mestą kamuolį, tačiau kamuolį pagavo ji, tačiau jis išslydo ir nuriedėjo po automobiliu. Ji pasilenkė paimti kamuolį. Dar prieš pasilenkiant paimti kamuolį, dėdės šuo lodamas puolė prie K., tačiau ji spėjo pasitraukti. Kai atsitiesė paėmusi kamuolį, atsisukusi pamatė, kad J. susiėmęs už veido, kai J. patraukė rankas, ji pamatė kraują prie jo apatinės lūpos. J. atsisuko į dėdę, kuris nešėsi alaus butelį ir vedėsi šuniuką o dėdė J. pasakė: "Kitą kartą lavoninėje gulėsi". Jie visi J. liepė eiti namo. Visi nuėjo prie J. laiptinės. R., M. ir U. nuėjo pasekti tą dėdę. Kai išėjo J. su mama, visi kartu, tai yra J., jo mama, L. ir ji, prieš tai paskambinę U. ir sužinoję, kur eiti, nuėjo prie to dėdės namo. Ji pasiliko prie laiptinės, o J. su mama nuėjo į laiptinę pas drauges, kurios buvo nusekusios dėdę. Jai žinoma, kad J. mama iškvietė policiją. Kad J. trenkė tas dėdė, ji sprendžia iš to, kad daugiau nieko nebuvo, kas būtų galėjęs jam trenkti, vėliau ir pats J. pasakė, kad jam trenkė dėdė. Šuniukas buvo juodos, baltos ir rudos spalvos, nedidelis, negrynaveislis. Dėdei jie nieko nesakė ir jo šuniuko neužkabino. Pateikus klausimus, G. P. atsakė, kad L. buvo už krūmų, toliau nuo jų, ir žiūrėjo pravažiuojančius motociklus. Apie tai, kad J. trenkė dėdė, jai pasakė U.. Ji šio įvykio metu labai išsigando, kad tas dėdė neprieitų prie jų ir dar kartą netrenktų ir J. daugiau nieko nepadarytų. K. labiai išsigando, nes jai tik ketveri metai, matėsi iš jos akių, jos buvo labai didelės ( t. 1. 1, b. l. 104-106).

Nukentėjusioji G. P. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 72-77).

Nepilnametė nukentėjusioji R. Z., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2010 m. rugpjūčio pabaigoje, dienos ir valandos neprisimena, ji buvo savo draugės G. kieme, esančiame Mažeikių mieste, Laisvės gatvėje. Kartu buvo jos draugai U., G., L., J. ir J. pusseserė K., kuriai gal penkeri metai. Jie stovėjo prie automobilių, tai yra G. su J. atsirėmę į automobilio galą o ji su U. buvo prie automobilio šono. Žaidė su kamuoliu. Pro namo kampą link jų ateidinėjo vyriškis, kuris buvo girtas, nes ėjo svyruodamas, veidas buvo susiraukšlėjęs ir piktas, toks keistas veidas. Jis nešėsi plastmasinį 2 litrų talpos alaus butelį, taip pat vedėsi šuniuką kuris buvo mažas, rudos, juodos ir baltos spalvos. Šuniuką vedėsi už pavadėlio. Ji kalbėjo su U., o G. mušinėjo kamuoliuką kuris nusirito po automobiliu. G. buvo pasilenkusi paimti kamuoliuką. Vyriškis praėjo pro ją ir U.. K. tuo metu stovėjo šalia J.. T. G. pasakė, kad kažkas atsitiko J.. Atsisukusi ji pamatė, kad J. prie lūpos buvo prakirsta ir bėgo kraujas. Tuo metu šuniukas labai lojo ir buvo šalia J. kojų ir K.. Vyriškis nueidinėjo nuo J. ir atsisukęs pasakė: "Kitą kartą grabe gulėsi."J. įkalbėjo eiti namo, jis su K. nuėjo. G. su L. pasiliko prie automobilio, o ji su U. sekė tą vyriškį, norėdamos pažiūrėti, kur jis gyvena. J. mamai, kuri atėjo su J., pasakė, kur tas vyriškis gyvena ir palydėjo pas tą vyriškį, tai yra J. mama su J. nuėjo pas vyriškį, o ji su U. pasiliko laiptinėje tarp trečio ir ketvirto aukšto. Girdėjo, kad J. mama aiškinosi su vyriškiu, kuris neprisipažino. Jai abejonių nekilo, kad tai tas pats vyriškis, kuris trenkė J., kai pamatė šuniuką tą vyriškį atpažino pagal šuniuką ( t. 1, b. 1. 108-110).

Nukentėjusioji U. Z., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad ji 2010 metų vasaros pabaigoje su draugais J., G., R., maža mergaite J. pussesere K. žaidė automobilių aikštelėje, kuri yra G. namo kieme. Ji su J. sėdėjo ant G. tėvų automobilio, kiti vaikai žaidė su kamuoliu. Ji pamatė, kad link jų pareina senis vedinas šunimi ir rankose nešinas alaus buteliu. Tas senis buvo panašus į girtuoklį, ėjo keistai, krypuodamas, jai atrodė, kad jis girtas. Kai ėjo senis, ji tuo metu žiūrėjo į kitus draugus, kaip jie žaidžia, o atsisukusi į J. pamatė, kad jis kruvinas. Kruvina buvo prie lūpos, buvo daug kraujo. Tas senis paėjo toliau, gal kokius tris metrus, ir J. pasakė: "Jei dar lysi, grabe gulėsi". Tas senis J. norėjo kažko paklausti, J. atsakė: "Gerai". Ji nesuprato kodėl senis J. trenkė. Po J. atsakymo tas senis vėl ėjo link jų, bet jie visi pabėgo. Po to ji J. liepė eiti į namus ir viską pasakyti mamai, J. dar nenorėjo eiti, tai ji pasakė, kad čia rimta ir J. su K. išėjo, o jie jį palydėjo. Kai J. palydėjo, ji ir R. pradėjo sekti tą senį iš paskos, kad sužinoti kur jis gyvena. Tą senuką nusekė iki pat namų, po to atėjo J. su mama. Ji su R. parodė, kur gyvena senis. Senio buto duris atidarė jo žmona, kuri jai pasirodė, kad irgi buvo girta. J. mama paprašė pakviesti vyrą tuoj atėjo tas pats vyras ir tas pats šuo, su kuriuo jis ėjo. Tada J. mama pasakė, kas čia yra, kad reikia taip vaiką mušti, bet buvo užtrenktos durys prieš pat J. mamos nosį. Tada J. mama iškvietė policiją. Nei ji, nei kiek matė kiti vaikai, tam vyriškiui nieko nesakė. Vyriškio atsakymą kad gulėsi grabe ji suprato, kad J. užmuš. Ji pati bijojo, kad senis jai netrenktų ir nieko daugiau jiems nepadarytų ( t. 1, b. l. 119-121).

Nepilnametė nukentėjusioji M. J., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad šiais metais, tai buvo vasara, nes ji tuo metu atostogavo, galėjo būti vasaros vidurys, taip pat galėjo būti vakaras, ji savo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), su G., J., jo pussesere, R., kitų vaikų neprisimena, žaidė kamuoliu. Pamatė dėdę, kuris rankose nešėsi alaus ir vedėsi šuniuką, kuris buvo "ryžos" ir baltos spalvos. Dėdė buvo girtas, kadangi ėjo kreivai. Kai dėdė su šunimi ėjo pro J., šuo įkando J. į koją nes matė, kad šuniukas buvo J. prie kojos. Pamatė, kad J. lūpa kruvina, o dėdė J. pasakė: "Kitą kartą grabe gulėsi." Tada dėdė nuėjo, J. nuėjo namo, o ji kieme laukė G.. Pateikus klausimus, liudytoja atsakė, kad šuniukas pradėjo loti, kai įkando J. į koją J. netyčia įspyrė šuniukui, nes norėjo jį pagąsdinti. Kai dėdė J. pasakė, kad kitą kartą jis gulės grabe, ji jautėsi labai blogai, ją pradėjo pykinti, nes pagalvojo, kad taip gali būti iš tikrųjų ir labai išsigando. (t.1, b.l. 128-129)

Nepilnametis nukentėjusysis L. Š., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesį, po pietų, jis su G., J., jo pussesere, M., R. ir U. žaidė kieme Laisvės gatvėje. Name, prie kurio jie žaidė, gyvena G. ir M.. Jis vienu momentu žiūrėjo kaip važiuoja motociklai, o atsisukęs į J. pamatė, kad jam kruvina prie lūpos. Dėdė, kuris praėjo pro J. rankoje nešėsi alaus butelį ir vedėsi šuniuką kuris buvo pririštas prie pavadėlio. Dėdė ėjo kreivai, suprato, kad jis išgėręs. Kai dėdė praėjo pro J., atsisuko ir J. pasakė: "Ar dar nori, kitą kartą lavoninėj gulėsi." Tuo metu dėdės šuniukas lojo ir dėdė nuėjo, o J. su pussesere nuėjo į namus. R., M., U. ir jis nuėjo prie J. laiptinės. M. ir R. nuėjo sekti to dėdės, kad galėtų pasakyti J. mamai, kur jis gyvena. Vėliau J. su mama nuėjo pas tą dėdę pasikalbėti ir jis matė, kad tas pats dėdė, kuris ėjo su šuniuku, uždarė duris. J. mama iškvietė policiją. Nei jis, nei kiti jo draugai dėdei nieko nesakė ir jo šuniukui nieko nedarė. Jis tą patį vyriškį dar vieną kartą buvo sutikęs ETG gyvenvietėje, bet nelabai išsigando, nes jį matė iš toliau ( t. 1, b. l. 140-141).

Nepilnametės nukentėjusiosios K. D. įstatyminė atstovė J. D. teisme parodė, kad ji su savo dukryte K. D. 2010 m. rugpjūčio 20 d., apie 19.30 val., atvažiavo į svečius pas L. B.. K. kartu su jos sūnumi J. B. išėjo į lauką. Apie 20.00 val. parbėgo dukra kartu su J. į namus ir kažką pasakojo L. B.. Ji tuo momentu kalbėjo per internetą su savo vyru A. D.. Po to pamatė, kad L. B. su J. kažkur išėjo. Sugrįžusi L. papasakojo, kad kažkoks girtas vyriškis sudavė smūgį J. į lūpą ir ją praskėlė. Kai L. B. su J. išėjo į lauką, dukra pradėjo sakyti, kad „Girtas dėdė dėjo J. į zūbus", o ji išsigando. Grįžus namo, ji tą patį pasakojo visą vakarą. Naktį dukra blaškėsi, blogai miegojo, nes išsigando, kad girtas dėdė sudavė smūgį J. ir jį sumušė.

Nepilnametės nukentėjusiosios K. D. įstatyminis atstovas A. D. teisme parodė, jog jis 2010 metų rugpjūčio mėnesį buvo išvykęs į užsienį ir iš užsienio grįžo 2010 m. rugsėjo 4 d., apie įvykį, kurio metu buvo sužalotas J. B., jam papasakojo žmona. Dukra yra šiuo metu penkerių metų amžiaus ir su ja apie įvykį jis stengėsi nekalbėti.

Nepilnamečio nukentėjusiojo L. Š. įstatyminė atstovė E. Š. teisme paaiškino, kad jos sūnus 2010 m. rugpjūčio 20 d. pasakojo jai, jog kieme kažkoks vyriškis sudavė smūgį J. B. ir jį sužalojo. Sūnus sakė, kad paties smūgio sudavimo momento nematė, nes buvo nusisukęs tuo momentu ir žiūrėjo į keliu važiuojančius motociklus. Jos sūnus šio įvykio metu nenukentėjo.

Liudytoja R. G. teisme parodė, kad 2010-08-20 su sugyventiniu V. A. S. namuose gėrė alų, išgėrė 2 litrų talpos 8 laipsnių stiprumo alaus butelį. Vakare sugyventinis su šunimi išėjo į parduotuvę dar parnešti alaus. Sugyventinis parnešė alaus ir praėjus gal kokiam pusvalandžiui pradėjo kažkas belstis į jų buto duris. Ji atidarė duris ir kažkokia moteris pasakė, kad jos sugyventinis sumušė berniuką. Tai moteriai ji atsakė, kad nieko nežino ir užtrenkė buto duris. Po kažkiek laiko į buto duris pasibeldė policijos pareigūnai. Ji atidarė duris ir išėjo į laiptinę, duris užrakino ir pasakė, kad nieko nežino. Galėjusi ant policijos pareigūnų šaukti ir juos pastumti, todėl ją nuvežė į policijos komisariatą, kuriame klausė, kas yra jos sugyventinis. Grįžusi į namus, sugyventinio klausė, kodėl jis sumušė berniuką. Ji atsakė, kad nieko nemušė.

Liudytojas M. L. teisme parodė, kad 2010-08-20 vakare Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas, kad nepažįstamas asmuo sumušė L. B. vaiką. Nuvykus į Tyliosios g. prie nurodyto namo, Mažeikiuose, laukė L. B.. Ji paaiškino, kad apie 50 metų vyriškis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, Mažeikiuose, sumušė jos sūnų J. B.. Nuvykus kartu su patrulių būrio patruliu D. M. nurodytu adresu -(duomenys neskelbtini), buto duris atidarė neblaivi moteris. Buto koridoriuje buvo taip pat neblaivus vyriškis. Abiejų asmenų akys buvo paraudusios, kalba nerišli, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Prisistačius, minėtiems asmenims buvo paaiškinta, kad yra ieškomas vyriškis, kuris galimai sužalojo nepilnametį vaiką. Paklausus vyriškio vardo ir pavardės, jis neprisistatė ir nuėjo į kambarį. R. G. išėjo iš buto, užrakino raktu buto duris, reikalavo, kad pareigūnai išeitų iš laiptinės, pradėjo nurodinėti, kaip reikia dirbti, agresyviai elgtis, mojuodama rankomis, stumdytis. Kadangi R. G. neklausė teisėtų reikalavimų nusiraminti, buvo sulaikyta ir pristatyta į Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariatą. R. G. policijos komisariate nurodė, kad jos sugyventinis yra V. A. S..

2010-08-20 L. B. kreipėsi į Telšių apskrities AVPK Mažeikų rajono PK protokolu-pareiškimu nurodydama, kad 2010-08-20, apie 20 val., Mažeikių m., prie (duomenys neskelbtini) namo, buvo sumuštas jos sūnus J. B., gimęs (duomenys neskelbtini). J. B. sumušė apie 50 metų vyriškis, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Vyriškis vieną kartą sudavė sūnui į veidą ir prakirto lūpą ( t. 1, b. 1. 12).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelė, esanti Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), kuris yra plytinis, daugiabutis, dviejų laiptinių (t. 1, b. l. 7-11).

Iš 2010-09-27 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 263/10 (13) matyti, kad J. B. nustatytas veido sumušimas, muštinė apatinės lūpos žaizda, sužalojimas padarytas vieno kontakto su kietu buku daiktu metu, sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ( t. 1, b.1. 41).

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veika padaroma tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numano, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir šių padarinių nori. Viešoji vieta – vieta, kurioje įprasta lankytis žmonėms, šiuo atveju automobilių stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo kieme, Mažeikių mieste. Nusikaltimą sudarantys veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių - nepagarbos demonstravimas aplinkiniams, tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra - nepagarbos demonstravimas aplinkai. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti įžūliais veiksmais. Įžūlūs veiksmai – neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai atitinka fizinio smurto panaudojimą. Kaltinamojo V. A. S. elgesys J. B. atžvilgiu, smūgio į veidą sudavimas matant kitiems nepilnamečiams vaikams, buvo susijęs su akivaizdžiu demonstravimu nepagarbos aplinkiniams ir dorovės nepaisymu. Panaudodamas smurtą mažamečio atžvilgiu kaltinamasis elgėsi įžūliai. Iš visų byloje nustatytų duomenų matyti, kad V. A S. tyčia buvo nukreipta būtent į viešosios tvarkos trikdymą, ko pasėkoje jis nukentėjusiajam J. B. nežymiai sutrikdė sveikatą.

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino...“. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį...“.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnį iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam.

Kaltinamasis V. A. S. panaudojo smurtą padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui. Tai įrodyta mažamečio nukentėjusiojo J. B., tiesioginių įvykio liudytojų nukentėjusiųjų G. P., R. Z., U. Z., M. J., L. Š. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada. Bylos medžiaga patvirtinta, kad aikštelėje žaidžia mažamečiai, kamuoliu žaidę vaikai buvo nuo keturių iki trylikos metų amžiaus ir kaltinamasis negalėjo to nesuvokti. Nukentėjusiųjų mažamečių parodymai apie tai, kad smurtas buvo panaudotas be jokios priežasties, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nuoseklūs ir kategoriški. Jų parodymai atskiromis detalėmis visiškai sutampa, esminių aplinkybių, duodančių pagrindą netikėti nukentėjusiųjų parodymais, nenustatyta. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo versiją apie tai, kad jis gynėsi nuo užgauliojusių jį vaikų. Jeigu ir būtų nepilnamečiai ką nors sakę, dėl tokio mažamečių vaikų elgesio V. A. S. nebuvo būtinybės taip aktyviai ,, gintis“. Akivaizdu, kad trylikos metų berniuko veiksmai nesudarė būtinosios ginties situacijos. Kaltinamasis, būdamas brandaus amžiaus, suduodamas smūgį vaikui į veidą, suprato savo veiksmų pobūdį bei jų pavojingumą, neteisėtumą ir suvokė, kad toks jo elgesys sukelia J. B. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis viešoje vietoje tyčia sudavė mažamečiui vaikui per veidą. Ši veika pripažintina turinčia Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymį „įžūlus veiksmas“ ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymį „mušdamas nežymiai sužalojo mažametį“.

Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai viena baudžiamojo įstatymo norma padarytos veikos neaprėpia. Taigi šiuo atveju atsakomybę už padarytą veiką numato dvi baudžiamojo įstatymo normos. Šiuo atveju nekyla šių normų, kaip visumos ir dalies konkurencija, kur visuma būtų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalis, o dalis – Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalis.

Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta tik laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė, o Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta griežčiausia bausmė laisvės atėmimas iki dvejų metų, taip pat yra nustatyta ir kitų švelnesnių bausmių. Taigi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra pavojingesnė veika nei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, todėl kaltinamojo V. A. S. veika kvalifikuotina kaip minėtų nusikaltimų idealioji sutaptis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Ikiteisminio tyrimo metu V. A. S. kaltu neprisipažino, aiškino, kad nukentėjusiojo mažamečio J. B. iš viso nemušė. Teisiamajame posėdyje jis prisipažino tik iš dalies kaltu, neigė pažeidęs viešąją tvarką, grasinęs mažamečiams, o sudavė vaikui smūgį tik gindamasis nuo vaikų agresijos. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – buvo padaryta veika prieš mažametį ir apsvaigus nuo alkoholio. V. A. S. praeityje ne vieną kartą teistas, nors teistumas yra išnykęs, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas. Kaltinamaisi padarė du tyčinius, nesunkius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.), nebaustas administracinėmis nuobaudomis (t. 1, b. l. 159). Parinkdamas bausmės rūšį, teismas mano, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 41 str.), atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamasis baustinas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 d., bei laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., bausmės tikslai bus pasiekti bausmės vykdymą atidedant.

LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Be turtinės šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos požymiai, kurie yra vertinamieji, ir juos įvertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį.

Pripažinus V. A. S. kaltu pagal BK 140 str. 2 d. ir 284 str. 1 d., todėl iš jo CK 6.250 str. 2 d. pagrindu priteistina atlyginti nukentėjusiajam J. B., kuriam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurio pasekmėms šalinti reikėjo kreiptis į gydytojus, vartoti medikamentus, jis po patirto fizinio smurto labai išgyveno, jautė netikrumo ir baimės būsenas padaryta neturtinė žala - 500 Lt (kadangi J. B. nepilnametis, priteistų lėšų tvarkytoja jo atstovė pagal įstatymą L. B.).

Taip pat tenkintinas Valstybinės ligonių kasos prie SAM pareikštas civilinis ieškinys, kuris įrodytas pilnai ir iš kaltinamojo priteistina 35,36 Lt ieškovo naudai.

Mažeikių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas taip pat pareiškė civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo mažamečių nukentėjusiųjų atstovams : 1000 litų- J. D. ( t.1, b.l. 63-64), 800 litų neturtinės žalos atlyginimo J. P. ( t.1, b.l. 83-84), 800 litų neturtinės žalos atlyginimo L. N. ( t.1, b.l. 92-93), 800 litų neturtinės žalos atlyginimo D. Z. (t 1, .b.l. 125-126), 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo I. J. ( t.1, b.l. 135-136), 800 litų neturtinės žalos atlyginimo E. Š. ( t. 1, b.l. 147-148).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Tačiau pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad fizinio smurto prieš nukentėjusįjį J. B. panaudojimo metu šalia buvo mažamečiai K. D., G. P., R. Z., U. Z., M. J., L. Š.. Teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydžio klausimą, vertina byloje esančias aplinkybes ir civilinius ieškinius mažina. Nors prokuroras teigia, kad nepilnamečiai vaikai būdingi dėl kaltinamojo elgesio ir aplamai dėl įvykio patyrė išgyvenimus, tačiau teismas atsižvelgia ne tik į jų paaiškinimus, bet ir į realias, faktines bylos aplinkybes – į šių nukentėjusiojo elgesį po patirto sužalojimo: byloje yra duomenų, kad dar tą pačią dieną vaikai bėgiojo po kiemą, bendravo su kitais vaikais, žaidė. Iš šių aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad su patirtu įvykiu susiję išgyvenimai, dvasiniai nepatogumai nebuvo tokie dideli, kaip nurodo prokuroras. Todėl teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, daro išvadą, kad pareikšti ieškiniai dėl neturtinės žalos yra aiškiai per dideli. Teismas, remdamasis aptartais įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat vadovaudamasis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijais, ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo šiems nukentėjusiesiems mažina iki 100 Lt kiekvienam, nes jie patyrė išgąstį, pažeminimą.

Jei žmogaus amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo nutartimi savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą, tačiau ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kt. priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai. Iš šios bylos matyti, kad prokuroras pareiškė civilinius ieškinius nukentėjusiųjų atstovų pagal įstatymą vardu ir prašė jiems priteisti neturtinės žalos atlyginimą, patenkinus iš dalies civilinius ieškinius, žalos atlyginimas priteistinas nukentėjusiesiems.

Kardomoji priemonė kaltinamajam paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausmes:

pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimą 6 ( šešiems) mėnesiams;

pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. A. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteisti iš V. A. S. neturtinės žalos atlyginimui 500 Lt J. B. naudai, 100 Lt K. D. naudai, 100 Lt G. P. naudai, 100 Lt R. Z. naudai, 100 Lt U. Z. naudai, 100 Lt M. J. naudai, 100 Lt L. Š. naudai.

Priteisti iš V. A. S. 35,36 Lt valstybinės ligonių kasos prie SAM naudai turtinės žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. A. S., palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.