- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- 1-764-229/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19540-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Bilevičienė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Baudžiamosios bylos Nr. 1-764-229/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19540-2019-4
2019 m. gegužės 29 d.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Bilevičienė išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012-10-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2) 2015-01-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – 90 parų areštu (2015-06-12 atliko arešto bausmę); kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis M. K. 2019-05-11, apie 17.20 val. namuose, (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę V. B., t. y. rankos kumščiu sudavė V. B. ne mažiau kaip du kartus į galvą, taip sukėlė savo šeimos narei – sugyventinei V. B. fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. K., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena su sugyventine V. B. adresu – (duomenys neskelbtini). Jie kartu turi bendrą vaiką R. K., gim. (duomenys neskelbtini). Su sugyventine gyvena tris metus. Paskutiniu metu apie mėnesį laiko, tarp jų santykiai blogi ir jie pykstasi, bei ruošiasi skirtis. 2019-05-10 jis išėjo pas savo draugą ir negrįžo į namus. Į namus grįžo 2019-05-11, apie 12.00 val. neblaivus. Sugyventinė V. B. jam pradėjo priekaištauti, kad grįžo išgėręs, todėl jis supyko ir vėl išėjo. Apie 17.00 val. jis vėl grįžo į namus, nes norėjo persirengti, bei pasiimti savo daiktus. Jis suprato, kad su V. nebegyvens ir eis gyventi pas savo mamą adresu (duomenys neskelbtini). Jam grįžus namuose buvo jo sugyventinė V. B. su jų vaiku. Jam persirengiant ir renkantis daiktus jo sugyventinė prie jos žodžiais kabinėjosi. Ji jam liepė greičiau susirinkti daiktus ir dingti. Jis taip pat pradėjau ją kolioti įvairiais žodžiais, nes ji pirma jį pradėjo įžeidinėti. Jam būnant koridoriuje V. dar labiau pradėjo jį įžeidinėti, o kadangi jis buvo neblaivus, tai labai supyko ir du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė V. į galvą. Kaip jam atrodo abu kartus pataikė jai į viršugalvį, bet to netvirtina. Sudavęs smūgius jis išėjo iš namų ir nuėjo pas savo motiną į Radviliškio g. Jei V. jo nebūtu provokavusi, t. y. koliojusi ir įžeidinėjusi ir jis būtu buvęs blaivus, tai šis konfliktas nebūtu įvykę. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi ir pasižada ateityje taip nebesielgti. Ar jis sugyventinei V. B. padarė kokius nors sužalojimus nežino, nes nematė, o ji jam to nesakė. Kad nuo jo suduotų smūgių, ji jautė fizinį skausmą, sutinka (b. l. 45-48)
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo M. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, išvardintais sekančiai.
Nukentėjusiosios V. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad ji sugyventiniu M. K., gyvena apie tris metus ir susilaukė sūnaus R. K.. Jie gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Sugyventinis paskutinius keturis mėnesius visiškais nevartojo alkoholio, nes dėl to, kad per dažnai piktnaudžiavo juo, namuose kildavo nesutarimai. Kadangi jausmai išblėso ir nebėra prasmės gyventi tik dėl vaiko, tai abu su sugyventiniu sutarė, kad skirsis. 2019-05-10 apie 18.00 val. sugyventinis išėjo kažkur su draugu. Prieš išeidamas pasakė, kad grįš vakare. Sugyventinis negrįžo iki 2019-05-11. Jis grįžo apie 12.00 val. neblaivus. Ji pradėjo sugyventiniui sakyti, kad jei jis pradėjo vėl vartoti alkoholį ir „gastroliuoti", tai nebėra prasmės būti kartu. Sugyventinis nieko per daug nebendravo ir apie 13.00 val. išėjo. Apie 17.00 val. jai su sūnumi būnant lauke, pamatė, kaip su draugu į kiemą atvažiavo sugyventinis M. K.. Ji kartu su sūnumi ir sugyventiniu parėjo į namus. Tik jiems įėjus, sugyventinis ėjo persirengti. Jis jai pradėjo priekaištauti, kad jam neleidžia persirengti, keikė ją necenzūriniais žodžiais. Ji sugyventinį ragino kuo greičiau persirengus išeiti. Jis apsimovęs batus sumastė vėl nueiti iki virtuvės. Ji jį sustabdė ir paprašė, kad su batais nevaikščiotų, nes namie yra mažas vaikas. Sugyventinis kažką pasiėmęs iš virtuvės jau ruošėsi išeiti, o ji tuo metu jo paklausė ar su vaiku neatsisveikins, nes gal paskutinį kartą mato. Po šių jos pasakytų žodžių, sugyventinis iš laiptinės grįžo atgal į buto koridorių ir iš kumščio du kartus jai sudavė į galvą, pataikydamas jai į kairę veido pusę prie smilkinio ir į viršugalvį. Po suduotų smūgių ji jam pasakė, kad kviečia pareigūnus, o jis laiptais nulipo žemyn. Suduotų smūgių metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo, prieš ją smurtavusį sugyventinį nubausti įstatymų numatyta tvarka. Civilinio ieškinio nereiškia. Sugyventinis M. K., anksčiau niekada nėra naudojęs fizinio smurto jos atžvilgiu (b. l. 7-9, 18-21).
2019-04-26 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra Panevėžio miesto centrinėje dalyje, (duomenys neskelbtini) yra blokinis, penkių laiptinių. Butas Nr. 68 yra paskutinėje laiptinėje, trečiajame aukšte. Durys į butą – šarvo, rudos spalvos. Butas vieno kambario, su virtuve , vonia ir tualetu. Prieškambaryje stovi spinta, prie durų sukabinti rūbai, sudėti batai, viršuje ant lentynos sudėti daiktai. Apžiūrint įvykio vietą nieko nerasta ir nepaimta (b. l. 12-13).
2019-02-26 policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodoma, kad 2019-05-11 17.26, Panevėžio apskr. VPK buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis ranka trenkė pranešėjai. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė V. B. , gyv. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad pranešėjos V. B. sugyventinis M. K. trenkė ranka į galvą, taip sukėlė fizinį skausmą. Moteris greitosios medicininės pagalbos atsisakė. V. B. buvo blaivi. Sugyventinis M. K. buvo išėjęs. Gali būti pas savo mama adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus šiuo adresu durų niekas nedarė. Smurtą patyręs asmuo V. B. paaiškino, kad smurtas pasireiškė, kai sugyventinis M. K. prieš išeidamas iš namų trenkė į veidą vieną kartą ir į galvos sritį. Bute tvarkinga. Ant V. B. veido matėsi patinimas, paraudimas (b. l. 34-35).
2019-05-13, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus Specialisto išvada Nr.503/2019(05), kurioje nurodyta, kad V. B. apžiūros metu sužalojimų nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Tikėtina, kad užduotyje nurodyti veiksmai 2019-05-11, apie 17.20 val. galėjo V. B. sukelti fizinį skausmą (b. l. 33).
Tokiu būdu byloje kaltinamojo M. K. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad visi šie įrodymai neginčytinai patvirtina, jog kaltinamasis M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis kaltinime nurodyto konflikto metu namuose smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę V. B., tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Todėl M. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis M. K. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 88-90). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas mano, jog yra visos būtinos baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.
Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis M. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas trečią kartą ir jau antrą kartą už analogišką nusikaltimą, tačiau ankstesnes bausmes atlikęs, teistumai išnykę (b. l. 56-59), administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu nebaustas (b. l. 74), Psichikos sveikatos centro ar Priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas (b. l. 75-80), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 81-82). Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant trumpesnį terminą nei šios bausmės rūšies vidurkis, ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 1, 2 dalimis, 6 dalies 3 punktu ir 7 dalimi, paskiriant įpareigojimus, kurie darys teigiamą įtaką M. K. elgesiui. Būtent tokios rūšies ir trukmės bausmė, teismo vertinimu, yra pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti (BK 41 straipsnis).
Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. K. savo kaltę pripažįsta, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Kadangi kaltinamasis M. K. nagrinėjamą nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narę, tai vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kaltinamajam M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 49-51), iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme M. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo M. K. palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti M. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.