- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-19
- Bylos Nr.
- eAN2-247-530/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00009-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Pažeidėjas
- D. K.
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. liepos 24 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. K. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. balandžio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas 170 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu – 3 mėnesių laikotarpiui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. vasario 27 d. 16.38 val. (duomenys neskelbtini) savivaldybės krašto kelio (duomenys neskelbtini) 54,4 km vairavo automobilį Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles (toliau ir – KET) draudžiama lenkti, t. y. lenkė sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“.
2. D. K. nesutikdamas su Institucijos 2024 m. balandžio 12 d. nutarimu, pateikė skundą apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismas skundžiama nutartimi paliko galioti Institucijos nutarimą, konstatuodamas, kad D. K. nesiėmė atitinkamų atsargumo priemonių artėdamas prie pavojingo kelio ruožo, kuriame draudžiama lenkti ir tyčia, esant blogam matomumui, rūkui, lietui, atliko lenkimą draudžiamoje vietoje, t. y. padarė nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui D. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartį ir Institucijos nutarimą bei priimti naują sprendimą, tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą bei administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde teigiama, kad liudytojas policijos pareigūnas R. P., kuris surašė protokolą, teismo posėdyje viską aiškino savo naudai, nes negalėjo sutikti, kad protokolas surašytas neteisėtai ir neteisingai. Nepaisant to, liudytojas nurodė ir patvirtino, kad dėl lietaus ir rūko matomumas buvo sunkus. Tuo tarpu apeliantas važiuodamas savo pusėje pakankamai įsitikino, kad yra punktyrinė linija ir nėra ženklų draudžiančių lenkti, todėl atliko manevrą. Prailgintos punktyrinės linijos, kaip nurodė policijos pareigūnas nebuvo, nes nurodyta linija buvo nusidėvėjusi ir ištrinta (matomai dėl realizacijos laiko). Kai jis pradėjo lenkti, dėl didesnės transporto priemonės važiojančios priekyje, ženklo įspėjančio, kad priekyje sankryža, pamatyti nebuvo įmanoma. Be to, punktyriniai ženklai, kurie laikui bėgant prarado spalvą ar buvo išsitrynę, neleido daryti išvados, kad šis žymėjimas reiškia priekyje einančią ištisinę liniją. Apeliantas buvo pakankamai įsitikinęs, jog jo manevras buvo saugus ir, kad aiškių ženklinimų nebuvimas neleido jam žinoti apie galimai padaromą pažeidimą.
3.2. Skunde pažymima, kad kai apeliantą sustabdė policijos pareigūnai, jis buvo sutrikęs, nes nesuprato, kodėl jį sustabdė. Policijos pareigūnams paaiškinus dėl ženklo ir ženklinimo, tik tada, jis sutrikęs, sutiko ir pasirašė protokolą. Tačiau manevro metu negalėjo matyti, kad yra ženklas ir suprasti, kad susidėvėjusi punktyrinė linija reikš toliau ištisinę liniją. Todėl mano, jog apylinkės teismas nepakankamai išnagrinėjo jo argumentus, neatsižvelgė į tai, kad ženklinimas nėra tinkamas ir, kad jis nematė ženklo. Akivaizdu, kad teismas atsižvelgė tik į liudytojų – policijos pareigūnų parodymus, kaip reikšmingesnius ir patikimesnius, o jo argumentus ignoravo.?
3.3. Skunde nurodoma, jog apeliantas prieš lenkdamas įsitikino, kad eismo juosta į kurią ruošėsi įvažiuoti yra pakankamai laisva ir matoma pakankamu atstumu priekyje ir, kad lenkdamas nesukels pavojaus eismui ir netrukdys kitiems eismo dalyviams. Taip pat buvo įsitikinęs, kad juosta punktyrinė. O kelio ženklo negalėjo pamatyti dėl priekyje važiuojančio transporto gabaritų. Todėl mano, kad policijos pareigūnams reikėjo pateikti ženklinimo nuotrauką būtent to laikotarpio, kuomet buvo padarytas administracinis nusižengimas. Kadangi šios nuotraukos patikimai įrodytų, kad kelio ženklinimai yra ištrinti ir negali būti teisingai interpretuojami, o tai patvirtintų, kad vairuotojo veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Tačiau teismas šių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių administracinio nusižengimo padarymą nepareikalavo. Todėl visos abejonės dėl „pažeidėjo“ kaltės turėtų būti aiškinamos vairuotojo naudai.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė V. D. prašo D. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistą.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas iš tarnybinio policijos pareigūnų automobilio (vaizdas daromas per priekinį policijos pareigūnų tarnybinio automobilio stiklą) patvirtina, jog lenkimo manevras buvo atliktas draudžiamoje vietoje – sankryžoje. Be to policijos pareigūno R. P. kūno kameros įraše D. K. policijos pareigūnams nurodo, kad „nu buvo jo sankryžikė, pagalvojau, niekam nepadarau avarinių situacijų, seniai vairuoju, <...> aš nechuliganavoju, blemba nu negerai iš tikro, biškį skubėjau, bet protingai skubu, seniai vairuoju iš tikro“.
4.2. Atsiliepime pabrėžiama, kad administracinio nusižengimo byloje yra nuotrauka „Kelio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini)“ bei pagal viešai prieinamus duomenis (googlemaps.com ekranvaizdis Nr. 1), kur buvo užfiksuotas nusižengimas, sankryža yra pažymėta ne vien kelio ženklu Nr. 108, bet ir horizontaliuoju kelio ženklinimu KET 3 priedo 1.1 p., t. y. siaura ištisine ženklinimo linija iki sankryžos, kurią kirsti draudžiama. Taip pat vairuotojas privalėjo atkreipti dėmesį į kelio ženklinimą, kuris įspėja apie tai, kad artėjama prie ištisinės kelio ženklinimo linijos. Be to siaura ištisinė linija yra ir už sankryžos (tai taip pat matyti ir policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo įraše bei iš googlemaps.com ekranvaizdžio Nr. 2, 3). Taigi D. K. atlikdamas lenkimo manevrą turėjo vadovautis ne tik esančiais kelio ženklais, bet ir kelio ženklinimu. Matydamas, kad artėja prie ištisinės linijos jis nebūdamas įsitikinęs, kad lenkimo manevrą pabaigs laiku iki lenkimo manevrą draudžiančio kelio ruožo, privalėjo nutraukti lenkimo manevrą ir grįžti atgal į savo eismo juostą.
4.3. Atsiliepime akcentuojama, kad policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo įraše užfiksuota, kaip D. K. iki lenkimo manevro dalį kelio važiuoja paskui lenkiamą automobilį arčiau vidurio linijos, net kelis kartus užvažiuoja ant siauros ištisinės linijos, ant vidurio linijos, nors pagal KET privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad saugu atlikti lenkimo manevrą ir jis bus atliktas nepažeidžiant KET. Tuo tarpu asmuo, prieš pradėdamas lenkimo manevrą, turi įsitikinti, kad tai daryti leidžiama, kad yra saugu bei įsitikinti, kad šį manevrą spės užbaigti iki kelio ruožo, draudžiančio atlikti lenkimo manevrą. Šiuo atveju byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad lenkimo manevras buvo atliktas kelio ruože, kuriame draudžiama lenkti.
4.4. Atsiliepime teigiama, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek neatsargiai, tiek tyčia. Tuo tarpu straipsnio sankcijoje nėra numatytas skirtinos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės diferencijavimas pagal administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formą. Pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį, už D. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir turi būti skiriamas nuo trijų iki šešių mėnesių terminui. Skundžiamu nutarimu paskirtas minimalus sankcijoje numatytas specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, t. y. trys mėnesiai. Pastebint, kad D. K. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, keliantį pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Kadangi lenkimo manevras draudžiamoje vietoje sudaro itin didelę eismo įvykio kilimo tikimybę, nes kitų transporto priemonių vairuotojai gali pagrįstai tikėtis, jog šioje vietoje kiti eismo dalyviai laikosi KET reikalavimų ir neatlieka lenkimo manevro. Toks neatsakingas ir lengvabūdiškas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, neabejotinai atskleidžia neigiamą jo požiūrį į visuomenines nuostatas bei visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
D. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde D. K. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir teigia, kad pradėdamas lenkimo manevrą dėl didelės transporto priemonės važiuojančios priekyje kelio ženklo įspėjančio, jog priekyje sankryža nematė, o punktyrinė linija kelio atkarpoje buvo nusidėvėjusi, todėl negalėjo suprasti, jog artėja prie ištisinės linijos.
6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl D. K. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Taip pat pats buvo aktyvus ir rinko naujus įrodymus (apklausė policijos pareigūnus) administracinio nusižengimo byloje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija ir Institucijos atsiliepimu bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, vadovaujantis vien tik D. K. apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo. Minėtoje nutartyje yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad bylos nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai procesiniai pažeidimai šalinantys D. K. administracinę atsakomybę.
8. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Ir už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
9. Iš bylos duomenų matyti, kad D. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas ir Institucijos nutarimu nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2024 m. vasario 27 d. 16.38 val. (duomenys neskelbtini) savivaldybės krašto kelio (duomenys neskelbtini) 54,4 km vairuodamas automobilį lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“. Ir jam už tai skirta 170 eurų bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 3 mėnesiams.
10. Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte numatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. O KET 3 priedo 1.6 punkte nurodoma, kad siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, – įspėja, kad artėjama prie ištisinės ženklinimo linijos. Byloje esantis vaizdo įrašas iš tarnybinio policijos pareigūnų automobilio patvirtina, kad D. K. lenkimo manevrą pradėjo dar esant brūkšninei linijai, neprivažiavus kelio ženklo Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“. D. K. atlikdamas lenkimo manevrą turėjo vadovautis ne tik kelio ženklais, bet ir kelio ženklinimu, kuris vaizdo įraše yra aiškiai matomas iš pakankamai didelio atstumo, nepaisant apsunkintų oro sąlygų ir nėra nusidėvėjęs, jog jo nebuvo įmanoma įžiūrėti nagrinėjamu atveju. Būtent kelio ženklinimas – siauros tris kartus ilgesnės už tarpus brūkšninės linijos D. K. būnant priešpriešinėje eismo juostoje įspėjo jį apie artėjimą prie ištisinės linijos. Tačiau D. K. aplenkęs baltos spalvos autobusiuką ir turėdamas galimybę grįžti į savo eismo juostą, to nepadarė, toliau važiavo priešpriešine eismo juosta, tęsė lenkimo manevrą sankryžoje pagrindiniame kelyje ir jį baigė tik pravažiavęs sankryžą, t. y. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Paties apelianto iš karto po sustabdymo policijos pareigūnams nurodytos aplinkybės, jog „buvo kažkokia sankryžikė, negerai čia gavosi“ taip pat patvirtina, kad D. K. suprato, jog lenkimo manevrą atliko draudžiamoje vietoje. Tuo tarpu vien aplinkybė, kad apeliantas lenkimo manevrą pradėjo leistinoje kelio atkarpoje, nešalina jo atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kadangi lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tęsiamas bei baigiamas – laikantis KET reikalavimų. O jeigu vairuotojui lenkimo manevro nepavyksta atlikti nepažeidžiant KET, jis privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022). Taigi D. K. nagrinėjamu atveju KET reikalavimų nesilaikė, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, todėl privalo atsakyti administracine tvarka.
11. Be to pažymėtina, kad policijos pareigūnų apylinkės teisme nurodytos aplinkybės, jog lenkimo manevras buvo atliktas sankryžoje, visiškai sutapo su byloje esančiu vaizdo įrašu iš tarnybinio policijos pareigūnų automobilio, todėl pagrįstai apylinkės teismas šiuos liudytojų parodymus vertino, kaip patikimus. Akivaizdu, kad apelianto kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, o ne vien policijos pareigūnų paaiškinimais, todėl naikinti skundžiamą nutartį bei Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną D. K. atžvilgiu nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. K. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.