- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-05-14
- Bylos Nr.
- e1-596-805/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07726-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- G. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), netekėjusi, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, lietuvė, teista:
1) Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskirti įpareigojimai, bausmę atlikusi, 2015 m. balandžio 7 d. išregistruota iš probuojamųjų asmenų sąrašo;
2) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskirti įpareigojimai per bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikusi, 2020 m. balandžio 14 d. išregistruota iš probuojamųjų asmenų sąrašo,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamoji G. K. 2024 m. vasario 22 d. apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu tyčia įkando S. U. į kairę ausį, padarydama kąstinę-plėštinę žaizdą kairės ausies kaušelio srityje su daline kairės ausies kaušelio išorinės dalies amputacija, tuo nukentėjusiajam S. U. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kąstinės-plėštinės žaizdos kairės ausies kaušelio srityje su daline kairės ausies kaušelio išorinės dalies amputacija sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų terminui ir dėl dalinės ausies kaušelio išorinės dalies amputacijos neteko ne mažiau 10 proc. bendro darbingumo, t. y. kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Iš kaltinamosios G. K. apklausos protokolų matyti, kad ji kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo prisipažino ir parodė, kad 2024 m. vasario 22 d. apie 02.00 val. S. U. nukando kairės ausies kaušelį. 2024 m. vasario 21 d. apie 18.00-19.00 val. jai S. U. paskambino per „Messenger“ programėlę ir pasikvietė išgerti alkoholinių gėrimų į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš karto po skambučio ji nuėjo pas S. U. Bute vartojo alkoholinius gėrimus, bendrai kartu išgėrė du butelius šampano, vieną butelį viskio ir keturias skardines alaus. 2024 m. vasario 22 d. apie 02.00 val., pasibaigus alkoholiui, dėl jai nežinomų priežasčių S. U. pradėjo agresyviai elgtis, rėkauti. Ji jį pradėjo raminti, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kuris peraugo į susistumdymą. S. U. bandė jai suduoti, tačiau nepataikė, kiek prisimena, susistumdymo metu abu buvo nugriuvę ant grindų. Minėto konflikto metu, kuriuo tiksliai momentu neprisimena, ji vienu sukandimu nukando S. U. kairės ausies kaušelį. Iš karto ausies kaušelį išspjovė ir, kiek prisimena, iš karto išėjo iš buto ir grįžo į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Susistumdymo metu jai buvo sukeltas minimalus fizinis skausmas, dėl kurio pretenzijų S. U. neturi. S. U. ausies kaušelį nukando tikriausiai neadekvačiai reaguodama į jo agresyvų elgesį, taip pat veikiama alkoholio. Kitaip savo elgesio paaiškinti negali. S. U. pažįsta apie 8 metus. Per tuos metus yra gyvenę kartu, tačiau bendro ūkio nevedė, artimi santykiai nesiejo, bendrų vaikų neturi. Jos manymu, jų santykiai nebuvo peraugę į tokius, kad galėtų vadintis sugyventiniais. Yra tiesiog geri draugai. Po šio įvykio telefonu bendravo su S. U., jo dėl tokio savo elgesio atsiprašė. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Su Kauno teritorine ligonių kasa pasirašė žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį ir 2024 m. balandžio 28 d. pervedė į nurodytą banko sąskaitą pirmą įmoką (2 t., b. l. 18-21, 32-35).
Kaltinamosios kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio12 dalyje, be visiško kaltinamosios prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:
Nukentėjusysis S. U. parodė, kad 2024 m. vasario 21 d. apie 19.00 val. į jo nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), atėjo draugė G. K., su kuria vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų, šampaną ir viskį. Iš viso kartu bendrai išgėrė du butelius šampano, vieną 0,7 litro viskio butelį ir po dvi skardines alaus. Tęsiantis išgertuvėms, 2024 m. vasario 22 d. apie 02.00 val. tarp jų kambaryje kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į susistumdymą. Jis vieną kartą G. K. rankomis atstūmė nuo savęs, liepė jai išeiti iš buto, tačiau ji toliau konfliktavo, jį stumdė. Neapsikentęs, dešine ranka užsimojo ir norėjo G. suduoti smūgį, tačiau nepataikė, kumščiu pataikė į kambario sieną. G. K. po tokių jo veiksmų iš buto neišėjo, toliau tęsė konfliktą, tarp jų atsinaujino susistumdymas. Šio susistumdymo metu, jam nespėjus sureaguoti, G. K. pasilenkė prie jo kairės pusės galvos ir apžiojusi burna kairę ausį, dantimis nukando išorinės ausies dalį – ausies kaušelį. Jis iš karto nejautė skausmo, tik pamatė, kaip iš burnos G. K. išspjovė ausies kaušelį. Jis tuo negalėjo patikėti, nubėgo į vonią prie veidrodžio, kur pamatė, kad ausis nukasta, iš ausies bėgo kažkoks skystis, vėliau ir kraujas. Atėjęs atgal į kambarį, ant grindų prie stalo rado nukastos ausies kaušelį. Kadangi G. K. dar buvo bute, tarp jų toliau vyko žodinis konfliktas. Neapsikentęs jis G. K. rankomis išstūmė pro duris iš buto į laiptinę ir užsidarė duris. Tuomet apsirengė, pasiėmė ausį, paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Iš karto neskambino 112, nes ne iš karto suprato, kad jam nukasta ausis, be to vyko žodinis konfliktas su G. K.. Viso šio įvykio metu bute buvo tik dviese, kitų asmenų nebuvo. Dėl ko prasidėjo žodinis konfliktas, neprisimena. Taip pat negali įvardinti ar kandimo metu jis ramiai stovėjo, ar tuo metu bandė atsistumti G. nuo savęs. Šio įvykio metu be nukasto ausies kaušelio, kitų sužalojimų ar traumų nepatyrė. Su G. K. yra pažįstamas apie 8 metus. Per tuos metus su ja yra gyvenę kartu, tačiau bendro ūkio nevedė, artimi santykiai nesiejo, jo manymu, nebuvo sugyventiniais. 2024 m. vasario 21 d. susitiko išgerti alkoholio kaip seni pažįstami, draugai. G. K. yra ūmaus būdo, dėl ko nukando ausies kaušelį, nežino. Dėl konflikto metu nukasto ausies kaušelio pretenzijų G. K. neturi, pareiškimą rašyti atsisakė. Tyrimo metu reikšti civilinį ieškinį dėl padarytos fizinės žalos ar ateityje galinčių atsirasti gydymo išlaidų atsisakė. Taip pat nevyks pas teismo medicinos ekspertus, kad būtų nustatytas sužalojimo sunkumas. Iš Kauno klinikų buvo išleistas 2024 m. kovo 1 d. Per visą buvimą ligoninėje laikotarpį jam buvo atlikta viena operacija, kurios metu ausies kaušelis buvo prisiūtas. Šiuo metu vyksta gijimo procesas, į Kauno klinikas sekantis vizitas 2024 m. kovo 22 d. Minėto vizito metu turėtų paaiškėti ar ausies kaušelis, kuris įsiūtas po oda, prigijo. Jei bus sėkmingas gijimas, kaip jam minėjo daktarai, prireiks nuo keturių ir penkių operacijų, kad atstatytų ausies kaušelį, o jeigu neprigis bus dedamas implantas (1 t., b. l. 41-44, 45-48);
liudytoja E. O. P. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jos butas yra antrame daugiabučio namo aukšte, su jos butu ribojasi butas (duomenys neskelbtini). Šis butas yra nuomojamas jaunuoliui, kurio vardas S. Iš 2024 m. vasario 21 d. į 2024 m. vasario 22 d. nakties metu bute (duomenys neskelbtini) girdėjo dviejų asmenų šauksmus. Iš balsų suprato, kad bute buvo du asmenys, iš jų buto nuomininkas S. ir jo draugė G., kurios pavardės nežino. Kokie santykiai sieja mintus asmenis, nežino, kiek jai yra žinoma, G. šiuo adresu pastoviai negyvena, tačiau iki šio įvykio kelis kartus G. yra sutikusi laiptinėje. Iš visų šauksmų ir riksmų įsidėmėjo tik S. ištartus žodžius „kurva išeik“. Daugiau kas buvo konkrečiai kalbama, rėkiama ir šaukiama, nurodyti negali. 2024 m. vasario 22 d. apie 03.00 val. išgirdo skambutį į savo buto duris, atidariusi duris pamatė G., kuri paprašė jos išleisti iš daugiabučio laiptinės, kadangi lauko durys nakties metu yra rakinamos raktu, kurio G. neturi. Ji atrakino duris ir G. išleido iš laiptinės. Tuomet užrakino duris ir grįžo atgal į savo butą. S. laiptinėje nesutiko. Apie tai kas vyko bute, G. jai nepasakojo. Ant G. kraujo ar sumušimo žymių nepastebėjo. Apie tai, kad buto (duomenys neskelbtini) nuomininkui S. nukasta ausis, ji sužinojo tik iš laikraščio (1 t., b. l. 138-141);
liudytoja E. V. parodė, kad 2024 m. vasario 22 d. 03.09 val., dirbant kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu A. P., iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą apie įvykį, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjui draugė nukando ausį. Atvykus nurodytu adresu lauke prie daugiabučio laiptinės pamatė stovintį S. U.. Ji prisistatė ir paklausė kas atsitiko. S. U. ištiesė ranką, kurioje laikė kairės ausies kaušelį. Pasiteiravo kas atsitiko, S. U. nurodė, kad draugė nukando ausį, tačiau kategoriškai atsisakė nurodyti draugės vardą bei pavardę, teigdamas, kad su drauge jokie artimi santykiai nesieja, su ja kartu negyvena. S. U. atsisakė detaliai paaiškinti įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad pretenzijų niekam neturi. Ant jo veido ir kairės ausies vietoje buvo sukrešėjusio kraujo. Pasiteiravus kada buvo nukasta ausis, S. U. nurodė, kad prieš valandą laiko. Laukiant greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP), S. U. alkotesteriu buvo nustatytas 1,55 promilių neblaivumas. Atvykus medikams, jis buvo perduotas jų priežiūrai. Apžiūrėti įvykio vietos nebuvo galimybės, kadangi butas buvo užrakintas. Papildomų įvykio liudytojų nenustatyta. Kadangi jai iš darbinės veiklos buvo žinoma, kad S. U. bendrauja su G. K., todėl buvo nuvykta G. K. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu buvo rasta G. K., kuri nurodė, kad su S. U. kartu negyvena, bendro ūkio neveda, artimi ryšiai jų nesieja. Ji kartu su S. U., pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu kilo žodinis konfliktas, kurio metu S. U. bandė jai suduoti smūgius, todėl ji gindamasi nukando jam kairės ausies kaušelį. Ant G. K. atvirų kūno vietų smurtui būdingų požymių nebuvo matoma. Alkotesterio pagalba G. K. nustatytas 2,01 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 130-133);
2024 m. vasario 22 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos E. V. tarnybinis pranešimas, užfiksuota, kad 2024 m. vasario 22 d. 03.09 val. Prienų rajono policijos komisariate gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjui ausį nukando jo draugė. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), rastas prie laiptinės neblaivus (nustatytas 1,55 promilių neblaivumas) S. U., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris rankoje laikė kairės ausies kaušelį. S. U. nurodė, kad išgertuvių metu, bute, kilusio konflikto metu jam draugė nukando kairės ausies kaušelį. Kategoriškai atsisakė nurodyti draugės vardą bei pavardę, teigdamas, kad su drauge jokie artimi santykiai nesieja, su ja kartu negyvena. S. U. atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad pretenzijų niekam neturi. Ant S. U. veido ir kairės ausies vietoje buvo sukrešėjusio kraujo. Į įvykio vietą atvykusi GMP skubiai S. U. išvežė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas (1 t., b. l. 10-13);
2024 m. vasario 22 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos E. V. tarnybinis pranešimas, užfiksuota, kad kairės ausies kaušelį S. U. nukando draugė G. K., gimusi (duomenys neskelbtini), jai nustatytas 2,01 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 14-15);
2024 m. kovo 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18-31);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad S. U. konstatuota kąstinės-plėštinės žaizdos kairės ausies kaušelio srityje su daline kairės ausies kaušelio išorinės dalies amputacija. Sužalojimai galėjo būti padaryti atsikišusiais daiktais galimai dantimis kandant. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. vasario 22 d. ir aplinkybėmis. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveiktos sutrikdymas, nes dėl kąstinės-plėštinės žaizdos kairės ausies kaušelio srityje su daline kairės ausies kaušelio išorinės dalies amputacija S. U. sveikata sutrikdyta daugiau 10 dienų laikotarpiui ir dėl dalinės ausies kaušelio išorinės dalies amputacijos neteko ne mažiau 10 proc. bendro darbingumo (1 t., b. l. 100-103).
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių <...> padarė nusikaltimą. Priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, priklauso ir veikos pavojingumo laipsnis bei atsakomybės dydis. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį ir į darbingumo praradimą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos spręstina, kad G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2024 m. vasario 22 d. apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu tyčia įkando S. U. į kairę ausį, padarydama kąstinę-plėštinę žaizdą kairės ausies kaušelio srityje su daline kairės ausies kaušelio išorinės dalies amputacija, tuo nukentėjusiajam S. U. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kąstinės-plėštinės žaizdos kairės ausies kaušelio srityje su daline kairės ausies kaušelio išorinės dalies amputacija, sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų terminui ir dėl dalinės ausies kaušelio išorinės dalies amputacijos neteko ne mažiau 10 proc. bendro darbingumo. Kaltinamoji veikė tyčia, tarp jos atliktų neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymo mąstą patvirtina specialisto išvada pagal užfiksuotą sužalojimo pobūdį, trauminių poveikių skaičių ir to pasekoje kilusias pasekmes žmogaus sveikatai. Be paminėto kaltinamosios kaltę patvirtina ir pačios jos prisipažinimas, į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų užfiksuoti duomenys, medicinos pagalbos kvietimas ir kiti faktiniai bylos duomenys, kurių visuma patvirtina kaltinamosios kaltę.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už G. K. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nukentėjusiojo nepareikštas. Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš G. K. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 930,18 Eur už nukentėjusiojo S. U. gydymą. Bylos duomenimis tarp kaltinamosios G. K. ir Kauno teritorinė ligonių kasos, atstovaujamos civilinio ieškovo atstovės Teisės ir administravimo skyriaus patarėjos R. B.-R., 2024 m. balandžio 23 d. sudaryta Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis, pagal kurią G. K. žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui įsipareigojo atlyginti per 16 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos, kiekvieną mėnesį įmokėdama po 58 Eur. Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji, jai buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, ji susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamoji sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jai paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusiajam pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas 2024 m. kovo 30 d. elektroniniu paštu.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamoji šiuo atveju padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalis 9 punkte, laikytina tai, kad veiką padarė būdama, apsvaigusi nuo alkoholio, ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji yra jauno ir darbingo amžiaus, šeimos nesukūrusi, nepilnamečių išlaikytinių neturi, praeityje teista 2 kartus, bausmės atliktos, administracine tvarka bausta 3 kartus, niekur nedirba, priklausomybės ligų centre neregistruota. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nusikalsta nebe pirmą kartą, kas duoda pagrindo manyti, kad išvadų dėl savo ankstesnio elgesio nepadarė, neužkirto kelio naujos nusikalstamos veikos padarymui, siekiant kaltinamąją ne tik nubausti, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų bei siekiant pasiekti bausmės tikslus ir įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui ir prevenciškai pataisyti, vertinant ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtų bausmių rūšis, teismas mano, kaltinamajai skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis – areštas, kurios dydis skirtinas individualizuojant pirmiau paminėtų bylos aplinkybių kontekste.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK 9 skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamoji turi pastovią gyvenamąją vietą, yra darbingo amžiaus, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajai koreguoti elgesį, kad ji laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, įpareigojant ją nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose (duomenys neskelbtini), išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, įpareigoti pradėti dirbti, tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kaltinamajai G. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini)/
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-422 straipsniais,
nusprendžia:
G. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. paskirti galutinę 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, bausmės vykdymą G. K. atidėti 9 (devyniems) mėnesiams ir paskirti jai intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigoti jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje – namuose (duomenys neskelbtini), išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, per vieną mėnesį įpareigoti pradėti dirbti, įpareigoti per tris mėnesius išklausyti elgesio pataisos programą bei įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (duomenys neskelbtini) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš G. K. Kauno teritorinei ligonių kasai 930,18 Eur (devynių šimtų trisdešimties eurų 18 ct) turtinei žalai atlyginti pagal 2024 m. balandžio 23 d. sudarytą Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, kuria G. K. žalą įsipareigojo atlyginti per 16 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu G. K. iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti G. K., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.