Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2016-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-76-517/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-04-06
Bylos Nr.
1-76-517/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-63506-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
M. D.
Baudž. byla Nr. 1-76-517/2016m.
(Proceso Nr. 1-01-1-63506-2015-1)
Bylos kategorija Nr. 4.8
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.4.8.3 (S)
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUUkmergė, 2016m. balandžio 06d.

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

M. D., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Ukmergės raj., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti spec. vidurinį išsilavinimą, išsituokusi, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji M. D., mušdama, nežymiai sužalojo mažametį, o būtent:

2015m. lapkričio 14d., tarpe 12⁰⁰-12³⁰ val., dienos metu, kaltinamoji M. D. savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto tarp jos ir jos mažamečio sūnaus-pil. A. D., gim 2002m. birželio 09d., metu, pastarąjį užsipuolusi, su grandine ne mažiau kaip du kartus sudavė į įvairias kūno vietas, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš mažamečio nukentėjusiojo A. D. asmenį pasekoje pastarajam buvo padaryti nubrozdinimai su juosiančiomis kraujosruvomis kairiajame šone(3 grandinės mušimo žymės), po kaire pažastimi(6 grandinės mušimo žymės) ir trys nubrozdinimai dešinėje pėdoje, kas mažamečiam nukentėjusiajam A. D. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaip matyti iš kaltinamosios M. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2015m. lapkričio 13d. jos sūnus A. po pamokų negrįžo į namus. Ji važiavo jo ieškoti, tačiau nerado. Sužinojo, kad sūnus A. tą dieną buvo mokykloje, tačiau po pamokų tikriausiai kažkur išėjo su draugais. Susisiekus telefonu, sūnus A. pasakė, kad grįš šeštadienį. 2015m. lapkričio 14d., jai būnant namuose, maždaug apie 12⁰⁰-12³⁰ val., į namus sugrįžo jos sūnus Augustas. Virtuvėje jie abu susipyko. Ji sūnų A. barė dėl jo elgesio, kad šis negrįžo į namus, tačiau sūnus į tai niekaip nereagavo, nusirengė ir ėjo miegoti. Toks sūnaus elgesys ją išvedė iš kantrybės. Kai sūnus A. atsigulė į lovą, ji virtuvėje, iš spintelės paėmė ten gulintį šuns pavadėlį, t.y. maždaug metro ilgio smulkią grandinėlę be sagties, po ko, atėjusi į kambarį, su viena ranka nuklojo antklodę nuo sūnaus, o su kita ranka su minėtu pavadėliu trenkė sūnui A. du ar tris kartus, norėdama suduoti per užpakalį, bet nepataikė, todėl sūnui kliuvo ir per ranką, ir nugarą ir per kojas. Sūnus Augustas pradėjo verkti, sakydamas, kad daugiau taip nedarys. Namuose buvo tik ji ir sūnus Augustas. Kai sūnus pradėjo verkti, jai sūnaus pasidarė labai gaila ir ji suprato, kad blogai pasielgė jį mušdama. Ji sūnų A. sumušė pirmą kartą, todėl dėl savo padarytų nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi(b.l. 44-45).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamoji M. D. pilnai prisipažino padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3d., be jos duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas mažamečio nukentėjusiojo A. D. ir liudytojų I. K. ir R. G., pastarojo, kaip buvusio įtariamojo šioje byloje, galimai smurtavusio prieš mažametį asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 25-26, 49-50, 84), Ukmergės raj. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015m. lapkričio 17d. raštu dėl galimo smurto nepilnamečio atžvilgiu(b.l. 4) ir priedu prie minėto rašto, t.y. mažamečio-pil. A. D. rašytu prašymu dėl jo sumušimo(b.l. 5), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie mažamečio asmens sužalojimo faktą apžiūros protokolu(b.l. 15-21) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš mažamečio nukentėjusiojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, iš pradžių jis sakė, kad jį sumušė R. G., pas kurį jis su motina gyvena. Melavo, nes nenorėjo, kad motina turėtų problemų. Vėliau, kada jis turėjo eiti į vaiko teisių apsaugos skyrių, jis kalbėjosi su savo motina, kuri liepė jam nebemeluoti ir pasakyti visą teisybę, o teisybė yra tokia, kad jį sumušė ne motinos draugas R. G., o pati motina. Jis bijojo, kad motinos nepasodintų į kalėjimą, todėl ir sakė, kad jį sumušė motinos draugas R. G.. Motina jį mušė dėl to, kad jis bėgdavo iš namų. Dienos tiksliai neprisimena, iš vakaro buvo pabėgęs iš namų. Kai kitos dienos vakare sugrįžo į namus, motina, jam gulinčiam ant lovos, tris kartus su diržu sudavė per nugarą. Motina sakė žodžius: „ žinosi už ką “. Jam labai skaudėjo. Motina dar pabarė, liepė daugiau taip nedaryti, nes bus blogiau. Jis liko gulėti lovoje. Kitą dieną jis išėjo į mokyklą, o ryte, jam prieš išeinant į mokyklą, motina jam nieko nesakė, ne su juo nekalbėjo. Motiną jis myli, nes ji jam yra gera. Su motinos draugu R. jis sutaria gerai (b.l. 10-11).

Kaip matyti iš liudytojos I. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji dirba Ukmergės m. Senamiesčio pagrindinės mokyklos socialine pedagoge. A. D. yra septintos klasės mokinys. 2015m. lapkričio 17d. Augustas kaip ir visada atėjo pas ją į kabinetą pasikalbėti. Ji žinojo, kad pas A. namuose yra problemų, kad jis bėga iš namų. A. tąkart jai pasakęs, kad bijo grįžti į namus, pradėjo klausinėti apie vaikų globos namus, kaip jam galima būtų ten papulti, ar ten yra gera. Jai pasiteiravus, kodėl jis domisi, A. atsakęs, kad bijo ir, pakėlęs megztinį, parodė nugarą. Vaizdas buvo baisus, ant nugaros tiesiog buvo atsispaudę grandinės raštai. A. pasakė, kad taip padarė dėdė, pas kurį jis gyvena su motina. Jai paklausus, o ką darė motina, kai dėdė jį mušė, A. jai pasakė, kad „ nieko “, „ stovėjo ir žiūrėjo “. A. pasakė, kad dėdė jį mušė už tai, kad jis bėga iš namų. A. niekada jai nėra sakęs, kad jį muštų pati jo motina, kurią jis myli. Po įvykio mažametis A. buvo apgyvendintas Ukmergės vaikų globos namuose(b.l. 25-26).

Kaip matyti iš liudytojo R. G., kaip buvusio įtariamojo šioje byloje, galimai smurtavusio prieš mažametį asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis negali pasakyti, kodėl jo sugyventinės M. D. mažametis sūnus A. apkaltino jį jo sumušimu, nes jis vaiko nemušė. Mano, jog jo sugyventinės sūnus taip pasielgė, kai jis vaikui nustojo duoti pinigų, sužinojęs, jog mažametis A. rūko „ žolę “. Su jokia grandine A. jis tikrai nemušė. Tikslios datos pasakyti negali, bet girdėjo ir matė, kaip jo sugyventinė M. D. rėkė ant savo sūnaus A., nes šis buvo pabėgęs iš namų ir negrįžo kelias dienas. Iš kur ant mažamečio A. nugaros atsirado grandinių žymės, jis nežino. Jo santykiai su sugyventinės mažamečiu sūnumi A. yra geri(b.l. 49-50, 84).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio Ukmergės raj. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015m. lapkričio 17d. rašyto rašto Nr. (16.1.24)VT5-920 dėl galimo smurto nepilnamečio atžvilgiu, 2015m. lapkričio 17d. į Ukmergės raj. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių kreipėsi nepilnametis-pil. A. D., gim. 2002m. birželio 09d., gyv. (duomenys neskelbtini), informuodamas apie tai, kad jį, praėjusį penktadienį ar šeštadienį parėjus į namus, šuns grandine sumušė motinos sugyventinis R. G.. Nepilnametis į Vaiko teisių apsaugos skyriuje atvyko su Ukmergės m. Senamiesčio pagrindinės mokyklos socialine pedagoge, kuriai papasakojo apie įvykį. Įtarus, jog galimai buvo smurtaujama šeimos aplinkoje ir apžiūrėjus A. D. padarytas galimo sumušimo žymes, jį apžiūrėjo šeimos gydytoja V. G.. Nepilnametis laikinai buvo apgyvendintas Ukmergės vaikų globos namuose(b.l. 4-5).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio apžiūros protokolo, 2015m. gruodžio 01d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto mažamečio nukentėjusiojo A. D. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad nukentėjusiajam A. D. konstatuoti sužalojimai, t.y. padaryti nubrozdinimai su juosiančiomis kraujosruvomis kairiajame šone(3 grandinės mušimo žymės), po kaire pažastimi(6 grandinės mušimo žymės) ir trys nubrozdinimai dešinėje pėdoje, buvo padaryti kietais bukais daiktais mažiausiai dviem trauminiais poveikaisi galimai aptariamo įvykio metu ir būdu. Nukentėjusiajam A. D. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 15-21).

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjęs pil. A. D., gim. 2002m. birželio 09d., dar nebuvo sulaukęs 14 metų amžiaus, t.y. buvo mažametis asmuo, o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami ir kartu su juo gyvenantys vaikai(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamoji M. D., dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto su sūnumi metu panaudodama fizinį smurtą prieš savo mažametį vaiką, ko pasekoje pastarasis buvo nežymiai sužalotas(b.l. 20-21), savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. nežymus mažamečio asmens sužalojimas, padarytas jį mušant.

Kaltinamosios M. D. nusikalstama veika turtinė žala padaryta nebuvo, nes mažametį nukentėjusįjį A. D. byloje atstovavusi Ukmergės vaikų globos namų, kaip globos(rūpybos) institucijos, įgaliota atstovė jokių turtinių pretenzijų kaltinamajai neturėjo, todėl baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo(b.l. 7-8).

Kaltinamoji M. D. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdama su jai siūloma paskirti bausmės rūšimi-bauda ir jos dydžiu(b.l. 94-97).

Sankcijoje už kaltinamajai M. D. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 3d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), padarymą bauda, kaip bausmės rūšis, yra numatyta kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.

Svarstant kaltinamosios M. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji nusikalsta pirmą kartą, anksčiau teista nebuvo, visiškai pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina kaltinamosios atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamosios M. D. atžvilgiu byloje nėra. Tokiu būdu, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos šeimoje aplinkybes, tiek ir į pačios kaltinamosios M. D., kaip šiuo metu niekur nedirbančio ir darbo biržoje registruoto asmens, asmenybę, laikytina, kad LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti pirmą kartą teisiamai kaltinamajai M. D. yra tikslinga skirti sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-baudą. Kadangi kaltinamajai M. D. siūlomos sumokėti baudos dydis yra ženkliai mažesnis nei įstatymo nustatytas už padarytą veiką vidurkis(LR BK 47str. 3d. 2p.), kaltinamajai yra paliktinas prokuroro siūlomos sumokėti baudos dydis, paskirtiną baudą mažinant 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu. Atsižvelgiant į kaltinamosios M. D. dabartinę turtinę padėtį, jai yra nustatytinas ilgesnis paskirtos bausmės-baudos susimokėjimo terminas.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamosios M. D. asmenybę, jos, kaip bedarbės, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajai, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 8-9p.p.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), ir nuteisti, paskiriant 30 MGL 1.129,80 Eur.(vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų ir 80 eur/ct.) dydžio baudą.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajai M. D. paskirtą bausmę-baudą sumažinti 1/3 dalimi, t.y. 376,60 Eur.(trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir 60 eur/ct.) dydžio suma, nustatant, kad likusi mokėtina baudos dalis yra 753,20 Eur.(sptyni šimtai penkiasdešimt trys eurai ir 20 eur/ct.), kas atitinka 20 MGl dydžio baudos sumą.

Bauda turi būti sumokėta per aštuonis mėnesius nuo teismo baudžiuamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajai M. D. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės rūšies-baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas R. Adamonis